TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Pusiaužiemis: diena pailgėjo per avinuko šuolį

2007 01 24 0:00
Prieš pat pusiaužiemį sulaukėme tikros žiemos malonės.
Gintaro Mačiulio nuotrauka

Senoliai pasakytų, jog diena jau pailgėjo per avinuko šuolį, - gerokai pasislinko į rytus tekėdama saulė. O astronominis kalendorius rodo, kad nuo saulėgrįžos prisidėjo visa valanda ir septynios minutės šviesiojo paros laiko. Katalikai tą dieną mini šv. Pauliaus atsivertimą. Aršus krikščionių persekiotojas fariziejus Saulius stebuklingai tapo uoliu Kristaus mokymo skelbėju, tautų apaštalu Pauliumi. Pasak legendos, buvę taip: Sauliui jojant į Damaską danguje staiga pasirodęs Kristus - apakintas jo spindesio fariziejus nupuolė nuo žirgo. Vilniuje, Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, tas atsivertimas pavaizduotas įspūdingu horeljefu virš pagrindinio altoriaus.

Barsuko išdaigos

Pagal mūsų krašto papročius patariama šią dieną pasidairyti gamtoje pirmų nedrąsių pavasario ženklų. Miške savo oloje nubunda barsukas, iškiša galvą apsidairyti. Jei šviečia saulė, išsigąsta savo šešėlio: kas čia toks juodas šalia? Smunka atgal į olą, tačiau miegas ant nugulėto šono jau prastas. Taigi ir pavasaris bus ankstyvas. Jei apniukę, barsukas ilgokai pasivaikščioja po mišką - visur lieka jo pripėduota. Grįžęs į olą kietai įminga. Vadinasi, pavasario negreit sulauksime, jis bus vėlyvas ir šaltas. Per pusiaužiemį ūkininkas turi pasižiūrėti, ar dar liko pusė pašarų gyvuliams. O šeimininkė - ar užteks rugių duonelei kasdienei iki vasaros. Na, žinoma, jeigu naminuką kaukutį ji pamalonino, pasiūdama lininius marškinėlius, skalsos ir daržinėje, ir troboje netrūks.

Kiti pusiaužiemio spėjimai tokie: krituliai šią dieną lemia prastą javų derlių, o smarkus vėjas pranašauja sąmyšį ar neramumus tarp žmonių. Koks oras popiet, tokia bus ir antra žiemos pusė. Nors dar gali pasitaikyti pūgų, kai dangus su žeme maišosi, arba speigų, kai tvoros pokši, vis dėlto saulutė kasdien aukščiau pakyla, o tamsa traukiasi.

Meška - ant kito šono

Yra labai įdomi tokio senovinio tikėjimo atmintis: esą per pusiaužiemį meška savo guolyje ant kito šono verčiasi ir pradeda žįsti kitą leteną. Šis tikėjimas ateina tikriausiai iš pirmykščio, dar genties bendruomenės medžiotojų kalendoriaus, kai būdavo skiriami tik du metų laikai - žaliasis ir sniegingasis. Pirmuoju miške karaliaudavo Meška ar Lokys, antruoju - Elnias ar Briedis. Nuostabu, kad mūsų tautos tradicinėje kultūroje iki šiol ganėtinai žymūs proistorinio miško galiūnų kulto aidai. Štai dėl ko graudenosi gerasis žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, rašydamas ganytojišką laišką 1856 metais: "Su didžiausiu sopuliu širdies mano girdžiu, jogei daug vietose krikščionys katalikai prašo meškininkus idant namus, butus ir gyvulius jų švenstų, o anie už piningus visokias su meška šventvagiškas daro ceremonijas, vedžioja visur po trobas, klėtis ir staldus, po daržines ir jaujas tą žvėrį tuncindami ir pagal norą savo rėkindami, po tam jos kudlomis išpeštomis sumaišius su nukirptais plaukais gaspadorių ir gaspadinių, smilko. O vis tai, kaip sako, dėl nušalinimo ir atitolinimo ligų, nelaimių ir sužavėjimų." Ganytojiškas laiškas liudija, jog dar XIX amžiaus viduryje buvo gyvi papročiai, susiję su tikėjimu globėjiškomis miško žvėrių galiomis.

Žodiniai liudijimai

Prietarai, o greičiau - apeigos su meška yra labai svarbios mitologijos tyrinėtojams. Mokslo kalba tai įvardijama totemizmo reliktais. Kitų paliudijimų galima aptikti žodingoje mūsų kalboje, jos fraziologizmuose, patarlėse. Lietuviškas posakis "Meška su lokiu abudu tokiu" įėjo net į pasaulinę literatūrą. Jį kaip epigrafą įrašė prancūzų rašytojas Prosperas Merimee novelėje "Lokys", kurios veiksmas vyksta Lietuvoje, gūdžių miškų krašte. Beje, viename bajoriškame herbe išties pavaizduota lokiui ant nugaros sėdinti moteris su kūdikėliu - tikra žmogaus ir laukinės gamtos santarvė. Šį motyvą panaudojo dailininkas Petras Repšys, horeljefu puošdamas "Lokio" restoraną Vilniaus senamiestyje.

Bene įdomiausia pagal kilmę ši patarlė: "Mirė meška, mesk ir dūdas". Mat būta pramogos per kermošius pučiant dūdmaišį šokdinti dresuotas meškas. To lepečkojes mokydavo dar XVII amžiaus pradžioje kunigaikščių Radvilų Smurgonių miestelyje įkurtoje "Meškų akademijoje", kuri garsėjo visoje Europoje. Štai įleisdavo meškutę į narvą geležinėmis grindimis, ant užpakalinių letenų užmaudavo vyžas iš karnų. Tada imdavo pūsti dūdmaišį ar dūdelę, o po grindimis sukurdavo laužą. Ką darys lepečkojė - ima stripinėti ant dviejų atsistojusi. Kitą kartą pakakdavo tik užgroti, ir meška "šokdavo". Žemaitijoje meškas dresiruodavo panaši mokykla, grafų Tiškevičių įkurta Raudondvaryje. Jos ten būdavo reikalingos ne vien pramogoms. Ne veltui Žemaitijos herbe pavaizduota prijaukinta meška - senųjų tradicijų čia tvirtai laikytasi. Ir kai Valančius griežtai jas išpeikė, Meška tapo būtinu tarpušvenčio ir Užgavėnių persirengėlių vaikštynių personažu.

Papurtyti apšarmojusią obelį

Žmogus per pusiaužiemį savo aplinkoje turi pažadinti gamtos gyvastį. Reikia papurtyti apšarmojusias obelis, pabelsti į apsnigtus avilius. Bitelės tada visu kamuoliu persiris ant kito korio. Ir neliesti nieko, kam gali pakenkti kirmėlės ar vikšrai. Pavyzdžiui, dzūkai tądien nevalgydavo bulvių, kad vasarą jos nekirmytų. Žemaičių moterys neverpdavo ir nekaršdavo vilnų - antraip kandys drabužius iškapos. Vyrai nieko nedirbdavo kirviu - dirbinio medieną kinivarpos išvagos. Negalima iš miško parsivežti malkų - vasarą į kiemą gyvačių prišliauš. Tačiau šie draudimai atėję jau iš gretimos kalendorinės šventės, nustatomos kadaise pagal jauno mėnulio pasirodymą ir vadinamos Kirmių diena.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"