TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Savaitė tarp trakėnų ir šveicarų

2006 09 21 0:00
Šveicarijos atsargos karininkai ant Rambyno kalno.
Autoriaus nuotrauka

Visą savo buvimo laiką galvoju, ach, kodėl man taip skaudu atsisėsti prie senkančio Mažosios Lietuvos farvaterio: šiemet Nemunas seklus, o žemupio pievos žalios ir plačios. Kažin ar laimingas esi, sielos bičiuli Eduardai Gizevijau, šitas Dievo erdves išvaikščiojęs ir pavadinęs jas Lietuvos Šveicarija. Mums abiem karti keliautojo duona, drauge su tavo kaulais, užkasta sunaikintose Tilžės kapinėse... Iš ten nematai kitoje Nemuno pusėje iškilusio Rambyno kalno nykščio ir kalvų, bėgančių paskui jį. Dabarties išmintyje likę tik kelios tavo atradimų eilutės: iki graudulio gražūs vietovardžiai, keli apgriuvę pastatai Trakėnuose (dabar Jasnaja Poliana), kuriems svetimas iš kitur atneštas vardas. Bet guodžia amžių glūdumoje girdėtas žirgų žvengimas.

Lietuviai nuo seno garsėjo gerais raiteliais. Priežodis sako, kad lietuvininkas gimęs su kamanomis rankoje. Dar Kryžiuočių ordino laikais atsparūs, pusiau laukiniai lietuvių arkliai buvo kryžminami su Tiuringijos, Olandijos, Danijos sunkiasvoriais. Trakėnų veislės pavadinimui pradžią bus davęs, ko gero, to paties pavadinimo kaimas Rūdupio upės krante, keturiolika kilometrų į pietvakarius nuo Stalupėnų. Čia 1732 metais karaliaus Frydricho Vilhelmo I įsakymu įkurtas Trakėnų žirgynas, kuriame buvo auginama per 1,2 tūkstančio žirgų. Dar įspūdingesni kronikose minimi skaičiai. Kiekviena Mažosios Lietuvos apygarda, kilus karui, galėjo duoti po 2 tūkstančius žirgų. Semba - 4 tūkstančius, o Sūduva net 6 tūkstančius ristūnų. Žirgai su briedžio ragų įdagu išgarsėjo ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje.

XIX a. pradžioje veisliniai trakėnų žirgai pradėti auginti Šilgalių dvare. 1948 metais iš Trepų (Skaudvilė) į Šilgalius buvo perkeltas "Valstybinis eržilų depas". Ir pavadink taip, tarsi žirgas būtų kokia išklerusi garo mašina. 1951 metais depas buvo pervardintas "Nemuno valstybiniu eržilu depu". Šiandien žirgų skaičiumi ir žemės plotu "Nemuno žirgynas" yra didžiausias šalyje. Šiame veisimo centre laikomi didelį genetinį potencialą turintys veisliniai trakėnų eržilai ir kumelės. Veislės branduolys buvo komplektuotas įvežant reproduktorius iš Rusijos ir Lenkijos. Vėliau lenkiškų trakėnų buvo atsisakyta. Ilgametis "Nemuno žirgyno" specialistų darbas yra skirtas žirgų sportinėms savybėms gerinti.

Dabar "Nemuno žirgyne" auginama per 400 įvairaus amžiaus žirgų. Kas paneigs, kad trakėnai nėra mūsų šalies ekologinis ir biologinis paveldas, kuriam gyvuoti gamta sutvėrė Nemuno žemupio pievas. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad Klaipėdos krašte iki pirmojo pasaulinio karo buvo auginama per 30 tūkstančių žirgų. Apie 70 procentų arklininkystės buvo sutelkta Pagėgių apskrities dvaruose ir ūkiuose.

"Nemuno žirgyno" direktoriui Arūnui Jurgaičiui pavyko į Eduardo Gizevijaus aprašytą Lietuvos Šveicariją prisivilioti vienuolika tikrų tikriausios Šveicarijos karininkų, kurie savaitę po Šilgalių apylinkes jodinėjo trakėnais. Padėjo atsitiktinumas. Vienas pokalbis su Vokietijos, Trakėnų augintojų sąjungos kolegomis, o pastarieji davė Šveicarijoje veikiančio atsargos karininkų klubo "Arizona" telefono numerį. Po skambučio šveicarai, kurių dauguma yra tarnavę kavalerijoje, susidomėjo. Nors klubo nariai turi ne vienodą jodinėjimo patirtį, nustebino jų drausmė, vieningumas. Balnus padėję atsargos karininkai juokaudami prasitarė, kad jų akiratis siauras, nes žvilgsnį užstoja Alpės. Nemuno žemupio pievose jie atrado peizažų erdves, prie kurių verta sugrįžti. Nusiraminkim, sielos bičiuli Gizevijau, gražiai žiba balnakilpė ant šveicarų karininko kojos ir laisvas trakėno žvengimas dar laksto po Nemuno žemupio pievas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"