TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Šaunusis ponas Atsitiktinumas

2008 01 05 0:00
A.Flemingas atrado lizocimo (enzimo, pasirodančio ašarose) ir penicilino, esančio pelėsyje, bakterijas naikinantį poveikį. Jo atradimas 1945 metais buvo pagerbtas Nobelio premija.
LŽ archyvo nuotrauka

Vingiuoti yra atradimų ir išradimų keliai. Dažnai visiškai netikėti įvykiai atveria tikrą takelį į tikslą.

Kinų legenda pasakoja, kad pirmasis žmogus, pradėjęs gerti arbatą, buvo imperatorius, valdęs prieš 5 tūkst. metų. Kai jis ilsėjosi, į indą, kuriame virė vanduo, vėjas atpūtė arbatos krūmo lapų. Malonus kvapas įkvėpė imperatoriui mintį, kad atsitiktinis nuoviras gali tapti skaniu gėrimu.

Taip pat ir sviestas galėjo atsirasti netyčia. Vienas beduinas supylė kupranugarės pieną į odinį vynmaišį ir iškeliavo, o pasiekęs kelionės tikslą vynmaišyje rado sviesto. Be abejonės, dar daug skanių dalykų atradome atsitiktinai, bet ne tik gamtos dovanomis pasinaudojame, kai palankiai susiklosto aplinkybės. Atsitiktinumas mūsų gyvenimą praturtino dešimtimis naudingų medžiagų, prietaisų, neįvertintų vaistų ir net dailės kūrinių.

Išradimo, kurį vėliau įpratome laikyti atsitiktiniu, esmė yra gebėjimas stebėti, efektyviai įprasminti detales ir daryti teisingas išvadas. Čia praverčia ir gera sumanumo dozė. Atsitiktinumas dar netampa išradimu - jis turi atsitikti asmeniui, kuris sugebės deramai jį išnaudoti. Kartais įvykis, atveriantis kelią išradimui ar atradimui, yra visiškai kasdieniškas, minios žmonių iki tol abejingai praeidavo pro šalį. Kad žmogus taptų tuo pirmuoju, kartais pakanka smalsumo, kitąkart prireikia išsilavinimo, o retkarčiais net genialumo.

Daugybė graikų lipdavo į vonią ir išlaistydavo vandenį, kuris - prieš pasineriant į jį - visai nesiekdavo kraštų. Tik Archimedas suformulavo garsųjį dėsnį. Besimaudydamas jis svarstė problemą, kaip patikrinti, ar auksakalys nenusignybo kruopelytės aukso nuo valdovo karūnos. Kiek žmonių šimtus kartų matė nuo medžių krintančius vaisius, bet reikėjo Izaako Newtono proto, kad iš to banaliausio įvykio išvestų visuotinės traukos dėsnį.

Ne kiekvienas yra I.Newtonas ar Archimedas, bet verta turėti plačiai atvertas akis ir imlų protą. Šveicaro inžinieriaus Georgeso de Mestralio išradimas nereikalavo genialumo, tą galėjo padaryti kiekvienas. 1948 metais jis atkabinėjo kibius varnalėšos graižus nuo šuns kailio ir savo drabužių. Tada pagalvojo, kad būtų galima išnaudoti iki tol nepatentuotą Motušės Gamtos idėją ir gaminti segtukus, kurie laikytųsi taip pat stipriai kaip graižas ant šuns uodegos.

Gumos suanglėjimo nauda

Dar XIX amžiaus pradžioje guma buvo neklusni substancija: žiemą kietėdavo ir trupėdavo, o vasarą suminkštėdavo. Nevykėlis Charlesas Goodyearas paaukojo gumai širdį, mėgino iš jos padaryti ką nors naudingo ir galų gale užsidirbti. Mažiau kaip per dešimtį metų jis porą kartų sėdėjo kalėjime už skolas ir įstūmė šeimą į skurdą. Vieną dieną tiglinėje krosnelėje bemaišant gumą su siera dalis mišinio išsiliejo ant įkaitusios plokštės, bet, užuot ištirpusi, šiek tiek apanglėjo išlikdama kieta. Susidomėjęs Ch.Goodyearas iškart ėmė tą gabalėlį šaldyti. Kai guma išbuvo lauke iki ryto ir neprarado elastingumo, vulkanizavimas buvo išrastas.

