TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Skalsus kąsnis svečioje šalyje

2006 05 12 0:00
Aistė Navickienė su šeima jau antri metai Norvegijoje.
Autorės nuotrauka.

Tautiečiai veržiasi į Skandinavų šalis, tikėdamiesi lengvo ir gero uždarbio, tačiau pirmas įspūdis vienoje turtingiausių pasaulio šalių - Norvegijoje - gali būti apgaulingas.

Lietuvius čia stulbina ne tik unikali gamta, bet ir didelės kainos. O Lietuvoje nuolat sklinda gandai apie mūsiškius, uždarbiaujančius Skandinavų šalyse. Dažniausiai tos kalbos verčia raudonuoti - lietuviai čia garsėja kriminaline veikla. Šalyje, kurioje nusikalstamumo lygis yra vienas žemiausių Europoje, kiekviena vagystė, ką ir kalbėti apie nužudymus, kurie kaip didžiausia sensacija patenka į pirmuosius laikraščių puslapius ir gauna geriausią televizijos naujienų laiką. Bet nuvykus į Norvegiją nuomonę apie ten gyvenančius lietuvius tenka keisti.

Aistės Navickienės šeima Norvegijoje atsidūrė kaip ir daugelis kitų tautiečių. Pirmiausia statybose įsidarbino jos vyras Pranas, paskui teko kraustytis ir jai su trimis vaikais. "Tiesą sakant, pas vyrą atvažiavau tik trumpai pasisvečiuoti. Ir likau, čia gyvenu jau antrus metus. Ir jokia paslaptis, kodėl. Čia tiesiog didesni atlyginimai", - pasakoja Aistė. Moteris teigia, kad šioje šalyje dirbantiems lietuviams aktualu ne uždarbis, bet kiek pavyksta sutaupyti. Paprastai atskaičiavus mokesčius, maistui ir būtinosioms reikmėms išleistus pinigus, lieka apie 8 tūkst. litų. Aistė Norvegijoje dirba odontologe. Pradedantieji dantų technikai šioje skandinavų šalyje per mėnesį uždirba apie 9 tūkst. litų. Aistę, kaip ir daugelį čia atvykusiųjų užsidirbti, iš pat pradžių gąsdino kainos. "Kraupau maisto parduotuvėje ir skaičiuodavau kiekvieną kroną. Dabar jau taip nėra. Pripratome, todėl atrodo, kad tokios kainos turi būti", - potyriais dalijasi Navickienė. Užsieniečiai Norvegijoje turi tokias pat socialines garantijas kaip ir vietos žmonės. Vienintelis skirtumas - atvykusieji neturi teisės balsuoti per rinkimus.

Dauguma norvegų atvykėlius iš kitų šalių priima gana šiltai, tačiau pasitaiko, kad kai kurie į užsieniečius žvelgia tarsi iš aukšto. "Tai natūralu. Juk jie jaučia, kad gyvena kur kas geriau. Bet ir mes nesam juodadarbiai. Juk lietuviai dirba ne tik statybose ar fermose, bet yra ir mokytojų, medikų, socialinių pedagogų", - pasakoja Navickienė. Pasak Aistės, sudėtingiausia išmokti norvegų kalbą, tačiau kai ją moki, kur kas daugiau gali nuveikti profesinėje srityje. Kai Aistės dukros Kotryna ir Eglė pradėjo lankyti mokyklą Norvegijoje, joms buvo nejauku, nes su klasės draugais negalėjo susikalbėti. "Tačiau norvegiukai labai draugiški, dukra dar nesuregzdavo sakinio norvegiškai, o jau ėjo į bendraklasės gimtadienį", - pasakoja moteris. Ji pastebėjo, kad mažieji skandinavai neįpratę tiek mokytis, kaip lietuviai, todėl Kotrynos ir Eglės draugams yra neįprasta pamokas ruošti namie.

Neoficialiais duomenimis, Norvegijoje šiuo metu gyvena apie 7 tūkstančiai lietuvių. "Didysis lietuvių migracijos bumas į šią šalį įvyko paskelbus Lietuvoje nepriklausomybę, tada daugelis tautiečių plūdo į ekonomiškai stiprias, bet netolimas šalis, siekdami geresnio pragyvenimo. Dauguma lietuvių dirba statybose, fermerių ūkiuose arba priežiūri vaikus. Nemažai yra ir studijuojančio jaunimo, taip pat lietuvaičių, kurios sukūrė šeimas su norvegais", - tautiečių trauką į Šiaurės Europos šalį atskleidė Lietuvos ambasados Norvegijoje patarėjas Regimantas Jablonskas. Jis teigia, kad daugiausia tautiečių į šią skandinavų šalį atvyksta šiltuoju metų laiku.

"Norvegai tikrai vertina mūsų šalies darbininkus. Teko girdėti, kad dirba kvalifikuoti ir sąžiningi žmonės. Nors norvegams lietuvių darbo jėga kur kas pigesnė, tačiau mūsiškiai džiaugiasi, kad į namus parsiveža nemažas sumas pinigų", - tvirtino Jablonskas. Ambasados patarėjas pripažino, kad pirmą kartą čia atvykę lietuviai patiria kainų šoką. "Kaip kitaip pavadinti tą jausmą, kai pamatai, kad viskas yra 3 ar 5 kartus, o kai kurios prekės ir 10 kartų brangesnės nei Lietuvoje. Apskritai parduotuvėse versti norvegiškas kronas į litus - tikras sveikatos gadinimas", - aiškino pašnekovas.

Nors daugelis atvykėlių stengiasi išmokti norvegų kalbą, tačiau mūsų kalbos ir kultūros puoselėjimas čia laikomas didžiule vertybe. Lietuvybė ypač puoselėjama mišriose šeimose. Vaikai ne tik namie su bent vienu iš tėvų bendrauja lietuviškai, bet ir Osle veikiančioje sekmadieninėje "Gintaro" mokykloje mokosi lietuvių gramatikos subtilybių bei istorijos. Norvegijoje leisti lietuvišką laikraštį kol kas yra per brangus malonumas, todėl daugelis tautiečių lietuvišką spaudą skaito internete arba prenumeruoja Lietuvoje.

Norvegija turtus kraunasi iš naftos ir dujų eksporto, kuris sudaro daugiau kaip 50 procentų visų eksportuojamų prekių. Norvegai - nepavargstantys keliautojai. Ir jokios pasaulio šalies įkainiai jiems neatrodo dideli. Teko girdėti, kad žmonės tiesiog savaitgaliais skraido į kitas Europos sostines ar miestus susipažinti su šalimi. Taip vyksta savotiškos žvalgytuvės vasaros atostogoms. Norvegai mielai vyksta ir į Lietuvą. Ypač skandinavų turistų srautas padidėjo Lietuvai atgavus Nepriklausomybę 1990 metais. "Norvegai mato didelį mūsų šalies ekonominį šuolį. Jei prieš 15 metų jie klausdavo, ar mūsų šalies viešbučiuose yra karšto vandens, tai dabar tokių klausimų nekyla", - sakė ambasados patarėjas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"