TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Šiurpi rugpjūčio dvyliktoji

2010 08 28 0:00
Murmansko regionas, 2010-ųjų rugpjūčio 12-oji.
Užsienio spaudos nuotrauka

Rugpjūčio 12-ąją sukako dešimt metų nuo atominio povandeninio laivo "Kursk" tragedijos. Laivas nuskendo sprogus jo paties torpedai Šiaurės laivyno mokymų Barenco jūroje metu. Apie tai rašo lenkų žurnalistas, tyręs tragedijos užkulisius.

Prisimenu pirmuosius pranešimus, kuriuos praėjus dviem dienoms po katastrofos perdavė informacijos agentūra "Interfaks". Pasak jos, mokymai puikiai pavyko, "vadovybės nubrėžti tikslai buvo pasiekti", o visi mokymuose dalyvavę kariniai vienetai gerai įvykdė užduotis. Tiktai "Kursk", pranešė agentūra, remdamasi generolų žodžiais, "gulė ant grunto".

"Gulė!" Kelis kartus perskaičiau tą pranešimą. Juk 154 metrų ilgio ir 18 tūkst. tonų talpos laivas - ne plekšnė ir ne vėgėlė, kad "gultų" 108 metrų gelmėje ant Šiaurės jūros dugno. Vadinasi, jis paskendo, įvyko katastrofa!

Bet, pasak Rusijos karo laivyno vado admirolo Vladimiro Kurojedovo, Šiaurės jūros laivyno vado admirolo Viačeslavo Popovo ir laivyno spaudos atstovo pirmojo rango kapitono Igorio Dygalo, povandeninis laivas dar ilgai ir gana patogiai gulėjo gelmėje.

Admirolai prieš televizijos kameras papasakojo, kad kiti laivai jau kontaktuoja su Šiaurės jūros laivyno flagmano komanda. Į dugną prie "Kursko" nusileido specialus aparatas "Kolokol", kuris perdavė į laivą deguonies ir maisto produktų.

Kodėl reikėtų siųsti maisto produktus į laivą, aprūpintą viskuo, ko reikia daugelio mėnesių autonominiam povandeniniam reisui? Kodėl prireikė deguonies, jeigu povandeninis laivas turi oro regeneravimo sistemą? Šito admirolai nepaaiškino. Po kiekvienos panašios nesąmonės, nė nemirktelėjus išrėktos į kamerą, jie šauniai atiduodavo pagarbą raportuodami pagal Rusijos armijos statutą - "Turiu garbę pranešti!"

O tiesa, kuri netrukus po to paaiškėjo, buvo tokia: Šiaurės laivynas ilgai nesugebėjo nustatyti, kur yra povandeninis laivas, paskandintas sprogimo torpedų skyriuje. Kai galų gale jį surado, narai neįstengė atidaryti avarinio liuko.

O tuo metu paskutiniame, devintame skyriuje, nesulaukdami pagalbos merdėjo po katastrofos likę gyvi jūrininkai.

Kai Maskva pagaliau ryžosi pasinaudoti nuo pat pradžios siūloma užsienio pagalba, norvegai narai priplaukė prie povandeninio laivo liekanų ir be vargo atidarė liuką. Visi - šimtas aštuoniolika įgulos narių buvo mirę.

**

Visai neseniai centrinėje Rusijoje siaučiantys gaisrai sunaikino karo laivyno aviacijos bazę Ščurove, už šimto kilometrų nuo Maskvos. Ugnis pasiglemžė ir radiolokacinį centrą, kuris yra laivyno akys ir ausys.

Laivynas nepateikė visuomenei jokios informacijos. Kai pranešimai apie katastrofiškas gaisro pasekmes pasirodė internete, admirolai kaip paprastai sumelavo. Paprasčiausiai pareiškė, esą prie Maskvos nėra jokios laivyno aviacijos bazės. Nors gal ir nemelavo. Jeigu bazė sudegė, tai jos iš tikrųjų nėra.

Vadinasi, Rusijos armijoje per pastarąjį dešimtmetį niekas nepasikeitė? Vadai kaip melavo, taip ir meluoja? Ne visai taip.

Po "Kursko" žūties prezidentas Vladimiras Putinas kelerius metus terliojosi su tragedijos ir viešo melo kaltininkais. Jie dar ilgai išlįsdavo prieš kameras su eilinėmis nesąmonėmis, šauniai kaukšėjo kulnais, atidavinėjo pagarbą ir užtikrindavo: "Turiu garbę pranešti!" O po metų kitų jie išeidavo iš laivyno su ordinais ir padėkomis. Ir tiesiai į šiltas vietas Federacijos taryboje - parlamento aukštuosiuose rūmuose.

Šį kartą, po gaisro Kolomensko rajone, Dimitrijus Medvedevas iš karto davė pylos ginkluotųjų jėgų vadovybei. Papeikimą su įspėjimu (negirdėtas dalykas) gavo net gynybos ministras. Keletą vadų prezidentas, ilgam neatidėliodamas, atleido iš pareigų. Tai nebe pirma tokia D.Medvedevo akcija. Pavasarį jis iškart išvijo penkiolika milicijos generolų, tarp jų du vidaus reikalų ministro pavaduotojus. Skirtingai nuo savo pirmtako - kadrinio karininko - jis nejaučia būtinybės ginti "munduro garbę", solidarizuotis su žmonėmis, nešiojančiais antpečius. Jis gali nesiterlioti su jais. Tai jo stiprybė.

O jie tokio prezidento - skirtingai nuo jo pirmtako - nelaiko saviškiu... Čia glūdi D.Medvedevo silpnybė.

Parengė Osvaldas ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"