TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Šiaurės vakarų krašte (2).

Autoriaus akvarelė

Tarp Varduvos, Šventosios ir Minijos

Šio krašto kitoniškumas - ypatingas. Regis, keliauji ir stebi įprastą lietuvišką peizažą: laukas, kelias, upė, bet po kurio laiko imi nutuokti, jog akimis aprėptame kraštovaizdyje dar kažkas slypi, pradedi matyti, kas neregima, žvilgsniu debesis gainioji - o tai tarp normalių žmonių nepriimtina! Tačiau net mažiau įdėmūs atsitiktiniai smalsuoliai, kiek pabuvę čia, tą "kažką" pajunta, - tuomet įtariai suklūsta, bet tuoj pasielgia kaip įpratę: gūžtelėję pečiais trinkteli automobilio dureles ir sprunka slėptis Palangoje. Kultūrininkai, matyt, nenorėdami tokių ratuotų turistų atbaidyti, vieną įstabiausių šio krašto netikėtumų, Orvidų sukurtą Salą, pavadino "Absurdo muziejumi"... Atvykėliai džiaugiasi: "A-ha, tada viskas aišku! Absurdą gerai pažįstame, mokame su juo susigyventi!" Tikras vargas vietiniams - dažnai svetelių įspūdžius jiems tenka retušuoti ir kituose šio krašto muziejuose, liaudies meistrų parodose, šventėse. Pastarosiose - dar ir vertėjauti, nes ne paslaptis, kad čia visi ne valstybine šnekta žodžiuojasi.

Įtariu, Sedos, Ylakių, Alsėdžių ar Kartenos čiabuviai, lyg kokie magai kiaurai prašalaičius permato, ko gero, ir jų mintis skaito bei savas telepatiniu būdu perduoda. Kartą stoviu romantiškoje Mosėdžio užnamių gatvelėje, eskizuoju ir svarstau: ar sodybų šeimininkai pastebėjo šios vietos grožį, matyt, jiems netyčia dėliojant, statant, tvarkantis susiklostė, sakyčiau, kažkas panašaus į Paryžiaus Monmartro kampelį, vertą Maurice'o Utrillo teptuko. Iki idiliškos kompozicijos tik mažmožio, nedidelio akcento trūksta - ten, kairėje kelio pusėje, galėtų stovėti kelmas malkoms skaldyti ar kibiras. Vos spėju taip pagalvoti, atsidaro namelio durys, iš už jų išnyra dama, nešina kibiru, ir grakščiai nuneša ten, kur man jo trūko. Nueidama nusišypso: "Mes suprantame, kas gražu, romantiška, patys čia savo gyvenimą rikiuojame."

Jei naujos patirties neišsigandai, keliauji, stebi šią šiaurvakarių pašvaistę ne vienus metus, aiškiniesi sau, kas kviečia į tą paslaptingą žemę vis atvykti - lyg tiesos ieškoti.

Prieš du šimtus ir dar dešimtį metų, ir dar trisdešimt metų šis kraštas išugdė Lietuvai tris asmenybes, žmones, kurie pakeitė mūsų šalies likimą. Kunigas, vienuolis, botanikas, gydytojas Jurgis Ambrozijus Pabrėža (1771-1849), istorikas, rašytojas Simonas Daukantas (1793-1864), vyskupas, rašytojas Motiejus Valančius (1801-1875) vienas po kito atėjo į Lietuvą iš gretimų Lenkimų ir Salantų parapijų.

Tikrai, tai ne skambūs žodžiai - šių didžių žmonių dvasios galios neregimais alkakalniais ir šiandien dunkso Salanto krašte. Kažin, gal tame anapusiniame peizaže tebėra ir tūkstančiai kadaise krašte švytėjusių kryžių, koplytstulpių, koplytėlių, o šalia jų medžiais linguoja ir tų šventviečių statytojų, meistrų, dievdirbių atminimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"