TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

"Rankų darbo" vaikai: už ir prieš

2012 07 09 8:12

Kai vaikų negalinčios turėti poros jų susilaukia nenatūraliu būdu, jos laimingos. Tačiau "vaikų fabrikai", dirbtinio apvaisinimo technologijos ir vis tolyn pažengiantys procesai visuomenėje kelia daug diskusijų. Apie tai Prancūzų institute per paskaitą "Rankų darbo" vaikai neseniai kalbėjo Vilniuje viešėjusi filosofė, žurnalistė, dokumentinių filmų režisierė, bioetikos komentatorė Ariane Poulantzas.

Surogatinė motinystė pagal Prancūzijos įstatymus, skirtingai nei JAV, prilyginama prostitucijai. "Juk kūnas, ir dar labai intymi jo vieta, išnuomojamas už atlygį, - po savo dokumentinio filmo "Kelios motinos" ("Maternite croisee") apie surogatinės motinystės keliamas problemas sakė A.Poulantzas. - Kaimynėse valstybėse, tarkim, Ispanijoje ar Belgijoje - surogatinė motinystė yra leidžiama, Prancūzijoje susilaukti vaikų iš surogatinės motinos draudžiama, tokiu atveju siūloma įsivaikinti." Tačiau leidžiami kiti dirbtinio apvaisinimo būdai - galima pasinaudoti spermos ar moteriškų kiaušinėlių banku.

Grėsė kalėjimas

A.Poulantzas filmas pasakoja apie prancūzų šeimą, kuri jau daugiau kaip dešimt metų niekaip negali dviejų surogatinės motinos pagimdytų mergaičių įregistruoti kaip savo dukrų. Sylvia neturi gimdos, todėl ji net ir labai norėdama negalėtų išnešioti kūdikio. Su vyru Dominique'u nuvykusi į JAV San Diego kliniką Kalifornijoje susirado moterį donorę, kurios kiaušinėliai buvo sujungti su jos vyro sperma. Surogatinė motina jiems išnešiojo dvi mergaites, tačiau į Prancūziją grįžusi šeima susidūrė su teisinėmis problemomis. Iš pradžių šalies teismai net buvo pasiruošę šeimą pasodinti į kalėjimą - už vaikų pirkimą.

Filmas sukurtas 2008 metais, mergaitės tada buvo dvejų metukų, dabar joms septyneri. Pasak režisierės, teismai dėl tėvystės pripažinimo nesibaigę iki šiol. "Filmas nepadarė jokios įtakos Prancūzijos įstatymams, - teigė A.Poulantzas. - San Diego klinikoje šeima yra užšaldžiusi dar devynis embrionus, už kuriuos jaučiasi atsakinga. Jie norėtų trečio vaiko, jam išnešioti ieškotų surogatinės motinos, tačiau baiminasi teisinių pasekmių Prancūzijoje. Dvi dukras auginantys kaip tikri tėvai iki šiol joms negali suteikti teisinio statuso. Mergaites pagal įstatymą kol kas leista tik įsivaikinti."

Kas prisiims atsakomybę

Kaip pabrėžė režisierė ir filosofė, dirbtinio apvaisinimo srityje kyla vis kitokių problemų, sprendimus priimančios institucijos dažnai nė nežino, kaip elgtis. "Nauja atsakomybė mėginama apibrėžti nuolat peržiūrimais bioetikos įstatymais, tačiau problemos sunkiai sprendžiamos, šioje srityje sunku prisiimti atsakomybę, - sakė ji. - Be to, kai kas gali būti naudinga vienam individui, bet nenaudinga bendruomenei. Pavyzdžiui, aš mąstau apie galimus eugenistinius pokyčius, kai pasitelkus mokslą siekiama dirbtinai gerinti žmonių paveldimas biologines savybes, savotišką atranką neleidžiant gimti ligotiems. Iki ko galima prieiti?"

A.Poulantzas priminė filosofo Hanso Jono 1979 metais savo knygoje "Atsakomybės etika" išsakytas mintis: "Šiandien mokslo pažanga mus verčia susidurti su naujomis atsakomybės rūšimis. Atsiradus naujoms technikoms, rizikuojame susidurti su tokiomis praktikomis, kurios gali atsisukti prieš mus. Patys dar nevaldome visų tų technikų." Tad, H.Jono nuomone, turime sukurti naujų kliūčių tam, kad žmogaus galia nepradėtų kenkti jam pačiam, turime atsižvelgti į būsimas mūsų veiksmų pasekmes.

