TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Ragautas pirmasis maltinukas iš laboratorijoje užaugintos jautienos

2013 08 05 19:09
poornimacookbook.blogspot.com nuotrauka

Mokslininkai pirmadienį pristatė pirmąjį pasaulyje maltinuką iš laboratorijoje užaugintos jautienos - iškeptas maltinukas pasiūlytas savanoriams Londone, tikintis pradėti maisto revoliuciją.

140 gramų maltos mėsos gabalėlis, kurį pagaminti kainavo daugiau nei 250 tūkst. eurų (863,2 tūkst. litų), buvo užaugintas iš raumenų ląstelių, paimtų iš gyvos karvės.

Tyrėjai teigia, kad maltinuko, pagardinto druska, kiaušinių milteliais ir džiūvėsių trupiniais bei nuspalvinto raudonųjų burokėlių sultimis bei šafranu, skonis panašus į įprastos mėsos.

Mastrichto universiteto profesorius Markas Postas, kurio laboratorijoje buvo užaugintas tas mėsos gabalėlis, sakė, kad ją valgyti saugu ir kad ji gali pakeisti įprastą mėsą, vartojamą milijonų žmonių.

Jis atsinešė jį į spaudos konferenciją televizijos studijoje ant keptuvės, uždengtos metaliniu dangteliu.

Maltinukas buvo patiektas dviem savanoriams, JAV gyvenančiam žurnalistui Joshui Schonwaldui, kuris parašė knygą apie ateities maistą, ir austrų dietologei Hanni Ruetzler.

Atsikandusi kąsnį jį pasakė: "Tikėjausi, kad tekstūra bus švelnesnė ... Žinau, kad joje nėra riebalų, tad nežinojau, kokio ji bus sultingumo“.

"Panašu į mėsą. Ne taip sultinga. Konsistencija yra tobula, (bet) man trūksta druskos ir pipirų!" – pridūrė ji.

Vienas „Google“ įkūrėjų Sergejus Brinas buvo pristatytas kaip vienas finansinių projekto rėmėjų.

Vaizdo žinutėje jis sakė: "Kartais, kai pasirodo technologijos, jos gali transformuoti tai, kaip matome savo pasaulį. Man patinka aiškintis technologijų galimybes. Kai technologija atrodo tarsi būtų ties įgyvendinamumo tašku ir jei ji čia pasiekia tikslą, ji tikrai gali būti transformuojama pasauliui".

Būgštaujama, kad didėjantis mėsos poreikis tampa nepakeliama našta mūsų planetos ekosistemai – ir dėl gyvuliams reikalingo pašaro, ir dėl jų išskiriamų metano dujų, skatinančių pasaulinio klimato šiltėjimą.

„Tai, ką ketiname pasiekti, yra svarbu, nes tikiuosi, jog tai parodys, kad dirbtinai užauginta jautiena gali tapti atsakymu į pasaulio patiriamas dideles problemas“, – prieš renginį sakė M.Postas.

„Mūsų maltinukas pagamintas iš raumens ląstelių, paimtų iš karvės. Mes niekaip jų nepakeitėme. Kad sulauktų sėkmės, (dirbtinai užauginta mėsa) turi atrodyti ir, kaip tikimasi, būti panašaus skonio į tikrą“, – aiškino jis.

Nyderlandų mokslininkų komanda paėmė ląstelių iš ekologiniuose ūkiuose auginamų karvių ir perkėlė jas į maitinamąjį tirpalą, kuriame buvo auginamas raumens audinys. Buvo auginami mažyčiai raumenų plaušeliai, kurių prireikė 20 tūkst. vienam maltinukui pagaminti.

Nors šio mėsos gabalėlio savikaina labai didelė, dirbtinės jautienos kaina tikriausiai sumažės, jeigu jos bus auginama daugiau; anot tyrėjų grupės, tokios mėsos prekybos centruose bus galima nusipirkti jau po 10–20 metų.

Mėsos „iš mėgintuvėlio“ šalininkai nurodo daug įvairių priežasčių, kodėl ją verta remti, - pradedant gyvūnų gerove, baigiant aplinkosauga ir net visuomenės sveikata, nes laboratorijose užauginta mėsa teoriškai nekelia ligų pavojaus ir jos nereikia apdoroti antibiotikais.

Gyvūnų teisių gynimo grupė PETA finansavo šiuos tyrimus Jungtinėse Valstijose ir nustatė 1 mln. dolerių premiją laboratorijai, kuri pirmoji sukurs ir pateiks rinkai vištienos „iš mėgintuvėlio“.

Kardifo universiteto sociologas Neilas Stephensas, kuris tyrinėjo mėsos auginimą laboratorijose, AFP sakė, kad šiuo projektu bandoma išprovokuoti debatus klausimu, kuris, kaip galvoja daugelis šios srities atstovų, sulaukia nepakankamai rimto dėmesio.

"Jie nori pademonstruoti pasauliui, kad mėsa in vitro yra realus dalykas, (kad) tai yra dalykas, kurį reikia vertinti rimtai, - sakė jis. – Tai vis dar labai ankstyvos stadijos technologija".

"Tai visiškai kitoks mėsos gamybos būdas", keliantis klausimų dėl to, ar tai išvis mėsa, sakė N.Stephensas.

"Artimiausiomis savaitėmis bus įdomu stebėti reakciją ir pamatyti, kiek žmonių ši technologija įtikins", - komentavo jis.

Technologijos plėtotė bus didelis iššūkis.

Pasak N.Stephenso, tokius tyrimus visame pasaulyje atlieka maždaug 50 žmonių, daugiausia - Nyderlanduose ir Šiaurės Amerikoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"