TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Savanorystė užburia ir nepaleidžia

2012 10 06 8:12
“Savanorystė yra mano gyvenimo būdas, teikiantis didžiulį pasitenkinimą”, - taip savo istoriją dažnai pradeda šia veikla užsiimantys žmonės. Savanoriavimas daugeliui jų tapo lieptu į gyvenimą ir visuomenę, padėjo atrasti karjeros galimybes. /"A.C.Patria", "Kultūros savanorių" ir "Facebook" nuotraukos

"Savanorystė yra mano gyvenimo būdas, teikiantis didžiulį pasitenkinimą", - taip savo istoriją dažnai pradeda šia veikla užsiimantys žmonės. Savanoriavimas daugeliui jų tapo lieptu į gyvenimą ir visuomenę, padėjo atrasti karjeros galimybes.

Eurobarometro atlikto tyrimo duomenimis, savanoriškoje veikloje dalyvauja 24 proc. lietuvių. Mes, gerokai lenkdami savo kaimynus, atitinkame Europos Sąjungos (ES) valstybių vidurkį. Savanorių centrų koordinatoriai pastebi, kad savanoryste tėvynėje susidomi vis daugiau žmonių, nors kol kas daugelis jų - jaunimas. Neatlygintiną darbą atliekantiems jaunuoliams tai ir prasmingas laisvalaikio leidimo būdas, ir siekis kurti ateities karjerą. Būtent per savanorystę jie atranda tolesnės savo darbo biografijos galimybių.

Darbo rinkos specialistai itin palankiai vertina savanoriška veikla užsiimančius žmones. Tai esą nauda visuomenei ir investavimas į savo ateitį. Jie ragina ne tik jaunimą, bet ir vyresnius žmones kelti savo kvalifikaciją, įgyti naujos patirties įsitraukiant į savanorių veiklą. Netekus darbo savanoriavimas padeda nepamiršti įgūdžių, o dažnu atveju net grįžti į darbo rinką.

Savanoriaujantis žmogus parodo, kad moka pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitų poreikiais.

Įkūrė savo organizaciją

Sunkmečiu darbo netekusi 35 metų alytiškė Ramunė Noruišienė juokauja, kad ekonomikos krizė padėjo jai priimti lemtingą sprendimą. "Metus buvau bedarbė, mat per krizę susirasti darbą tokiame mieste kaip Alytus tapo nebeįmanoma. Todėl nusprendžiau - turėčiau atskleisti save kitur, ir pradėjau ieškoti, kur galėčiau savanoriauti", - LŽ pasakojo R.Noruišienė.

Tokios paieškos ilgai neužtruko. Interneto svetainėje moteris rado skelbimą, kviečiantį savanoriškai dalyvauti projekte "MOMA - mobilios mamos, naujos kartos darbuotojos", skirtą nedirbančioms mamoms. Tris vaikus auginanti Ramunė neliko abejinga šiam kvietimui ir nuo pat pradžių aktyviai įsitraukė į projekto veiklą. Ji savanoriškai padėjo organizuoti įvairius mokymus bedarbėms ir vaikus auginančioms vienišoms moterims, aiškino, kaip parašyti gyvenimo aprašymą (CV), įsidarbinti, pradėti nuosavą smulkųjį verslą.

Mokydama kitus R.Noruišienė išdrįso ir pati įkurti viešąją įstaigą - gausių šeimų centrą "Skruzdynėlis". Jos įsteigtas centras dabar vienija gausias Alytaus šeimas. Čia organizuojami įvairūs mokymai, telkiami savanoriai, dalijama labdara. Nors moteris šiuo metu jau turi darbo vietą ir už tai gauna atlygį, nemažą laiko dalį ji skiria ir savanoriškam darbui. "Kai įsitrauki į šią veiklą, negali sustoti, nes jauti malonumą, pasitenkinimą, kad gali būti naudingas kitiems ir atsiskleisti ne vien darbo rinkoje", - LŽ tikino R.Noruišienė.

R.Noruišienei savanoriškas darbas padėjo priimti lemtingą sprendimą.