"Stebina tai, kad šios mintys buvo išsakytos 1979 metais, dar gerokai prieš atsirandant dirbtiniam apvaisinimui, - sakė A.Poulantzas. - Tačiau apmąstymai puikiai tinka bioetikos problematikai, susijusiai su dirbtiniu apvaisinimu."

Bioetikos įstatymai

Dirbtinis apvaisinimas žmogui suteikė iki šiol neturėtų galių. Iš pradžių kai kurie gydytojai džiaugėsi, kad ši mokslo pažanga padės kovoti su nevaisingumu, kai kuriomis genetinėmis ligomis. "Tačiau dauguma filosofų ir psichoanalitikų įžvelgė ir slypinčių pavojų: neaišku, kaip gali pasikeisti eugenikos mokslas, embrionai gali tapti tik paprasčiausiu daiktu naujiems tyrimams, - aiškino A.Poulantzas. - Dar prieš atsirandant šiai opiai problematikai 1983 metais tuometis Prancūzijos prezidentas Francois Mitterand'as nusprendė įkurti nacionalinį konsultacinį bioetikos komitetą, kurį sudaro gydytojai, teologai, humanitarinių mokslų specialistai. Tai konsultacinė institucija, tačiau jos nuomonės paisoma, kai priimami su bioetika susiję įstatymai."

Pirmieji bioetikos įstatymai Prancūzijoje priimti 1994 metais. Jie turi būti persvarstomi kas penkeri metai, tačiau iš tiesų realiai tai daroma kas dešimtmetį. Dirbtinis apvaisinimas Prancūzijoje, pasak pašnekovės, labai aiškiai apibrėžtas dalykas, taisyklės itin griežtos, kai kurių gydytojų nuomone, lankstumo šioje srityje yra per mažai. "Kitų valstybių šios srities įstatymai kur kas laisvesni, kai kur jų išvis nėra. Žmonėms, norintiems susilaukti vaikų, sienos yra maža kliūtis, - teigė A.Poulantzas. - Tad kyla klausimas, ar tokiu atveju nacionaliniai įstatymai dirbtinio apvaisinimo srityje ką nors reiškia."

Nemokama sperma

Po dirbtinio apvaisinimo gimę vaikai pradėti be lytinių santykių. "Pirmiausia atsirado paprastoji dirbtinio apvaisinimo technika - per masturbavimasi gauta vyro sperma įšvirkščiama į moters gimdą, - pasakojo pašnekovė. - Tai porai padeda išspręsti nevaisingo vyro problemą (naudojama donoro sperma). Prancūzijoje šis būdas įstatymais įteisintas 1973 metais, kaip ir abortai. Toks dirbtinis apvaisinimas atliekamas specialiose ligoninėse. Jų šalyje 23." Kad ši technika būtų priimtina tuometinei dar nelabai lanksčiai Prancūzijos visuomenei, pašnekovės teigimu, ja naudotis įstatymas leidžia tik heteroseksualioms poroms. Vienišoms moterims ir homoseksualų poroms tai neprieinama.

"Vienas įstatymo kūrėjų įsitikinęs, kad spermos donorystė taip pat turi būti nemokama ir anonimiška, kaip ir kraujo donorystė. Tad pagal Prancūzijos įstatymus spermos banko donorams nėra mokama, o poros nežino, kieno sperma pasinaudojo, - pabrėžė A.Poulantzas. - Sutuoktiniai negali pasirinkti donoro, už juos pasirenka medikai. JAV yra kitaip, ten donorą poros renkasi iš katalogo ir moka už spermą. Kaina priklauso nuo produkto kokybės - donoro genetinių savybių, ūgio, svorio, akių spalvos, intelekto koeficiento, net muzikinio skonio, sportinių gebėjimų."

