TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Skanaus vyno nebūna - tik geras

2013 10 17 6:00
Vyndario Česlovo sodyboje netrukus duris atvers užeiga. Daivos Baronienės nuotraukos

Česlovas Ramoška gamina tautinio paveldo sertifikatą turintį lietuvišką vyną, o jo žmona Tatjana rengia šio gėrimo degustacijas. Klausiama, kiek vyno galima išgerti, kad rytą neskaudėtų galvos, moteris atsako paprastai: „Galvą skauda ne nuo vyno, bet nuo išgerto jo kiekio.“

T.Ramoškienės teigimu, lietuviai neišrankūs vynui, daugeliui skanu tai, kas saldu. „Vėsus Lietuvos klimatas išmokė mus valgyti kuo riebesnį maistą, gerti kuo stipresnius ir saldesnius gėrimus“, - sakė ji. Tačiau vyndario žmona pabrėžė, kad žmonės pamažu mokosi vyną skanauti, mėgautis šio gėrimo kvapu ir skoniu, gėrėtis juo, maloniai svaigti ir pajusti daugybę kitokių pojūčių.

Vynas bręsta nerūdijančio metalo talpyklose ir ąžuolinėse statinėse.

Įkvėpė prekybinė nesėkmė

T.Ramoškienė – žinomo Lietuvos vyndario, įsikūrusio Šilutės rajone, Švėkšnos seniūnijoje, Virkytų kaime, žmona, įkvėpėja, patarėja ir padėjėja. Moteris neslėpė: būtent ji „kalta“, kad vyras, uogų ir vaiskrūmių augintojas, tapo pripažintu vyndariu, o jo pagamintas vynas gavo tautinio paveldo sertifikatą. „Anksčiau augindavome ir parduodavome juoduosius serbentus, avietes. Prisimenu 2004-uosius, kai 200 kilogramų aviečių nuvežiau į Kaune surengtą mugę. Tuo metu mieste pliaupė lietus, tad prekyba visiškai nesisekė. Pati pavargau, o iš aviečių ėmė sunktis sultys... Netekusi vilties paskambinau Česlovui ir išrėžiau, kad iš atgal parvežtų uogų jis turės padaryti aviečių vyno“, - LŽ pasakojo Tatjana. Žmonos pageidavimas vyro toli gražu nesužavėjo, tačiau jis, nors ir nenorom, prašymą išpildė - gaila buvo išmesti uogas. Tą lemtingą kartą užraugtas aviečių vynas išėjo tikrai puikus. Tai įkvėpė Česlovą imtis tolesnių bandymų.

„Gaminti vyną jam ir anksčiau nebuvo naujiena. Vaikystėje ir paauglystėje Česlovas matė, kaip tai daroma, nes naminį vyną gamino jo senelis, mama, krikšto tėvas. Šio gėrimo buvo skanaujama per šeimos šventes, juo vaišinami bičiuliai“, - kalbėjo vyndario žmona. Moteris pabrėžė, kad Česlovo seneliai šermukšnių vyno pasidarydavo ir būdami tremtyje Sibire.

Šis šeimos rūsys pilnas vyno.

Pripažinimo siekė šešerius metus

“Žinių, kurias Česlovui apie vyno gaminimą perdavė mama, tikrai neužteko. Teko gilintis į knygas, nagrinėti apie vyndarystę sukauptą medžiagą. Pagaliau prireikė pasimokyti ir chemijos“, - vyndarystės pradžiamokslį prisiminė moteris. Pavykus pagaminti įsimintino aviečių vyno, vyras nusprendė imtis ir kitokio - juodųjų serbentų, braškių, šermukšnių, obuolių, aronijų, svarainių, pienių - vyno gamybos. „Sykį nuskyniau svarainių vaisius ir palikau kelioms dienų, o kai nutariau juos paruošti žiemai, jau neberadau. Česlovas, paklaustas apie svarainius, pasakė, kad neieškočiau, nes jau rūgsta jų vynas“, - juokėsi Tatjana. Moteris pasidžiaugė, kad šis vyro bandymas taip pat pasisekė - svarainių vynas žmonėms labai patinka.

„Mūsų vynui kulinarinio paveldo sertifikatas buvo suteiktas prabėgus trejiems metams, kai pradėjome jį gaminti. Tačiau tam, kad gautume tautinio paveldo serfitikatą, turėjo praeiti šešeri metai. Jis mums įteiktas prieš trejus metus“, - pasakojo vyndario žmona. Kad vynas gautų tautinio paveldo sertifikatą, Ramoškoms teko nemenkai paplušėti ne vien gryninant gaminių skonį, bet ir rengiant aibę dokumentų, pateikiant galybę tyrimų išvadų, papasakoti 14 žmonių komisijai apie vyno gaminimo ypatybes. „Tada siekėme, kad tautinio paveldo sertifikatas būtų suteiktas aviečių ir juodųjų serbentų vynui. Tačiau tuomet ant stalo buvome padėję ir savo naujausios produkcijos – svarainių vyno. Jis komisijai taip patiko, kad tautinio paveldo sertifikatas buvo suteiktas visoms devynioms mūsų gaminamo vyno rūšims“, - prisiminė Tatjana.

T.Ramoškienė pripažįsta, kad naminis vynas gana brangus.

Gamybos procesas ilgas

Iki 2012-ųjų Lietuvos įstatymai leido gaminti vyną visiems, tačiau tokie gamintojai kaip Ramoškos negalėjo jo pardavinėti. Nuo praėjusių metų teisę prekiauti vynu gavo ir jie. Tad vyndariai, savo namuose įregistravę kaimo turizmo sodybą, žada steigti užeigą, kurioje bus parduodamas jų gamybos vynas. „Visada pabrėžiu, kad vynas – ne užpiltinė ir ne degtinė, jo gamybos procesas ilgas, todėl ir kaina nemaža“, - tvirtino T.Ramoškienė. Jųdviejų su vyru gaminamas vynas rūgsta iki poros mėnesių, paskui dar aštuonis mėnesius bręsta tamsioje ir ramioje patalpoje. Per tą laiką jis penkis kartus perpilamas, kad neatsirastų nuosėdų. Aviečių vynas dar supilamas į ąžuolines statines, kad įgautų reikiamą aromatą.

“Žmonės mano, jog pasigaminti vyno visai nesunku, beveik tas pats, kaip išsivirti uogienės. Tačiau jeigu būtų taip paprasta, turėtume daugybę konkurentų. O jų kol kas beveik nėra“, - sakė Tatjana. Vyno gamybą ji prilygino kūdikio auginimui: reikia ir žinių, ir meilės, ir nuovokos, ir ištvermės. Moteris džiaugiasi, kad Česlovo vynas paklausus tiek šalies restoranuose, tiek specializuotose vyno parduotuvėse.

Vyndario žmona priminė, kad vyno nedera vadinti skaniu. „Yra geras, puikus, gaivinantis, svaiginantis ar kitoks vynas“, - teigė ji. Ir patarė atidarytą vyno butelį laikyti šaldytuve ne ilgiau kaip dvi dienas, vėliau jis gali pradėti rūgti. Česlovo pagaminto vyno stiprumas – 11-12 laipsnių, o svarainių – laipsniu stipresnis. Žinovai, anot Tatjanos, Česlovo vyną vertina dėl natūralumo.

Aviečių vynas dar supilamas į ąžuolines statines, kad įgautų reikiamą aromatą.
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"