Neįkainojama patirtis

Seserys Kristina ir Judita Strumilaitės savanoriauja jau beveik dešimt metų, dirba su kultūriniais renginiais. Merginos, pradėjusios nuo lankstinukų ir programėlių nešiojimo, dabar koordinuoja projektus, renka ir moko kitus savanorius, rengia švenčių ir festivalių programas.

K.Strumilaitė LŽ pasakojo, kad neatlygintinai kultūriniuose renginiuose pradėjusi dirbti dar gimtajame Panevėžyje. Savanorystės neužmiršo ir atvažiavusi į Vilnių. Ji aktyviai buvo įsitraukusi į "Vilniaus - Europos kultūros sostinės" (VEKS) savanorių komandą, dalyvavo įvairiuose kituose projektuose ir renginiuose. "Kai baigėsi VEKS projektas, mums buvo gaila prarasti tokį didelį įdirbį ir žmones, "užsikrėtusius" kultūrinės savanorystės idėjomis. Todėl sykiu su kitais savanoriais įkūrėme susivienijimą "Kultūros savanoriai" ir jau trečius metus prisidedame prie kultūrinių renginių organizavimo", - LŽ aiškino ji.

Kristina dabar turi nuolatinį darbą, tačiau neslepia, kad ši veikla jai davė neįkainojamos patirties ir įgūdžių. "Kai baigiau studijas, jau turėjau aštuonerių metų savanorystės patirtį - dirbau prie daugybės įvairaus lygio renginių. Be to, savanoriaudama įgijau administracinio darbo įgūdžių. Darbovietėse tai tikrai buvo įvertinta", - teigė K.Strumilaitė.

Š.Dyburis: "Nors žmogus negauna pinigų, viso kito jis pasisemia su kaupu."

Abipusė nauda

Kaune veikiančio savanorių centro "A.C.Patria" koordinatorė Eglė Labutytė pažymi, kad savanorystė mūsų krašte vis labiau populiarėja. "Žmonių nuolat ateina. Jie taip pat skambina, ieško, kur galėtų savanoriauti. Kreipiasi ir organizacijos, ieškančios savanorių", - LŽ sakė E.Labutytė. Apytiksliais skaičiavimais, per metus į šį centrą kreipiasi apie 200 savanorių.

Koordinatorė džiaugiasi, kad į savanorišką darbą pamažu įsitraukia ne tik jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus žmonės. "Jaunimui savanoriškos veiklos turinys yra suprantamas. Tik vyresnio amžiaus žmonėms savanorystė vis dar asocijuojasi su darbu kolūkyje ar tarnyba kariuomenėje, nors toks suvokimas pamažu keičiasi", - teigė E.Labutytė. Eglė paminėjo vieną pavyzdžių, kai į savanorių centrą kreipėsi pensininkas batsiuvys, panoręs išmokyti jaunimą savo amato - siūti batus. "Savanoriška veikla nereikalauja iš asmens jokių įgūdžių, tačiau vyresnieji turi sukaupę ir gyvenimo patirties, kuria gali ir nori pasidalyti su kitais. Jiems tai ir savęs įprasminimas. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai jaučia socialinę atskirtį, nes palikę darbo vietą paprastai netenka ir buvusių kontaktų su kolegomis. Todėl jie eina savanoriauti", - LŽ tikino koordinatorė.

Savanorystės nauda, pasak E.Labutytės, abipusė, naudinga ir organizacijoms, kuriose atliekamas savanoriškas darbas, ir pačiam savanoriui. Juk taip jis gali socializuotis, užmegzti ryšių su naujais žmonėmis, o turimas žinias - dažnai teorines - pritaikyti praktikoje. "Žmogus eina savanoriauti įsitikinęs, kad kam nors reikia jo pagalbos. Tačiau paaiškėja, kad savanorystė jį patį augina, padeda įprasminti savo veiklą", - aiškino E.Labutytė. Darbdaviai, vėliau skaitydami asmens gyvenimo aprašymą, esą taip pat teigiamai vertina tai, jog buvo savanoriauta. Savanoriavimas rodo ir jo aktyvumą, ir požiūrį, kad svarbu ne vien atlygis, bet ir pati veikla. "Savanorystė dažnai tampa tiltu į darbo rinką žmonėms, ypač ką tik baigusiems studijas ir niekur nedirbusiems", - pabrėžė E.Labutytė.

