TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Sąmokslo teorija

2008 10 11 0:00
Parazitas dauginasi katės žarnose. Lervos pasišalina su išmatomis. Parazito lervos apsigyvena graužikų, taip pat ir užkrėstų žmonių raumenyse bei smegenyse.

Gali būti, kad egzistuoja kažkokios slaptos jėgos, valdančios mūsų elgesį. Ir tai anaiptol ne ateiviai iš kosmoso, o parazitai.

Visada pavyzdingai vairuodavote automobilį, bet jau kurį laiką jaučiate norą peršokti kryžkelę per raudoną šviesą! Daug metų buvote drovi, o dabar tapote savimi pasitikinti naktinių barų lankytoja! Būkite atidūs - gali būti, kad jūsų asmenybės pokyčių priežastis yra mažytis parazitas, kuris tarsi nematomas dirigentas valdo jūsų nuotaikas ir veikia santykius su kitais žmonėmis.

Tas pirmuonis - tai Toxoplasma gondii. Į žmogaus organizmą patenka atsitiktinai, pavyzdžiui, suvalgius daržovių, kurias užsikrėtęs katinas užteršė savo seilėmis, šlapimu ar išmatomis. Daugelis žmonių net nieko neįtaria, nes nekyla jokių ligos simptomų. Po užsikrėtimo gali pasireikšti tik nestipraus gripo požymiai, kurie išnyksta po kelių dienų, kai toksoplasmos apsigyvena smegenyse ir "užmiega". Parazitas lieka žmogaus organizme visam laikui ir, kaip rodo parazitologo Jaroslavo Flegro iš Karlo universiteto tyrimai, stulbinamai pakeičia jo charakterį. Užsikrėtę vyrai darosi kvailesni, jiems sunkiau susikaupti, todėl prastėja jų intelekto testai. Čia dar prisideda didėjantis polinkis rizikuoti ir braviruoti, turbūt todėl tarp užkrėstųjų - tris kartus daugiau nelaimingų atsitikimų kaltininkų ir aukų negu tarp sveikų vyrų.

Deja, tokie ponai, anksčiau buvę atviri ir linkę bendrauti, tampa įtarūs ir pavydūs vienišiai, todėl moterims atrodo nuobodūs ir mažiau patrauklūs. O damos, Toxoplasma gondii nešiotojos, kaip tik priešingai - vyrams atrodo patrauklesnės - tampa bičiuliškos, atviros ir labai koketiškos, kartais net amoralios.

Toksoplazmozę galima išgydyti antibiotikais, bet ar išnyks užkrėstųjų asmenybės pokyčiai - iki šiol nežinoma. Mokslininkai iki galo neišsiaiškino, kaip Toxoplasma gondii paveikia žmonių charakterį ir elgesį. Jaroslavas Flegras tik įrodė, jog padidina dopamino lygį užkrėstųjų smegenyse, o tai veikia testosterono koncentraciją organizme. Vyrams testosterono perteklius sukelia agresyvumą ir polinkį rizikuoti. O moterims, tarp kitko, sustiprina seksualinį potraukį.

Tačiau mokslininkai nesupranta, kodėl parazitas valdo žmonių elgesį. Flegras atskleidė, kodėl tą daro su kitomis savo aukomis - žiurkėmis. Toksoplazmoze sergantys graužikai nustoja bijoti kačių. Tai prieštarauja jų prigimčiai. Juk kiekviena žiurkė žino, kad katė - jos didžiausias priešas - atpažįsta jos feromonus ir per tai gali išvengti pavojaus. Bet parazito užpulta žiurkė praranda bjaurėjimąsi katės feromonais. Netgi priešingai. Nors gyvūnas lieka visiškai sveikas, kvapai, dar neseniai reiškę pavojų, pradeda jam patikti. Kodėl parazitas taip pakeičia graužikų smegenis? Todėl, kad bet kokia kaina nori patekti į organizmą katės, kuri ėda žiurkes. Tiktai jos virškinimo trakte gali daugintis ir dėti kiaušinėlius.

