TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Sekso mašina

2008 01 12 0:00
Seksas su dirbtiniu meilužiu (-e) taps įmanomas vėliausiai po penkerių metų, - mano mokslininkai. Jau yra substancijų, kurios beveik idealiai imituoja žmogaus odą ir lytėjimo receptorius.

Pirmoji žmogaus santuoka su robotu jau nebe fantazija

"Vibratoriai, guminiai peniai ir kelis tūkstančius dolerių kainuojančios silikoninės lėlės, skirtos mylėtis, jau atgyveno. Artėja sekso robotų era. Šis verslas bus dar pelningesnis nei sekso žaisliukai", - teigia britų rašytojas ir dirbtinio intelekto tyrinėtojas Davidas Levy tik ką pasirodžiusioje knygoje "Love and Sex with Robots" ("Meilė ir seksas su robotais").

"Seksas su dirbtiniu meilužiu bus įmanomas vėliausiai po penkerių metų", - mano profesorius Henrikas Christensenas iš Europos robotų technikos tyrimo sistemos. Jau yra plastmasės, kuri beveik idealiai imituoja odos švelnumą kartu su lytėjimo receptoriais. Taip pat sukurti robotai, reaguojantys į balso tembrą, žvilgsniu sekantys žmogų, net gebantys reaguoti į žmonių emocijas.

"Šimtmečio viduryje gali įvykti pirmoji žmogaus santuoka su robotu", - įsitikinęs D.Levy.

Seksas yra meilės išraiškos forma, tačiau ne visiems. Viešnamių klientams ir trumpų romanų ieškotojams seksas tėra malonumas, pramoga ir atsipalaidavimas, seksualinio sudirginimo nuraminimas. "Sekso robotai gali tapti puikiais sudėtingos seksualinės technikos mokytojais. Kartu jie galėtų padėti ir kaip terapeutai", - aiškina D.Levy. Jo manymu, tokios automatinės meilės pamokos padėtų ne tik naujokams, bet ir poroms, kurioms miegamajame padvelkė nuoboduliu ir monotonija. Kitas pliusas - mažiau ligų, platinamų lytiniu būdu, mažiau neištikimybės atvejų. Juk argi galima pavyduliauti robotui?

Robotai taps išsvajotais partneriais droviems ir neišvaizdiems asmenims, izoliuotiems nuo visuomenės ir besišalinantiems žmonių", - sako D.Levy. Jau šiandien virtualioje erdvėje mezgasi emociniai ryšiai tarp asmenų, kurie niekada nebuvo susitikę. Jeigu robotas būtų pajėgus reaguoti į žmogaus emocijas, būtų taip užprogramuotas, kad įsimintų, kas asmeniui patinka, ir dar mokytųsi atitinkamai reaguoti, žmogus būtų linkęs traktuoti jį kaip partnerį. Ypač jeigu robotas būtų patrauklios išvaizdos ir, be to, puikus meilužis.

Protu, emocijomis ir sąmone pasižymintiems robotams sukurti reikės mažiausia keturių dešimtmečių. Tada mūsų jau nebestebins emociniai ryšiai su humanoidais. D.Levy prognozuoja, kad apie 2050 metus bus įteisinti partnerių ryšiai su robotais, panašiai kaip nustojo šokiravusios homoseksualų santuokos. "Tačiau negalime žinoti, kokios bus to pasekmės, kaip pasikeis visuomenė. Ar tėvai taikysis su mintimi, kad jų duktė nori tekėti už roboto?" - klausia profesorius Ronaldas Arkinas, robotų specialistas iš Džordžijos kompiuterinės technikos koledžo.

Švarkelis robotui

Žmonės lengvai pripranta prie daiktų, ypač prie sukurtų pažangiausiomis technologijomis. Jie labai jaudinasi žiūrėdami filmus, žaisdami kompiuterinius žaidimus ar įžengę į virtualų pasaulį "Second Life". "Rafinuoti robotai, demonstruojantys "žmogiškus" bruožus, gali dar labiau paskleisti šitą iliuziją. Bus daug lengviau išlieti jausmus robotui, turinčiam išsvajoto partnerio privalumų. Žmonių bendravimas su robotais žaislais, tokiais kaip Tamagočis, šuo Aibo arba dulkių siurblys Roomba, parodė, kad žmonės prisiriša prie robotų ir pradeda elgtis su jais kaip su gyvomis būtybėmis", - aiškina Ja-Young Sung iš Džordžijos kompiuterinės technikos koledžo. Jos tyrimai parodė, kad kai šeimose pasirodydavo Roomba, daugiau vyrų ir vaikų pradėdavo domėtis tvarkymu norėdami žaisti su robotu. Kai kurie pakeitė baldus, kad robotui būtų lengviau dirbti.