Investicija į kvalifikaciją

Darbo rinkos specialistai taip pat pripažįsta, kad asmuo, turintis savanoriavimo patirties, darbdavių vertinamas itin palankiai. "Savanoriavimas yra pranašumas. Taip žmogus atskleidžia, jog moka pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitų poreikiais. Tas, kuris dirba už dyką, rodo, kad yra aukštos moralės, kad jam rūpi ir kiti", - LŽ tvirtino internetinės personalo atrankos kompanijos "CV-Online" rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė. Ji sakė gaunanti vis daugiau gyvenimo aprašymų, kuriuose jaunimas pristato savo savanoriškos veiklos patirtį įvairiose organizacijose. "Savanoriai yra aktyvūs, moka bendradarbiauti, ieško saviraiškos, ir tai vertinama", - tikino R.Karavaitienė.

Personalo atrankos kompanijos "Search Group Vilnius" vadovo Šarūno Dyburio teigimu, darbdaviai dažnai atkreipia dėmesį į tai, ką asmuo veikė neturėdamas darbo. "Savanoriavimas - viena iš puikiai vertinamų patirčių, kad žmogus nesėdi namie prie televizoriaus, o daro ką nors naudinga ir visuomenei", - kalbėjo Š.Dyburis. Kita vertus, tai ir investicija į asmens kvalifikaciją. "Nors negauna pinigų, patirties jis pasisemia su kaupu", - pridūrė pašnekovas.

Š.Dyburis ragina ne tik jaunus, bet ir vyresnius žmones, laikinai praradusius darbą, imtis savanoriškos veiklos. "Tam tikru gyvenimo etapu darbo neturinčiam žmogui eiti savanoriauti naudinga jau vien dėl to, kad jis neprarastų kvalifikacijos ir socialinių įgūdžių", - pabrėžė personalo atrankos kompanijos vadovas.

R.Karavaitienės nuomone, ilgą laiką sėdint be darbo ir jokios veiklos mažėja motyvacija bei pasitikėjimas savimi, asmuo bijo pradėti ieškoti naujo darbo, dažnai jaučiasi niekam nereikalingas. "Elementari savanoriška veikla - žmogaus poreikio įgyvendinimas, įsitikinimas, kad jis kažkam reikalingas. Ir tai jau yra judėjimas į priekį", - tvirtino darbo rinkos specialistė.

Palaiko savanorystės idėją

Lietuvos darbo biržos (LDB) atstovų teigimu, jaunimo darbo centruose nuolatos organizuojami bendri renginiai su jaunimo, savanorių organizacijų atstovais. Per juos pristatoma savanorystės idėja, veikla, įgyta patirtis. "Manome, kad savanorystė - puiki galimybė įgyti praktinės patirties, kurios trūkumas dažnai apsunkina galimybę patekti į darbo rinką. Taip jaunuoliai gali praktiškai išbandyti savo studijuojamą specialybę", - LŽ aiškino LDB Darbo išteklių skyriaus vyr. specialistas Valdas Maksvytis.

Pasak jo, savanorystė siūlytina jaunuoliams, pakliuvusiems į nedarbo spąstus. "Tai puiki galimybė užmegzti kontaktus, nes savanoriaujant susirandama bendraminčių, plečiamos pažintys. Taip formuojamos ir žmogaus vertybės, atsakomybės jausmas, jis tobulėja kaip asmenybė", - dėstė specialistas. Tai taip pat viena alternatyvų, išeičių "savęs nerandantiems" jaunuoliams, nežinantiems, ką nori veikti ateityje. "Tai ir neformalaus mokymo būdas, ypač efektyvus dirbant su socialiai pažeidžiamais, nemotyvuotais ir nekvalifikuotais jaunuoliais", - pažymėjo V.Maksvytis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"