TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Robotai, turintys principus

2009 05 09 0:00
Mašinos filme "Aš robotas" privalėjo laikytis trijų robotikos principų, sukurtų rašytojo I.Asimovo. Tie principai buvo pirmas mėginimas sukurti etikos kodeksą dirbtiniam intelektui.

Robotas gali tapti žmogaus draugu arba elektroniniu žudiku. Mokslininkai svarsto, kaip išmokyti dirbtinį intelektą skirti gėrį ir blogį.

Pietų Korėjos valdžia pavedė etikos ir teisės ekspertams sudaryti robotams specialų moralės kodeksą - rinkinį taisyklių, kurių turėtų laikytis specialiai užprogramuotos mašinos, kad nepadarytų žalos žmonėms. Būgštaujama, jog visi inteligentiški robotai gali atsisukti prieš mus. Tiesą sakant, šiandieniniai dar nekelia grėsmės, bet dirbtinio intelekto kūrimo darbai vyksta itin sparčiai.

Didėja pramoninių robotų skaičius, o Azijos šalyse vis dažniau galima išvysti humanoidinius namų darbų robotus. Pietų Korėjos valdžia tikisi, kad 2020 metais bent po vieną tokią mašiną turės visi šalies namų ūkiai.

Trys I.Asimovo principai

Futurologai, tokie kaip amerikietis išradėjas Ray Kurzweilis, savo ruožtu skelbia, jog mažiau nei per du dešimtmečius naujos robotų kartos intelektas gali pralenkti mūsiškį. Jeigu dabar nepasirūpinsime į superinteligentiškas mašinas įdiegti etikos principų, galimas dalykas, ateityje išsipildys juodieji scenarijai, kuriuos taip pamėgo kurti mokslinės fantastikos knygų ir filmų autoriai. Robotai ims persekioti mus ir žudyti kaip filmo Terminatorius. Kiekvieną intelektinę užduotį jie įvykdys geriau negu žmonės ir taip atims iš mūsų galimybę daryti įtaką tikrovei. Galiausiai dirbtinio intelekto sistemos, kaip filme "Matrica", pradės iščiulpti energiją iš žmonių kūnų ląstelių.

Kai kurie etikos specialistai mano, kad mašinoms sudarytas moralės kodeksas galėtų sėkmingai užkirsti tam kelią. Tokių principų kūrimo pionierius buvo Isaacas Asimovas, amerikietis mokslinės fantastikos rašytojas ir rusų kilmės biochemikas. Jau XX amžiaus penktąjį dešimtmetį jis sukūrė tris robotikos principus.

Pirmasis jų teigia, jog mašina negali daryti žalos žmogui arba atsisakydama veikti negali tapti žalos žmogui priežastimi. Antrasis sako, kad mašina privalo vykdyti žmogaus įsakymus, nebent jie prieštarautų pirmam robotikos principui. Trečiasis skelbia, kad įrenginys turi rūpintis savo egzistavimu tol, kol tai nesikerta su dviem pirmais principais.

Iš pradžių I.Asimovas buvo įsitikinęs, jog ateities pasaulyje robotai bus užprogramuoti, kad neskriaustų žmonių. Tačiau jo leidėjas Johnas Campbellas patarė suteikti temai konkretumo; taip atsirado tie trys principai. Ne visi įsitikinę, kad etikos kodeksas įstengs apsaugoti mus nuo robotų dominavimo.

Kaip tvirtina Nickas Bostromas, filosofas iš Oksfordo universiteto, moralės normos robotams greičiau būtų kaip dažais ant kelio nubrėžta linija, kurią lengva peržengti, o ne aukštas mūras. Jos pernelyg formalizuotos. Dirbtiniu intelektu ir pikta valia apdovanotas robotas sugebėtų tas normas apeiti, rastų spragų, taptų šio meno meistru.

Kam kariškiams moralios žudymo mašinos?