Kuo rizikuoja amerikiečiai

A.Poulatzas nuomone, taikant amerikietišką praktiką yra rizikos, kad žmogaus kūnas taps preke. "Galima sakyti, vaikas "gaminamas" tarsi pagal katalogą - donoras pasirenkamas pagal kokybės ir kainos santykį, taip, kaip ir automobilis, - stebėjosi ji. - Prancūzijoje šie dalykai labai griežtai apibrėžti, anonimiškumas privalomas." Tačiau ir tokia anonimiškumo praktika kelia tam tikrų abejonių. Svarstoma, ar teisinga vaiko atžvilgiu, kad jis niekada neturės galimybės susipažinti su savo genetiniu tėvu. "Kai kurių gydytojų nuomone, tai jam gali sukelti sunkių psichologinių išgyvenimų ar net depresiją. Gydytojai siūlo, jog vaikui turi būti atskleista paslaptis, kad jis gimė iš donoro spermos", - teigė A.Poulatzas. Svarstant pastaruosius bioetikos įstatymus tai buvo pagrindinė diskusijų tema, tačiau prancūzai pasirinko anonimiškumą.

Švedijoje ši taisyklė prieš 20 metų buvo sušvelninta - donorą, kaip ir Prancūzijoje, parenka medikai, bet pilnametystės sulaukęs vaikas gali, jei donoras sutinka, su juo susitikti. "Tačiau tėvai bijo atsirasiančios tėvystės konkurencijos, todėl dažniausiai nutyli, kad vaikas gimęs iš donoro spermos", - tikino A.Poulatzas.

Medikai žino, vaikai - ne

Filosofės nuomone, iš donoro spermos gimę vaikai Prancūzijoje pakliūva į gana keistą padėtį - medikai žino, kas jų biologinis tėvas, o jie patys to nežino. Dauguma gydytojų pasisako už paslapties panaikinimą.

Kaip pasakojo A.Poulantzas, Prancūzijoje gydytojai donorą parenka remdamiesi aiškiais kriterijais - stengiamasi, kad jis išvaizda būtų panašus į tėvą, ta pati akių, plaukų spalva, panašus ūgis, svoris. Atsižvelgiama ir į kitą svarbų kriterijų - paisoma, kad motina ir donoras neturėtų polinkio į tas pačias patologijas, nes tokiu atveju vaikui labai padidėtų tų liguistų būsenų rizika. "Dalis potencialių donorų (bene 10 proc.) atmetami kaip genetiškai netinkami, nors gyvenime jie turi savo vaikų. Ar tai reiškia, kad iš spermos banko gimę vaikai genetiškai yra tinkamesni? Ar tai nėra eugeninės visuomenės posūkis? - svarstė filosofė. - Gydytojų nuomone, leidžiant į pasaulį vaikus padedant medicinai būtų neatsakinga nemėginti sumažinti kai kurių ligų rizikos. Tuo labiau kad ir medicina nedraudžia."

Mėgintuvėlio vaikai

Bioetikos įstatymas Prancūzijoje vienodai taikomas ir kiaušinėlių donorystei - už juos donorei negalima mokėti. Tačiau gauti vyro spermos ir moteriškų kiaušinėlių - ne vienodo sunkumo darbas. "Moteriai leidžiami sveikatą neigiamai veikiantys vaistai, dėl jų susiformuoja ne vienas kiaušinėlis, kaip įprasta, o daugiau, - pabrėžė A.Poulantzas. - Taikant bendrą nejautrą jie paimami. Moters kiaušinėliai ir sperma sujungiami laboratorijoje. Taip atsiradę kūdikiai vadinami mėgintuvėlio vaikais. Prancūzijoje kiaušinėlių donorystė pradėta taikyti nuo 1983 metų. Iš pradžių anonimiškumo nebuvo, moteris savo kiaušinėlius galėjo duoti savo seseriai, pusseserei ar draugei."

Vėliau priimti tokie bioetikos įstatymai, kad nuo 1994 metų  kiaušinėlių donorystė buvo prilyginta spermos donorystei, jai dabar taikomos tokios pačios anonimiškumo taisyklės. Kiaušinėliai į banką turi būti atiduodami nemokamai. Tačiau tai kur kas sudėtingesnis procesas, nei masturbavimosi būdu gauti vyro spermos. Suprantama, kodėl šis bankas susidūrė su kiaušinėlių trūkumu. "Tad buvo numatyta taisyklė, kad kiaušinėlių moteris gali tikėtis gauti per penkerius metus, - pasakojo lektorė. - Tačiau jei moteris susiranda donorę, kuri sutinka bankui duoti kiaušinėlių, suradusioji gali tikėtis jų gauti greičiau - per metus (ne tos surastosios donorės, o anonimiškai gydytojų parinktos). Tačiau kas garantuos, kad tai sutikusiajai duoti kiaušinėlių nebus sumokėta ir etiškai nenusižengta įstatymui?"