Toxoplasma gondii yra pirmasis išaiškintas parazitas, manipuliuojantis žmogaus elgesiu, tačiau gyvūnų pasaulyje jų daugybė ir mokslininkai vis atranda naujų. Kirminai, pirmuonys ar vabzdžiai paprastai tai daro norėdami išgyventi - daugintis ir vėl patekti į eilinio maitintojo organizmą. Gali taip užvaldyti savo šeimininką, kad šis iš nuolankaus taps agresyviu, kaip, pavyzdžiui, daro pasiutligės virusas. Kuo labiau pavergs auką, tuo lengviau pasieks savo tikslą.

Brazilijos parazituojančios širšės Glyptapanteles paverčia baikštų naktinio drugio Thyrinteinta leucocerae vikšrą neįbauginamu plėšrūnų priešu. Širšės deda savo kiaušinėlius vikšro kūne. Besivystančios lervos suėda šeimininką iš vidaus ir, kai tas tampa jau beveik gyvu lavonu, palieka jo kūną. Parazitai prikimba prie medžio šakos ir apsigaubia kokonu, o ligšiolinis maitintojas lyg užkerėtas seka paskui juos. Vabzdys stoja sargybon ir jėgų likučiais gina lervas nuo plėšrūnų - tai parodė entomologo Arne Jansseno iš Amsterdamo universiteto tyrimai. Kai tyrėjas artindavo ranką prie kokono su lervomis, vikšras-zombis imdavo energingai siūbuoti į šalis, kad ją "nubaidytų". Parazito nepaveiktas vabzdys niekada neišdrįstų taip elgtis.

Kai kurie parazitai taip manipuliuoja savo maitintojais, kad įsako jiems rūpintis savo palikuonimis. Pavyzdžiui Pietų Amerikos širšė Hymenoepimecis tuo tikslu atakuoja vorą Plesiometa argyra - paralyžiuoja jį įgeldama ir padeda kiaušinėlį į jo pilvelį. Atsipeikėjęs voras nežino, kad kažkas blogo atsitiko su jo kūnu. Gyvena toliau, o parazito lerva vystosi jame misdama krauju. Kai ji jau būna pasirengusi tapti lėliuke, pradeda reguliuoti voro elgesį: užuot audęs tinklą vabzdžiams gaudyti, jis verpia jai specialią šilkinę palapinę, saugančią nuo vėjo ir lietaus. Williamas G.Eberhardas iš Kosta Rikos universiteto, pirmas aprašęs parazituojančios širšės įpročius, mano, kad lerva įšvirkščia į šeimininko organizmą cheminės substancijos, tik laikinai pakeičiančios jo elgesį. Kai mokslininkas pašalino parazitą iš voro pilvelio, po kelių dienų jis atgavo gebėjimą austi tinklą.

Yra ir tokių parazitų, kurie gyvūną paverčia kuo nors visai kitu. Kirminai Myrmeconema neotropicum , gyvenantys tropikų miškuose prie Amazonės, sugeba paversti skruzdėlę prisirpusia raudona uoga. Tai atrado profesorius Robertas Dudley iš Kalifornijos universiteto, kuris aptiko tą kirminą tirdamas tropikų skruzdėles. Kai kirmino lervos patenka į vabzdžio pilvelį, šis ima pampti ir keičia spalvą iš juodos į raudoną. Infekuota skruzdėlė juda lėčiau ir retkarčiais pakelia pilvelį aukštyn, tartum stotųsi ant galvos. Miško augmenijos fone atrodo kaip puiki prisirpusi uoga, skanėstas paukščiams. Nepastebėję apgaulės jie sulesa skruzdėlę ir kirminai patenka į paukščių virškinimo traktą. Po kelių dienų jie atsiduria jau lauke, paslėpti paukščių išmatose. Kadangi išmatos tampa skruzdėlių maistu, ten užsislėpę kirminai pargabenami į skruzdėlyną. Ir paverčia uogomis naujas aukas.

Gali būti, kaip tiki įvykių sąmokslo teorijos šalininkai, esama kažkokių nežinomų jėgų, kurios valdo organizmų Žemėje elgesį. Jeigu taip, tai anaiptol ne ateiviai iš kosmoso, o parazitai. Jų egzistavimas gali tapti geru pasiteisinimu užkrėstiems žmonėms. "Kai padaro klaidą, visada galės suversti kaltę neprašytam svečiui," - tvirtina Jaroslavas Flegras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"