TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Silpnaprotystės tikimybė pagal eiseną

2012 07 03 9:02

Žmogaus ėjimo greitis yra patikimas rodiklis vertinant, ar jo galvos smegenyse neprasidėjo destruktyvūs procesai, kurie ateityje gali sukelti silpnaprotystę.

Tuo įsitikinę Portlando (JAV) universiteto tyrinėtojai. Remiantis jų ataskaita, kuri neseniai pristatyta per Amerikos klinikinės neurologijos draugijos susitikimą, kiekvienas žmogus tomis pačiomis sąlygomis yra linkęs judėti tuo pačiu tempu. Jei tempas stabiliai ir progresuojančiai mažėja, vadinasi, žmogus turi vidutiniškai 9 kartus didesnę silpnaprotystės išsivystymo riziką.

Prie šių išvadų prieita stebint tyrime dalyvaujančius 93 žmones, kurių amžius - per 70 metų, nė vienas jų tyrimo pradžioje neturėjo silpnaprotystės. Trejus metus mokslininkai stebėjo kontrolinės grupės dalyvių sveikatą. Buvo sudaryta speciali lentelė, kurioje fiksuota, kokiu greičiu žmonės juda kasdien namų sąlygomis arba parke, eidami į parduotuvę ir panašiai. Pagal rezultatus visi dalyviai buvo suskirstyti į mažo, vidutinio ir didelio pradinio ėjimo greičio grupes. Namuose ir greta jų buvo įrengti specialūs judėjimo davikliai, jie pritvirtinti ir ant kai kurių žmogaus aprangos detalių. Davikliai kasdien nuskaitydavo informaciją apie žmogaus judėjimo greitį. Vėliau nustatyta, kad silpnaprotystė ar jos pirminiai požymiai pasireiškė 31 žmogui. Kiekvienu konkrečiu atveju tyrinėtojai nustatė palaipsnį judėjimo tempo mažėjimą, kuris vidutiniškai sudarė ne daugiau kaip 0,01 proc. per dieną ir nebuvo matomas plika akimi. Likusiems 62 žmonėms analogiškų pokyčių nebuvo pastebėta, tai ir suteikė tyrinėtojams pretekstą kalbėti, kad judesių lėtėjimas yra vienas pirmųjų silpnaprotystės atsiradimo požymių. Kai kuriomis sąlygomis judėjimo greitis galėjo sumažėti net 5 proc. per dieną, o kitą dieną vėl padidėdavo 3 procentais. Kodėl vyksta panašūs svyravimai, mokslininkai kol kas negali atsakyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"