Kur dėti perteklių

Apvaisinimo mėgintuvėlyje technika turi dar vieną etinę problemą - kur dėti perteklinius embrionus. Juk ne visi jie patenka į moters gimdą. Pertekliniai embrionai yra užšaldomi ir pagal Prancūzijos įstatymus po penkerių metų su tėvais sprendžiamas jų likimas. Jei jie turi tėvystės planų, embrionai panaudojami, jei ne, gali būti sunaikinami arba skiriami moksliniams tyrimams, taip pat donorystei kitai porai. "Kad ir kokios yra tėvų religinės bei etinės pažiūros, į embrionus nežiūrima vien tik kaip į paprastą ląstelių sankaupą. Tėvams embrionai yra potencialūs jų vaikų broliai ir seserys, - teigė A.Poulantzas. - Suprantama, jiems sunku priimti orų sprendimą. Sudėtinga ir Prancūzijos įstatymų leidėjams. Tikintiesiems embrionas yra gyvas jau nuo pat jo pradžios. Netikinčiųjų požiūris kitoks, tad valstybei šiuo atveju sudėtinga apsispręsti ir priimti tinkamus įstatymus."

Kai sąrašo nėra

Kaip teigė A.Poulantzas, daug klausimų kelia ir prenatalinė diagnostika, taikoma prieš implantuojant embrionus. Echoskopijos ir amniocentezės būdu (paimami vaisiaus vandenys) nustatomos gimsiančio vaiko galimos, kartais nepagydomos patologijos. Tokiu atveju siūlomas abortas bet kuriuo nėštumo metu. "1994 metais priimti bioetikos įstatymai šiuo klausimu nebuvo pakeisti nei per 2004, nei per 2011 metų persvarstymus. Pagal juos atlikti medicininį nėštumo nutraukimą galima tada, kai vaisius serga sunkia nepagydoma liga, tačiau neapibrėžiama, ką reikia laikyti sunkia liga. Nėra jokio patologijų sąrašo, - tvirtino pašnekovė. - Vadinasi, gydytojai kartu su tėvais turi priimti sprendimą. Sakysim, Dauno sindromas yra vienas tų, dėl kurio galima nutraukti nėštumą, tačiau tai nesuderinama su gyvybe, tai tik gyvenimo kokybės klausimas. Galime įsivaizduoti, koks sąmyšis kyla, kai tėvams tokiu atveju tenka rinktis."

Vienas ginekologas sakė, esą šiais laikais madinga apeliuoti į žmonių atsakingumą, sprendimų priėmimą, tačiau priversti tėvus, pavyzdžiui, pasmerkti savo vaiką myriop, kartais yra nepakeliama. "Bet kokiu atveju nėštumo nutraukimas sukelia traumą. Tuo labiau kad tokiais atvejais jis nutraukiamas ne nėštumo pradžioje, o jau esant vėlyvai stadijai: kūdikis nužudomas gimdoje ir tada sukeliamas negyvo vaiko gimdymas", - teigė pašnekovė.

Atrankos pavojus

Daug sunkių ligų, dėl kurių nutraukiamas nėštumas, yra genetinės ir paveldimos. Tarp jų yra vis daugiau ligų, kurių mutaciją galima nustatyti. Prancūzijoje poroms, kurioms yra rizikos vaikui perduoti sunkią genetinę patologiją, pagal 2004 metų bioetikos įstatymą prieš embriono implantaciją siūloma atlikti diagnostiką. "Kai užsimezga embrionai in vitro (mėgintuvėlyje), trečią dieną iš kiekvieno paimama po ląstelę (trijų dienų jie turi po 8 ląstelės), - aiškino A.Poulantzas. - Patikrinus jų būklę, į gimdą implantuojami tik tie embrionai, kuriems nėra pasireiškusi ieškoma patologija. Tačiau leidus praktikuoti tokią diagnostiką kilo labai daug nesibaigiančių diskusijų. Daug kas įžvelgia eugenizmo pavojų: jei mėgintuvėlyje sukurtus vaikus galima atrinkti ir implantuoti tik sveikus, tai ar pamažu nenueisime iki eugeninės visuomenės? Kai kas pastebi, kad tokiu būdu atrenkant embrionus išvengiama per abortą patiriamos dramatiškos patirties. Tad lyg ir išnyksta stabdis vykdyti selekciją. Tai kodėl negalima įsivaizduoti, kad kada nors, kai genetika bus dar pažangesnė, kai kurie turtingi tėvai nepanorės už pinigus susikurti tobulo kūdikio?"

