TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Rojus po stiklu

2008 07 05 0:00
"Rojaus" projektas. Žemės rojuje po kupolu vyksta stebuklai - čia skleidžiasi didžiausias pasaulyje žiedas, vyksta koncertai, o skulptūros tartum atgyja.

Kiek kainuoja apsilankymas rojuje? Už 14 svarų (beveik 60 litų) galima netoli Plimuto, Didžiojoje Britanijoje, juo pasigrožėti.

Iki šiol tą vietą aplankė kone aštuoni milijonai žmonių. Nė vienas nepareikalavo grąžinti pinigų. "Rojaus" projektas ("Eden Project") ypatingas ne vien tuo, kad neįprasta oranžerijos konstrukcija įrašyta į Guinnesso rekordų knygą, svarbiausia tai, jog kiekvienas ten įėjęs pakeičia požiūrį į gamtą.

Boudelvoje, už penkių kilometrų į rytus nuo Saint Ostelo gyvenvietės, yra dauba, kurios šlaitai apaugę vešlia žaluma ir gėlėmis. Pačiame jos dugne prigludęs neįprastas statinys, primenantis kosminę bazę. Tarpusavyje sujungti perregimi jo kupolai - tarsi milžiniški muilo burbulai. Daug metų čia buvo kasamas molis ir nesirūpinama natūralia aplinka. Sunaudojus sluoksnį liko didžiulė, daugiau kaip 60 metrų gylio, duobė, kurios paviršiaus plotas prilygsta 35 futbolo aikštėms. Tos iškasos dugne po lietaus telkšodavo drumzlina pelkė. Šį visiškai sudarkytą kraštovaizdį pasirinko keli entuziastai, kad įrodytų, jog įmanoma pataisyti tai, ką sunaikino kiti.

Ir rojaus nesukursi be pinigų

Pradžia buvo labai sunki - dažnai trūkdavo pinigų sumokėti už atliktus darbus, tačiau projekto autorių entuziazmas taip užkrėtė darbininkus, kad jie triūsė be atlygio net 18 mėnesių. Laimė, fondų atsirado: pinigų skyrė Nacionalinė loterija, Europos Komisija, Pietvakarių regioninė plėtros agentūra ir dešimtys firmų. Projektui įgyvendinti panaudota suma siekė 121 mln. svarų, bet jau per pirmus trejus metus turistai, atvažiuojantys į "Rojų", paliko Kornvalyje daugiau kaip 610 mln. svarų! Ekologinis projektas tapo ir didžiule finansine sėkme.

Pirmiausia darbininkai nusausino ir išlygino vietovę - buldozeriai perstumdė 8 mln. tonų žemės. Paskui ant šlaitų išpylė 85 tonas derlingos žemės (komposto, savaime aišku, iš atliekų) ir joje pasodino daugiau kaip milijoną augalų - penkių tūkstančių rūšių. Tik tada pradėjo statyti oranžeriją ir pagalbinius pastatus. Visą kompleksą projektavo seras Nicholasas Grimshaw, Didžiojoje Britanijoje žinomas ir gerbiamas architektas. Jo darbų sąraše - Vaterlo stoties Londone tarptautinis terminalas, Ijburgo tiltas Amsterdame, Ciuricho oro uosto paviljonai. Šešiakampiai elementai sudaro sferos formos kupolus (didžiausio skersmuo - 125 metrai), palaikomus karkaso. Todėl statinys yra lengvas ir nepaprastai šviesus. Stogo paviršius aptemptas patvaria permatoma folija, kuri praleidžia ultravioletinius spindulius. "Rojus" buvo atidarytas 2000 metų kovą ir tapo viena pagrindinių turistinių atrakcijų Didžiojoje Britanijoje.

