TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Rastos fosilijos „pasendino“ gyvybę Žemėje

2016 09 01 18:17
Reuters/Scanpix nuotrauka

Gyvybė Žemėje yra dar senesnė negu iki šiol galvojome, ketvirtadienį paskelbė Australijos mokslininkai, kai surado fosilijų, susidariusių prieš 3,7 mlrd. metų.

Suakmenėję dariniai, vadinami stromatolitais, išsilaikė senovinėse uolienose, rastose prie Grenlandijos ledynų pakraščio. Šie dariniai apie 220 mln. senesni negu iki šiol ankstyviausiais gyvybės pėdsakais laikytos fosilijos.

Jie įrodo, kad gyvybė mūsų planetoje atsirado praėjus vos keliems šimtams milijonų metų po Žemės susiformavimo, nurodė šių tyrimų vadovas Allenas Nutmanas, dirbantis Volongongo universitete.

„Šis atradimas – naujas seniausių išlikusių gyvybės Žemėje įrodymų atskaitos taškas“, – savo pranešime rašo Naujojo Pietų Velso universiteto geologijos profesorius Martinas Julianas Van Kranendonkas, vienas iš studijos autorių.

„Grenlandijoje naujai atsidengusių uolienų dariniai ir geochemija pasižymi visais požymiais, bylojančiais apie jaunesnių uolienų biologinę kilmę. Jie pažymi, kad gyvybė Žemėje atsirado labai anksti“, – pridūrė jis.

Isua stromatolitai – 1–4 cm aukščio dariniai – atsidengė nutirpus vienam sniego lopiniui vadinamojoje Isua formacijoje Grenlandijos pietvakariuose. Šių darinių amžius daugmaž atitinka žemiškosios gyvybės amžių, apskaičiuotą tiriant gyvų organizmų genetinio evoliuciją, nurodė A.Nutmanas.

Mokslininkas pridūrė, kad šis atradimas gali padėti ieškoti gyvybės pėdsakų Marse. Ši planeta laikoma labiausiai tikėtina Saulės sistemos vieta, neskaitant Žemės, kur galėjo atsirasti mikroskopinių organizmų, panašių į mūsiškes bakterijas.

Manoma, kad Raudonojoje planetoje kadaise buvo gausu vandens, o jos atmosfera buvo daug tankesnė. Mokslininkai kelia prielaidą, kad esant aukštesnei temperatūrai Marse galėjo būti gyvybei atsirasti palankios sąlygos.

Naujasis atradimas „reikšmingas Marsui, nes prieš 3,7 mlrd. metų Marsas tebebuvo drėgnas – galbūt jame tebebuvo vandenynų ir panašių telkinių. Taigi, jeigu (toje planetoje) gyvybė išsivystė lygiai taip pat greitai kaip Žemėje ir tapo pajėgi suformuoti darinius, panašius į stromatolitus, gali būtų lengviau aptikti gyvybės Marse pėdsakų“, naujienų agentūrai AFP sakė A.Nutmanas.

„Užuot ieškoję vien cheminių pėdsakų, galime įžvelgi į stromatolitus panašių darinių nuotraukose (iš Marso), atsiųstose į Žemę“, – aiškino jis.

Ankstesniais seniausiais gyvybės egzistavimo Žemėje įrodymais buvo laikomos 2006 metais australų ir kanadiečių mokslininkų ištirtos mikrofosilijos, rastos Australijos šiaurės vakariniame Pilbaros regione. Nustatyta, kad tų stromatolitų amžius – didesnis kaip 3,4 mlrd. metų.

Naujausio Grenlandijos stromatolitų tyrimo išvados buvo paskelbtos mokslo žurnale „Nature“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"