Genetikai ramina, kad minėtoji technika yra gana sudėtinga, kad tiriama tik dėl tų ligų, kurios sukelia ypatingą negalią. Pasak jų, praleidus daugiau laiko tuo užsiimančiose medicinos įstaigose galima įsitikinti, kad tėvai tikrai netrokšta kūdikio "su nuliu" trūkumų. Be to, jei tėvai ir prašytų, į tai nebūtų atsižvelgta. Genetikai siūlo pasižiūrėti į tas poras, kurios daug iškentė dėl sunkių paveldimų giminės ligų, ir tada bus mažiau kritikuojančiųjų šį metodą.

"Vis dėlto diskusijos šiuo klausimu Prancūzijoje dar nesibaigusios, - teigė A.Poulantzas. - Tačiau leidimai atlikti tokius tyrimus labai griežtai ribojami. To gali tikėtis tik poros, kurioms gresia didelė rizika, kad vaikas gali būti paliestas ypatingos genetinės patologijos. Sprendimą priima medicinos komitetas, kiekvienas atvejis nagrinėjamas atskirai. Kol kas preimplantacinės diagnostikos negalima atlikti pagal užsakymą. Bent jau Prancūzijoje ir bent jau šiandien. Anglijoje dažnai taikoma tokia diagnostika siekiant nustatyti genus, kurie linkę į įvairias vėžio formas. Tad ši sritis labai slidi, technikos tobulėja, nežinia kaip tai paveiks mūsų toleranciją dėl negalės."

Kūdikis - vaistas kitam

A.Poulantzas užsiminė apie dar vieną naują techniką, kuri vadinama "vaistų kūdikiu". "Bendravau su viena moterimi, kuri į diagnostikos centrą kreipėsi su ypatingu prašymu. Jos devynerių metų dukra serga sunkia drepanocitozės forma, ji labai silpna, jai nuolat reikia perpilti kraują, - pasakojo pašnekovė. - Motina nori preimplantacinės diagnostikos, ji siekia, kad jos antrasis vaikas būtų ne tik sveikas, bet ir galėtų būti kaulų čiulpų donoru savo vyresnei seseriai. Tai padėtų ją išgydyti. Paprastai broliai ir seserys (vienas iš keturių atvejų) turi tą suderinamą kaulų čiulpų komponentą. Mama prašo, kad ją apvaisinant būtų pasirinktas tas embrionas, iš kurio gimus vaikui būtų galima atlikti kaulų čiulpų transplantaciją."

Ši technika Prancūzijoje leidžiama taikyti nuo 2004 metų, kai buvo priimtas antrasis bioetikos įstatymas, nors preimplantacinė diagnostika ne visada pasitvirtina, ne visi atvejai būna sėkmingi. Tačiau mama apsisprendusi, ji nori išbandyti viską, kad tik išgydytų dukrą. Gydytojai jai aiškina, kad embrionai gali būti sveiki, bet nebūtinai bus suderinti su mergaite taip, kad galima būtų atlikti transplantaciją. Tokiu atveju mama tikina, jog nenorinti, kad jai įsodintų sveiką embrioną, jei šis negalės išgydyti sesers.

"Mamos troškimas turėti antrą vaiką yra susijęs tik su galimybe išgydyti vyresnę dukrą. Šis pavyzdys akivaizdžiai rodo, iki ko gali nueiti tėvai, - stebėjosi A.Poulantzas. - Atsiranda rizikos, kad kūdikis gali tapti tarsi daiktu, savo vyresnio brolio ar sesers gelbėtoju."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"