TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Sienos, kurios nenori griūti

2010 07 03 0:00
Korėja. Retas vaizdas. Autobusas su oficialia delegacija iš Seulo kerta sieną tarp Korėjų.
Užsienio spaudos nuotrauka

Neminėkime Berlyno sienos, sugriautos prieš du dešimtmečius. Per šį laikotarpį pasaulyje išaugo naujų, aukštesnių. Deja, jos gali stovėti ilgai.

Ekspertų nuomone, barjerai ims nykti mažėjant visuomenės disproporcijai. Jeigu jie teisūs, tuomet sienų laukia šviesi ateitis. Jos universalios. Sienas stato ir demokratinės, ir autoritarinės valstybės, turtuoliai ir vargšai. Kiekvienas turi savo "kitokį", nuo kurio nori atsitverti.

Kodėl jos statomos? Kartais norint apsiginti. Bet dažniausiai dėl šventos ramybės, nes kai kurie negali susitaikyti su mintimi, jog yra kitokių. Tie kitokie visada daro daugiau blogo nei gero. Berlyno siena - komunistinių represijų simbolis - buvo sugriauta 1989-ųjų lapkričio devintą dieną. Iš tikrųjų ji buvo baimės išraiška. VDR valstybės aparato baimės, kad piliečiai gali pasirinkti supuvusį kapitalizmą.

Kiekviena siena reiškia baimę: imigrantų antplūdžio, skurdo ar smurto. Ispanai aptvėrė mūru Seutą ir Melilą, pakrantės miestus, per kuriuos Maroko emigrantai mėgina patekti į Europos Sąjungą. Rio de Žaneiro valdžia izoliuoja varguolių kvartalus. Izraeliečiai atskiria nuo pasaulio Vakarų krantą. Prieš dešimtmetį Čekijos miesto Ūsčio prie Labės (vokiečiai šią upę vadina Elbe) valdžia 150 metrų siena atskyrė romus nuo vietos gyventojų. Neilgai trukus ją pavyko išardyti, bet likusios tvirtinamos.

"Siena gali būti geras laikinas sprendimas, kai dvi bendruomenės nesugeba ramiai sugyventi, - sako politologas Rafalas Chwedorukas. - Bet jeigu nepavyks greitai išspręsti konflikto, siena tik gilins nesutarimus."

Šitaip atsitiko Belfaste, ten nuo aštuntojo dešimtmečio betoninė siena skiria protestantus nuo katalikų. Taip gali atsitikti ir Bagdade, kur prieš trejus metus amerikiečiai pastatė sieną tarp sunitų ir šiitų.

Barjerai pradės nykti mažėjant visuomenės disproporcijai, mano R.Chwedorukas. Jeigu jis teisus, tuomet sienų laukia šviesi ateitis.

Bunkeriai smėlyje

Vieta: Marokas

Ilgis: 2700 kilometrų

Šiandien tai ilgiausia pasaulyje "aktyvi" siena. Ji skiria Vakarų Maroką nuo regionų, kuriuose veikia Polisario frontas - separatistinė organizacija, nuo 1973 metų kovojanti dėl Vakarų Sacharos nepriklausomybės. 1980-aisiais pastatytą smėlio ir akmenų sieną saugo davikliai, joje įrengti bunkeriai ir artilerijos pozicijos. Iš rytų pusės sieną saugo dar 5 km pločio minų laukas.

Maroko teritorijoje siena saugo nuo Polisario teroristų išpuolių. Maištininkai reikalauja ginčijamoje teritorijoje skelbti referendumą, o Marokas sutinka tik su autonomija valstybės sudėtyje.

Raudų siena

Vieta: Jordano vakarų krantas

Ilgis: apie 500 kilometrų ir vis dar statoma

Labiausiai smerkiama siena pasaulyje. Statoma, nors Tarptautinis teisingumo tribunolas ir Izraelio Aukščiausiasis Teismas laiko ją bent jau iš dalies nelegalia. Siena 2,5 mln. palestiniečių apgyvendintą Jordano vakarų krantą pavertė nuo pasaulio atkirstu anklavu.

Nedraugiškumo siena su Draugystės parku

Vieta: Meksikos ir JAV valstybės siena

Ilgis: apie 1000 kilometrų ir vis dar statoma

Trečdalis 3 tūkst. km JAV-Meksikos pasienio - betoninės sienos, barjerai automobiliams ir elektroninė judėjimo daviklių sistema. Mūras galbūt nebus toliau statomas, bet iki 2014 metų visa valstybės siena turi būti saugoma elektronikos. JAV valdžia tvirtina, esą tokiu būdu riboja narkotikų kontrabandą ir nelegalių emigrantų srautą.