Roomba nepanašus į žmogų. Jis yra disko formos ir juda ant ratukų, bet kartu savarankiškas. Roomba žino, kur nešvaru, supranta, kad negalima prisiartinti prie laiptų krašto, jis pats keičia šepečius nuo grindų užvažiuodamas ant kilimo. Šeimos taip priprato prie roboto, jog duodavo jam vardus ir aprengdavo. Dažnas asmuo pradėjo kreiptis į dulkių siurblį kaip į gyvą asmenį ir atsidūręs jam ant kelio instinktyviai tardavo "atsiprašau". Atsirado net Roombos mylėtojų interneto puslapis, kuriame galima nupirkti robotui švarkelį. Iki šiol jau parduota daugiau kaip 2 mln. Roombų.

Profesorė Kerstin Dautenhahn iš Hertfordšyro universiteto Didžiojoje Britanijoje tyrimais įrodė, kad robotai visų pirma turi vykdyti namų pagalbininkų funkciją, pavaduoti žmones tvarkant, saugant namus, užsiimant daržininkyste. Apie 20 proc. apklaustųjų robotą laikytų draugu ir tiek pat - partneriu. Dauguma dalyvių norėtų, kad roboto elgesys būtų nuspėjamas ir visiškai kontroliuojamas. Taip pat jis turėtų būti mandagus ir sugebėti bendrauti su žmonėmis. Jam visai nebūtina išvaizda ir elgesiu supanašėti su žmogumi.

"Mielai priimsime tinkamai pagamintus robotus, kurie galėtų padėti mums nudirbti kasdieninius darbus. Tai ypač svarbu pagyvenusiems žmonėms, moterims, kurios mieliau naudotųsi robotais namie nei viešose vietose, kad ir dėl rūpesčių, susijusių su pažangiausių technologijų įvaldymu. Priimsime robotus, jeigu tai mus išlaisvins nuo nuobodžių, sunkių arba pavojingų darbų", - sako profesorius Jodis Forlizzis iš Carnegie Mellon universiteto.

Psichoterapeutas namie

Robotai gali atlikti terapeuto funkciją. Misurio universitete daryti tyrimai atskleidė, kad pagyvenusiems asmenims, žaidžiantiems su "Sony" firmos šunimi robotu Aibo, krisdavo kortizono - streso hormono - lygis. Taigi net žaidimas ir dirbtinio šuns glostymas teigiamai veikia emocijas. Aibo, nors ir neturi kailio, įtikinamai imituoja šuns elgesį: reaguoja glostomas, vaikosi mestą sviedinį, loja išgirdęs pažįstamą balsą.

Purdju universiteto mokslininkai 6 savaitėms perduodavo šunį Aibo pagyvenusiems vienišiems žmonėms. Beveik visi tvirtino, kad dėl roboto nesijautė tokie vieniši ir liūdni. Nei vienas nesakė, kad žaisliukas gali atstoti gyvą šunį arba kitą žmogų, bet visi jautė malonumą bendraudami su Aibo. "Šuns roboto globotojai prisipažino, kad dėl jo dažniau išeidavo iš namų, pajudėdavo, pasikalbėdavo su kitais žmonėmis", - sako Purdju universiteto profesorius Alanas Beckas.

Japonijoje jau pasirodė naujas "gyvas" talismanas - robotas žuvėdra Paro. Žuvėdra pagaminta iš balto pliušo, didelės juodos akys ilgomis blakstienomis žiūri į savininką ieškodamos kontakto. Panašiai kaip Aibo ji veikia raminančiai ir atpalaiduojančiai, senyviems asmenims pagerina nuotaiką ir praskaidrina depresiją. Dementiškiems žmonėms 20 minučių pabendravus su robotu padidėja smegenų aktyvumas.

Geidžiamas žaisliukas

"Robotas neatstos kontakto su tikru gyvūnu, taip pat kaip šuo ar katinas neatstos kontakto su žmogumi, tačiau pasitaiko situacijų, kai jis gali nors trumpam pakeisti gyvą bičiulį", - sako profesorius A.Beckas.

Iki 2050 metų pasaulyje padvigubės vyresnių nei 65 metų asmenų. Japonijoje jau 2015 metais tokie asmenys sudarys ketvirtadalį visuomenės. Kas su jais bendraus? Jau šiandien trūksta tinkamai kvalifikuotų darbuotojų. "Daugelis senyvų žmonių gyvena atitrūkę nuo tikrovės. Bendravimas su robotu, bičiulio iliuzijos kūrimas greičiausiai nepadėtų jiems sugrįžti prie realijų", - mano profesorius R.Arkinas.

Profesorė Sherry Turkle iš MIT teigia, kad senyvi ir vieniši žmonės trokšta kokio nors kontakto ir domėjimosi jais, nori jautrumo, net jeigu jį rodytų robotas. "Tokio silpnumo išnaudojimas yra neetiškas", - sako profesorė Sh.Turkle. Jeigu robotas turi kurti iliuziją, kad namie kažkas yra, o iš tikrųjų ten nėra nieko, tai tiesiog apgaulė. "Pasvarstykime, ar norėtume kalbėti kam nors, kas iš tikrųjų mūsų absoliučiai nesupranta?" - klausia profesorė Sh.Turkle.

Bet robotai, panašiai kaip kiti prietaisai, gali pagerinti mūsų gyvenimo komfortą. Susiklosčius sąlygoms, jie taptų troškimų objektu, taip pat kaip automobiliai ar kompiuteriai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"