TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Raštelis butelyje. Neįtikėtinos istorijos

2012 06 30 9:00

Ar ne puiku būtų rasti raštelį butelyje? Būtent tai nutiko šiems žmonėms. Nuo meilės istorijų, klaidžiojusių vandenyne virš 80 metų, iki slaptų Aušvitco kalinių pranešimų, - šie pasakojmai jus sužavės. Kitą kartą, kai būsite paplūdimyje, atkreipkite dėmesį į kiekvieną besivoliojantį butelį. Niekada negalite žinoti, ką iš tiesų rasite.

Balsas iš Aušvico

Statybininkai, griovę sieną vietinėje profesinėje mokykloje, esančioje netoli buvusios Antrojo pasaulinio karo laikų nacių Aušvico koncentracijos stovyklos, rado įmūrytą butelį. Anot Aušvico muziejaus atstovo spaudai Jareko Mensfelto, 1944 metais kaliniai šioje vietoje statė slėptuvę koncentracijos stovyklą saugojusiems kareiviams ir, matyt, įdėjo butelį į sieną. Laiškas ant cemento maišo skiautės buvo pasirašytas 7 Aušvitco kalinių: 6 lenkų ir 1 prancūzo, 18-20 metų amžiaus, nurodant ir jų identifikacijos numerius įkalinimo vietoje.

Remiantis vardais ir identifikacijos numeriais, istorikai sugebėjo nustatyti, kad du iš lenkų kalinių sugebėjo išgyventi Holokaustą, tačiau jų buvimo vieta liko nežinoma.

Anot J.Mensfelto, rasti buvusius koncentracijos stovyklos kalinius yra nepaprastai sunku, tad muziejus išsiuntinėjo asmeninius kreipimusis kiekvienam, kas galėjo pažinoti rastame laiške nurodytus žmones.

Atkakli paieška pasiteisino: 2009 metais J.Mensfeltas kalbėjosi su prancūzo Alberto Veissido, kuris Marselyje (Prancūzija) neseniai buvo atšventęs savo 85-erių metų jubiliejų, anūke. Anot jos, A.Veissidas sakė, kad butelio slėpimo istorijos neprisimena, tačiau jis negali pamiršti savo identifikacijos numerio – pastarasis vis tebėra ištatuiruotas ant jo rankos.

Laiškas eksponuojamas Aušvico muziejuje (Oswiecim, Lenkija).

Jaunoji tyrinėtoja

Merle Brandell slampinėjo pajūriu Nelson Lagoon vietovėje Aliaskoje, kai jos akį patraukė smėlėtas butelis. Moteris nepaprastai nustebo, jo viduje radusi seną, apiplyšusį raštelį. „Brangusis radėjau“, - buvo parašyta raštelyje. „Mano vardas yra Emily Hwaung ir aš esu North City mokyklos ketvirtoje klasėje. Šis laiškas yra dalis mūsų mokslinio projekto, tyrinėjant vandenynus ir susipažįstant su žmonėmis tolimose vietovėse. Prašau atsiųsti Jūsų adresą su butelio radimo data. Aš jums atsiųsiu savo nuotrauką ir papasakosiu, kur ir kada butelis buvo išmestas į vandenyną. Jūsų draugė Emily Hwaung“.

Raštelyje nebuvo nurodyta data, tik atgalinis adresas į North City pagrindinę mokyklą Shoreline mieste (Vašingtono valstija, JAV, prie JAV vakarinės pakrantės, netoli sienos su Kanada). 34-rių M.Brandell nedelsdama parašė laišką į mokyklą paaiškindama, kaip ji rado butelį už 3000 km Aliaskoje. Ir vėl labai nustebo, kai gavo atsakymą iš 30 metų amžiaus Emily Hwaung, kuri sakėsi esanti priblokšta, kad jos 20 metų senumo laiškas buvo rastas po tiek metų.

Šaukė - atsiliepė

1988-aisiais dvylikametis Patrickas Fiddleris iš Charlestono (Vakarų Virdžinija, JAV) įmetė paprastą „labas“ žinutę butelyje su savo namų adresu į Atlanto vandenyną Šiaurės Karolinoje (JAV).

Po trejų metų, beveik už 15000 km raštelį rado turistas Mauricijaus Respublikoje (valstybė Indijos vandenyno salose, apie 900 km į rytus nuo Madagaskaro). Buvęs „dvylikametis“ gavo laišką, kuriame buvo parašyta: „mūsų atostogų Mauricijaus Respublikoje metu, aš radau tavo raštelį pakrantėje prie Tron aux Biches“. Deja, siuntėjo vardas buvo neįskaitomas.