Kas dvi minutės - negyva katė

Pirmame pastate, dar neįėjus į oranžeriją, rodomas trumpas filmukas šokiruojančiu pavadinimu "Negyva katė". Jis, kartojamas kas dvi minutes, turi įteigti lankytojams, kas atsitiks, kai žemėje pristigs augalų. Iš gražiai įrengto kambario paeiliui dingsta gėlės vazonuose, daržovės, padėtos ant stalo, medinis dubuo, knygos, lininės užuolaidos, taip pat ten gyvenančių žmonių drabužiai. Kai lieka tik tuščios sienos, nuogos figūros, šuo ir katė - įsisąmoniname, kad be augalų nebūtų ir deguonies. Finalinėje scenoje kambario gyventojai miršta. Tas drastiškas reginys ilgam įstringa į atmintį.

Dabar jau galime įeiti į oranžeriją. Pirmojoje, kuri yra 50 metrų aukščio, sąlygos kaip ekvatoriaus zonoje. Dieną drėgnumas čia siekia 60, o naktį - net 90 procentų. Augalai atvežti iš Pietų Amerikos, Rytų Afrikos, Malaizijos ir tropikų salų. Tarp medžių stovi malajų trobelė, apsupta darželio. Jame galima išvysti visko, ką augina Malajos pusiasalio gyventojai: daržovių, vaisių, gėlių. Netrūksta ir vaistinių augalų. Prie trobelės sienos atremtas senas motoroleris. Ant virvės džiūsta rankšluostis. Viskas atrodo taip, lyg kitą akimirką iš namelio turėtų išeiti čiabuviai.

Toliau aptinkame gausybę interaktyvių eksponatų, kurie rodo, pavyzdžiui, kas yra kola ir iš ko gavo pavadinimą populiariausias pasaulyje gazuotas gėrimas, kaip atsiranda kramtomoji guma, iš ko daromas šokoladas, cukrus, kaip atrodo egzotiški prieskoniai. Taigi ne tiek žavimasi augmenijos grožiu, kiek suteikiama galimybė savo akimis pamatyti, kokie tie augalai, kuriais naudojamės kiekvieną dieną.

Kitame biome (taip pavadinti teminiai blokai) - subtropinis klimatas. Čia pasodinti iš Pietų Afrikos, Kalifornijos ir Viduržemio jūros kraštų atvežti augalai - vynmedžiai, kamštiniai ąžuolai, alyvmedžiai ir mažai žinomi javai, taip pat tabakas, saulėgrąžos. Galima užuosti ekstrahuotų kvapų, tarp jų - levandų, rožių, mėtų, snapučių, ir sužinoti, kad žmogus skiria 10 tūkst. skirtingų aromatų, o chemoreceptoriai greičiausiai suteikė pirmą pojūtį, kurį išlavino jau primityvūs organizmai.

Trečias biomas apima visą teritoriją aplink oranžeriją, dvylika hektarų. Jame apgyvendinti augalai, kuriems tinka Kornvalio klimatas, o šalia gimtinės rūšių - ir augalai iš Pietų Amerikos, Azijos ar Australijos.

Gamtosauga prasideda nuo šiukšliadėžės

"Rojaus" projekto kūrėjams sekasi įtraukti į "gamtosaugos žaidimą" minias jaunimo. Visų pirma jiems organizuojami įvairūs papildomi renginiai - roko žvaigždžių koncertai, kūrybinės dirbtuvės, konkursai. Niekas neįkyri rėksmingais ekologiniais šūkiais ir negrūda per jėgą aplinkos apsaugos idėjų. Jaunuoliai išvažiuoja susižavėję augalijos pasaulio įvairove, jo grožiu ir aprūpinti pluoštu patarimų, kaip tą pasaulį geriau tausoti.

Timas Smitas, "Rojaus" projekto siela, laimingas, kad sugebėjo šiek tiek pakeisti žmonių požiūrį į gamtą. Savo entuziazmu jis užkrečia ne tik 400 darbuotojų, bet ir lankytojus. Vietos restorane gaminami patiekalai iš ekologiškų produktų, oranžerijose laikomasi uždaro vandens ciklo ir nenaudojama augalų apsaugos cheminių priemonių. "Rojaus" projektas įrodo, kad šiandien dėl gamtos išsaugojimo verta kovoti ne vien per demonstracijas su šūkiu rankoje, kaip tai dabar madinga, bet ir savo šiukšliadėžėje. Mažai efektingas, tačiau labai veiksmingas būdas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"