Išskirtinė vieta tame užtvarų ir daviklių plote - tarp San Diego Kalifornijoje ir Tichuanos Meksikoje esantis Draugystės parkas. Anksčiau čia abi šalis skyrė tik metalinis tinklas ir žmonės abipus sienos galėdavo pamatyti vienas kito veidą. Parke pasimatydavo išskirtos emigrantų šeimos. Vykdavo kalėdinės pamaldos (per plyšius tinkle perduodavo kalėdines dovanėles), net jogos pratybos. Praėjusių metų vasarį, nepaisydama protestų, JAV valdžia nusprendė uždrausti lankytis šioje valstybės sienos dalyje ir pastatė betoninį mūrą.

Trisdešimt aštunta lygiagretė

Vieta: Korėjos pusiasalis

Ilgis: 238 kilometrai

Labiausiai saugoma valstybės siena pasaulyje. Beveik milijonas abiejų Korėjų kareivių saugo ją dieną ir naktį. Visą laiką kovinės parengties, nes formaliai nuo 1950-ųjų Šiaurės ir Pietų Korėjos yra karo stovyje. Šalių valdžios nėra pasirašiusios taikos sutarties. Valstybės sieną žymi demarkacijos linija, besitęsianti arti trisdešimt aštuntosios lygiagretės. Siena - tai trijų metrų tinklas, spygliuotos vielos ir prieštankinis griovys. Abiejose pusėse tęsiasi minų laukai.

Demilitarizuota zona šalia sienos - 4 km pločio - jau 50 metų yra beveik nepaliesta civilizacijos. Abi valstybės akylai stebi viena kitą. Seulo valdžia bijo vargšų antplūdžio iš Šiaurės. Pchenjano valdžia - demokratijos skverbimosi iš Pietų. Po retų vadovų susitikimų ant demarkacijos linijos iki šiol niekas nesikeičia.

Skurdą - po kilimu

Vieta: Rio de Žaneiras, Brazilija

Ilgis: 14 kilometrų ir vis dar statoma

Rio de Žaneire baigiama statyti siena aplink mafijos valdomus vargšų rajonus (favelas). Oficialiai ji skirta saugoti tropikų miškus nuo nesibaigiančio naikinimo. Kasmet favelos plečiasi, skverbiasi į miestą supančius miškus. Sienos turėtų padėti persekioti gangsterius, atkirsdamos jiems kelią pasprukti į mišką. Retas favelų gyventojas tikisi, kad bus geriau. Dauguma laiko projektą apartheidu. "Dėl sienų jaučiamės tarsi gete", - sako žmonės. Jie mano, kad valdininkai nori uždaryti juos favelose, kad nuslėptų vieną didžiausių Rio problemų - butų stoką. Kasmet vis daugiau žmonių atvyksta į sostinę ieškoti geresnio gyvenimo, o negavę kur prisiglausti kerta medžius ir pelkėtoje vietovėje renčia medinius barakus, kuriuos, beje, dažnai nuneša liūtys.

Argentinos sostinės Buenos Airių valdžiai taip pat kilo mintis mūrine siena atskirti vargšus nuo turtingųjų. Kai griežtai užprotestavo gyventojai ir garsūs politikai, ketinimų atsisakyta.

Airijos užtvanka

Vieta: Belfastas, Šiaurės Airija

Ilgis: 20 kilometrų ir vis dar statoma

Taikos sienos - taip pavadinti betoniniai mūrai, kurie tęsiasi per Belfastą. Sienos pradėjo kilti septinto dešimtmečio pabaigoje, kad perskirtų susipykusius protestantus ir katalikus.

Iš pradžių Šiaurės Airijos valdžia (kaip dabar Izraelio valdžia) žadėjo, kad mūrai bus tik laikini ir tikrai netaps barjeru kaip Berlyno siena. Dabar, kai po taikaus susitarimo praėjo dešimtmetis, o Airijos Respublikos armija IRA nebedaro išpuolių, vis dažniau pasigirsta reikalavimų vykdyti pažadą. Tačiau nugali baimė. Dalis gyventojų baiminasi, kad mūrui išnykus atsinaujins dviejų religijų fanatikų susidūrimai. "Kai atvažiuos ekskavatorius, tai arba aš nudėsiu mašinistą, arba jis mane", - pagrasino vienas katalikas. Tad mūrinės sienos tebestovi ir jų vis daugiau. Naujausia pastatyta 2008 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"