Laisvė vandenyne

Per 1979-ųjų Kalėdų atosogas, Johnas ir Dottie Peckmanai į vyno butelį įdėjo pranešimą ir išmetė jį per kruizinio laivo, plaukiančio iš Akapulkos (Meksika) į Havajus (JAV), bortą. Raštelyje buvo nurodyti jų vardai, adresai ir pažadas apdovanoti radėją.

Po trejų metų, butelį Pietų Kinijos jūroje, 26 km nuo Tailando krantų, pastebėjo buvęs Pietų Vietnamo armijos leitenantas Nguyen Van Hoa. Jis kartu su savo broliu ir dar 30 bendražygių žvejybine valtimi bėgo iš įkalinimo vietos, kurioje buvo laikomas nuo Pietų Vietnamo žlugimo 1975 – aisiais. Po kelių mėnesių, Hoa su savo šeima jau skrido į Kaliforniją, susitikti su Peckmanais. Rastas vyno butelis Hoa šeimai padėjo atgauti laisvę.

Laiškas iš anapus

Kai Joshas Bakeris buvo dešimties, jis į kriauklę išpylė visą iš motinos nukniauktą vanilės butelį, kurį nusprendė panaudoti pranešimo išsiuntimui. Paėmęs gabaliuką popieriaus, parašė: „Mano vardas yra Joshas Bakeris. Man 10 metų. Jei jūs rasite šį raštelį, perduokite jį žinių laidai. Data – 1995 m. balandžio 16-oji“. Joshas įdėjo raštelį į butelį, ir išmetė jį į White Lake ežerą Viskonsino valstijoje (JAV).

Metai bėgo, J.Bakeris baigė mokyklą ir buvo pašauktas tarnauti karinėse jūrų pajėgose. Jis liko gyvas per karą Irake, tačiau tragiškai žuvo autoavarijoje, grįždamas namo. Jo šeima ir draugai šios nelaimės buvo priblokšti.

Keli mėnesiai po J.Bakerio mirties, du jo draugai Steve‘as Liederis ir Robertas Duncanas prie  White Lake ežero atsitiktinai rado butelį. Lyg dramatiškame filme, jį atidarę Steve‘as ir Robertas rado anapus iškeliavusio  J.Bakerio laišką.

Šiandien laiškas saugomas J.Bakerio šeimos namuose tarsi priminimas, kad seniai išėjęs Joshas vis dar yra kartu.

Meilė neskęsta

1999 m. žvejas Steve‘as Gowanas rado į tinklus įsipainiojusį butelį. Jo viduje buvo du laiškai, datuoti 1914 09 09, rašyti Pirmajame pasauliniame kare kariavusio eilinio Thomaso Hugheso. Viename laiške buvo tam, kuris ras butelį, skirtas prašymas persiųsti kitą laišką jo žmonai Elizabeth Hughes. Antrasis buvo meilės laiškas jo žmonai Elizabeth, pilnas šiltų, į popierių įsigėrusių jausmingų žodžių. Eilinis T.Hughesas rašė, kaip nuolat apie ją galvojęs, keliaudamas į Prancūziją pirmosiomis karo dienomis.

Perskaitęs laiškus, S.Gowanas pajuto asmeninę atsakomybę užtikrinti, kad eilinio T.Hugheso 85 metų senumo laiškai pasiektų tuos, kuriuos mylėjo jų autorius. Galvodamas, kad ponia Elizabeth  bus jau mirusi, S.Gowanas pradėjo ieškoti kareivio palikuonių. Paieškos jį atvedė pas Thomaso ir Elizabeth dukterį Emily, kuri gyveno Auklande, Naujojoje Zelandijoje.

S.Gowanas taip pat sužinojo, kad eilinis T.Hughesas žuvo mūšyje netrukus po to, kai jis išmetė butelį į jūrą. Kareivis niekada daugiau nematė nei savo mylimosios Elizabeth, nei tuomet dar tik dviejų metukų amžiaus savo dukters Emily. Sužinojus apie S.Gowano radybas, N.Zelandijos laikraštis The New Zealand Post pasiūlė jam atskristi į Auklandą ir asmeniškai perduoti butelį su laiškais Emily.

Kaip Emily vėliau pasakojo laikraščio korespondentui, jos tėvo laiškai adresatą pasiekė tik todėl, kad tinkamoje vietoje vandenyne, tinkamu laiku plaukė tinkama valtis su tinkamu žveju... 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"