Idėja slypi sudaužytame stikle

Nežinoma, kuo 1903 metais užsiėmė Eduardas Benedictusas. Mokslo istorikai teigia, kad tais metais šis fizikas išmetė ant grindų kolbą. Stiklas nepažiro po visą laboratoriją, bet - nors sutrūkinėjęs - liko vienoje vietoje. E.Benedictusas apžiūrėjo kolbą ir pastebėjo, kad išgaravus joje buvusiam skysčiui ant sienelių susidarė kolodijaus sluoksnelis, neleidžiantis stiklui išsibarstyti. Chemikas detaliai aprašė įvykį, o kolbą pastatė atokiau. Ją prisiminė tik išgirdęs apie mergaitę, pavojingai sužeistą stiklais per automobilio avariją. Automobilio stiklas - laiku sukurtas atsitiktinis E.Benedictuso išradimas.

Kas sieja kojines ir parašiutus?

Atsitiktinumas savo galią dažniausiai atskleidžia firmose, kuriančiose naujas technologijas. Kai 1934 metais "DuPoint" firmos laboratorijoje dirbantys mokslininkai išrado nailoną, visiškai nenutuokė ką su juo veikti - naudodavo tik pramogoms per darbo pertraukas. Pagaliuku užkabindavo šiek kiek substancijos ir bėgdavo koridoriumi kuo toliau, o nailonas tįsdavo, tįsdavo... Buvo labai juokinga. Kvailiojimai pakišo chemikams mintį tokiu būdu iš nailono "ištraukti" panašų į šilką, stiprų pluoštą. "DuPoint" tai buvo aukso gysla: pirmą prekybos dieną amerikietės nupirko 4 mln. porų nailoninių kojinių. Netrukus prasidėjo karas, ir nailonas nuo moterų kojų pakilo į dangų tapęs parašiutu. Nebūtume turėję jokios naudos iš nailono, jeigu chemikai juo nebūtų žaidę.

Pelėsis ir išradėjo ašara

Aleksanderis Flemingas, kuriam turime būti dėkingi už peniciliną, turbūt garsiausias žioplys tarp išradėjų (toks pats atvejis jam pasitaikė du kartus). Sykį į atvirą mėgintuvėlį su bakterijomis įlašėjo ašara, kitąkart į mėgintuvėlį iš kažkur įkrito pelėsis. Abiem atvejais bakterijos žuvo. Nors 1922 metais A.Flemingo ašara užmušė negrėsmingas bakterijas, sukeliančias persišaldymą, tai po šio įvykio, praslinkus 6 metams, mokslininkas sutelkė dėmesį į mėgintuvėlį su pelėsiu. Kitas jo vietoje nedvejodamas užterštą mėgintuvėlį išmestų. Pagalvotų - ir visai logiškai - kad esant milžiniškai tiek bakterijų, tiek pelėsių įvairovei, labai menka galimybė, jog atsitiktinis pelėsis galėtų sunaikinti atsitiktines bakterijas. Bet jam pasisekė!

Puikūs klijai, nes... silpnai laiko

Firmai 3M pasisekė išrasti kažką niekam netinkamo - silpnus klijus. Tuo metu buvo dirbama prie itin stiprių klijų, tad šitą atsitiktinį produktą padėjo ant lentynos. Vienas darbuotojas, Artas Fry, po darbo giedodavo bažnyčios chore ir neapsikęsdavo, kai iškrisdavo popieriaus skiautelės, kuriomis žymėdavo reikalingas vietas giesmyne. Jis pamanė, kad skautelių kraštų patepimas tais "netikusiais" klijais išspręstų problemą: žymekliai nebeiškristų, o atplėšti juos būtų galima nepažeidžiant giesmyno. Jam nekilo nė minties, kad per dešimtmetį "post-it" kortelės užkariaus pasaulį, ir kai kurie žmonės net neįsivaizduos gyvenimo be jų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"