TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Rugsėjo šviesa: mokytoja - geriausia draugė

2006 09 01 0:00
Mokytoja Asta Pivoriūnienė ir jos vaikai - Lukas, Laura ir Daiva.
Gintaro Mačiulio nuotrauka
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Pasikartojimai įkyri. Tad nieko nuostabaus, kad už nepakeliamą naštą - dalyvauti valstybės švenčių minėjimuose - apskričių valdžios atstovai nuo šiol gaus solidžią priemoką. Pedagogai už kasmetę rugsėjo 1-ąją tokių priemokų nereikalauja. Gal todėl, kad pirma mokslo metų diena mokytojams šventė ne iš prievartos ir per daugybę rugsėjų ji netapo rutina.

Mokytojai Astai Pivoriūnienei šis rugsėjis bus tarsi atradimas ir naujas jos gyvenimo puslapis. Pavasarį graudžiai atsisveikino su dvidešimt keturiais ketvirtokais, kuriuos mokė beveik trejus metus, o šiemet pasitiks dvidešimt tris pirmaklasius. Vos nenutiko jai dar nebūtas dalykas. Ketvirtokų tėveliai kreipėsi į Šeškinės vidurinės mokyklos direktorių, kad mokytoja ir toliau auklėtų savo mokinukus, tapusius penktokais. Pedagogė sprendė dilemą ir nesiryžo sutikti. "Juk ateina pirmokėliai, jiems būsiu reikalinga ne tik kaip mokytoja, auklėtoja, bet ir kaip mama. Dirbti darbo per pusę nemoku", - išsakė savo motyvus Asta. Ir tuoj pat pridūrė, kad jos penktokų auklėtoja jauna, įdomi ir puiki pedagogė. "Mane visada iki ašarų jaudina rugsėjo 1-osios šventė. Mokslo metų pradžia man buvo šviesos ir gėrio diena vos pradėjus eiti į mokyklą. Jau pradinėse žinojau, kad būsiu mokytoja. Per vasaros atostogas važiuodavau į kaimą pas močiutę. Ten su vienmete pussesere visas dienas žaisdavome mokyklą", - apie pasiryžimą tapti pedagoge pasakojo keturių vaikų mama Pivoriūnienė. Tad jai rugsėjo 1-oji - dviguba šventė. Į tą pačią mokyklą sykiu su mama eis dukra Laura. Pakeliui vaikų darželyje paliks jauniausiąjį - trejų metukų - sūnelį Luką. Dvidešimtmetė dukra Daiva keliaus į darbą. Jai, Pedagoginio universiteto antro kurso studentei neakivaizdininkei, mokslo metų pradžia - spalį. Vyriausiasis sūnus Aurimas irgi dirba ir dar neapsisprendė, ką studijuos. Jis nori savarankiškai atsistoti ant kojų, o dabar padeda mamai.

Kryptingas tikslo siekimas padėjo Astai atrasti save. Baigusi aštuonias klases ji įstojo į pedagoginę mokyklą. Tapo vaikų darželio auklėtoja. Dirbo ir studijavo tuometiniame Pedagoginiame institute. Tada įsidarbino mokykloje, o neilgai trukus vėl pravėrė Pedagoginio universiteto duris. Tik šįkart baigė pradinio ugdymo mokslus. Dabar mokytoja pasiryžusi magistrantūros studijoms. Ji sako, kad pedagogo darbas reikalauja siekti žinių visą gyvenimą.

"Šeima, darbas ir studijos - mano didysis gyvenimo trikampis", - įsitikinusi Asta. Jos nuomone, žinių visuomenėje plėsti akiratį padeda ne vien mokslai Pedagoginiame universitete. Paaugus vaikams moteris pradėjo kartu su jais keliauti po pasaulį. Pirmiausia nuvyko į Skandinavijos šalis. Važiavo į Italiją, Vokietiją, Slovakiją - aplankė beveik visą Europą. Gal todėl dukra Daiva pasirinko studijuoti geografiją. Dar niekur nekeliavo tik mažylis Lukas. Anot mamos, reikia, kad paaugtų. Pomėgį keliauti mokytoja sužadino ir savo pradinukams. Jos auklėtiniai lankėsi Dzūkijos nacionaliniame parke ir, keramikos meistro padedami, mokėsi žiesti puodus. Įspūdinga buvo kelionė panemune - vaikai lankė pilis. Atsisveikindami su pradiniais mokslais ketvirtokai pavasarį parašė rašinėlius apie mokyklą. Mokytoja juos susegė į albumą, šalia rašinėlio įdėjo autorių nuotraukas. Tokių mielų relikvijų per daugybę pedagoginio darbo metų susikaupė tikrai nemažai. "Trečioje klasėje patiko keliauti. Ekskursijos buvo smagi pramoga. Mokytis buvo nelengva, kai žinojai, kad kieme laukia draugai ir kitos pramogos", - pateikė savo įspūdžius auklėtinis Motiejus.

Simona dėkojo savo pirmajai mokytojai Janinai už tai, kad išmokė skaityti, rašyti, skaičiuoti, Violetai Žukienei - už tai, kad išmokė šokti, tikybos mokytojai Laimai - už tai, kad išmokė pažinti Dievą, o labiausiai - mokytojai Astai, už tai, kad buvo kaip mama, patarėja, pagalbininkė ir geriausia draugė.

Virginijui irgi labiausiai patiko mokytoja, kuri juos mylėjo. "Norėčiau, kad mokytoja mus mokytų ir likusius mokslo metus", - parašė ketvirtaklasis.

Astai šie vaikų rašiniai - brangiausia dovana. Tokių albumų jos archyve susikaupė daugybė. "Pasiimu, pavartau, paskaitau ir tarsi vėl sugrįžtu pas tuos pačius vaikus, su kuriais keliavau žinių takeliais", - kalbėjo pedagogė, mananti, kad šviesiausia ir gražiausia šventė yra rugsėjo pirmoji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"