Kita I.Asimovo trijų principų kritikos kryptis nukreipta į tai, jie galėtų veikti per daug gerai ir taip pat sukeltų katastrofą. Tokią viziją pateikia rašytojas Jackas Williamsonas knygoje "With Folded Hands" ("Susidėję rankas"). Jis numato, kad tuomet, kai kiekvienas turės namie robotą, dirbtinis intelektas, vadovaudamasis robotikos principais, pavaduos mus visur, nes manys, jog kasdieniai užsiėmimai gali mums kenkti. Tada žmonės nebeturės ką veikti ir praras poveikį tikrovei.

Moralės normų, skirtų mašinoms, priešininkai įrodinėja: jei robotai turėtų tokį patį intelektą kaip žmonės, I.Asimovo robotikos principais pagrįstų etikos normų įvedimas jiems taptų savotiška vergija. Tačiau svarbiausias jų argumentas, kad šie principai išvis nebūtų įgyvendinti, yra pavojus, nes dirbtinio intelekto srityje intensyviausiai triūsia kariniai institutai ir privačios firmos. Ir vieni, ir kiti nesuinteresuoti kurti mašinas, kurios moraliniais motyvais atsisakytų vykdyti įsakymus.

Robotai mokysis iš mūsų klaidų

Dar kiti mokslininkai tvirtina, jog saugiam mašinų ir žmonių sambūviui nereikia nei jokių robotikos principų, nei etikos kodeksų. "Gali atsitikti taip, kad robotai bus viršesni už mus ne tik intelektu, bet ir morale", - teigia profesorius J.Storrsas Hallas, dirbtinio intelekto srities specialistas, bendradarbiaujantis ir su JAV kosmine agentūra NASA. Saugios ateities robotų apsiaustyje viziją jis pateikia naujausioje knygoje "Beyond AI: Creating The Conscience of the Machine" ("Anapus dirbtinio intelekto: kaip sukurti mašiną, turinčią sąžinę").

J.S.Hallo optimizmas grindžiamas tuo, kad žmonių bendradarbiavimas duoda daugiau naudos negu tarpusavio priešiškumas - tai įrodo antropologų ir ekonomistų tyrimai. Tokios pozicijos pranašumus atskleidžia Roberto Axelrodo knyga "The Evolution of Cooperation". Robotai kaip inteligentiškos esybės, be to, gyvenančios tarp žmonių, tikriausiai netrukus įvertins jos pliusus.

J.S.Hallas mano, kad pats intelektas jau būtų robotų koziris moraliniame kontekste. Amerikos psichologų asociacijos pranešimas "Intelligence: Knowns and Unknowns" ("Ką žinome ir ko nežinome apie intelektą") rodo, jog aukštas žmonių IQ, priešingai, yra proporcingas polinkiui daryti nusikaltimus. Intelektas taip pat padėtų robotams susipažinti su didžiausiais žmonijos istorijoje etikos veikalais ir perprasti svarbiausius moralės principus, kurie bėgant amžiams formavo žmonių civilizacijas.

Be to, mašinas galima perprogramuoti taip, kad jos neturėtų bruožų, skatinančių žmones blogai elgtis. Pavyzdžiui, nereikėtų robotams suteikti impulsyvių jausmų, tokių kaip pyktis arba pavydas, taip pat vertėtų pasirūpinti, kad jie nepatirtų niekieno įtakos, būtų autonominiai moraliniai subjektai. Tada jų moralinis pasirinkimas taptų racionalesnis negu mūsų.

Dirbtinis intelektas būtų etiškesnis už mūsų ir dėl kitos priežasties. Turėdami galimybę keisti agregatus robotai gyventų be galo ilgai... Kaip inteligentiškos esybės matytų savo veiksmų pasekmes ne kelerių artimiausių metų, bet tūkstantmečių perspektyvoje. J.S.Hallas mano, jog tai turėtų išugdyti kur kas gilesnę etinę refleksiją negu žmogiškoji. Tada mūsų pasaulis, priešingai, nei visi būgštauja, robotų dėka taptų geresnis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"