TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Skausmą malšina vaizduotė

2012 05 22 8:09

Jei nuo skausmo neišvaduoja tabletės, gal padės vaizduotė? Skausmo psichologijos specialistės Rūtos Sargautytės patirtis rodo, kad tai įmanoma.

"Vaizduotė - labai galingas įrankis. Ir niekas negalėtų teigti, kad jos neturi. Juk panorėję labai greitai įsivaizduojame kokį nors blogą dalyką. Vos ne ašarojame matydami, kaip mums nesiseka ar blogai baigiasi. Gaila, kad vaizduotę dažnai pasitelkiame tik blogiausiems scenarijams kurti. O juk jos padedami galėtume pažadinti savo vidines galias, savo vidinį gydytoją", - sako Vilniaus universiteto dėstytoja, socialinių mokslų daktarė, Tarptautinės skausmo studijų asociacijos narė R.Sargautytė. Su kolegomis ji neseniai parengė kompaktinę plokštelę "Skausmo psichologija. Vaizduotės pratimai skausmui įveikti".    

Ne tik ligos pranašas

Kaip žinome, skausmas - labai subjektyvus dalykas. Vienam net rimtas sužalojimas netrukdo, o kitam, regis, nieko nėra, bet dėl skausmo jis negali normaliai gyventi.

Skausmo negalima išmatuoti, lieka tikėti žmogaus apibūdinimu. Beprasmiška ginčytis, sakyti, kad tam nėra pagrindo ir panašiai.  

Ilgą laiką varginantis skausmas nebūtinai turi aiškių priežasčių. Dažnai net nerandama kokių nors sveikatos problemų. Todėl negalima aiškinti, kad skausmas visada yra vienokios ar kitokios ligos pranašas. Juk gali skaudėti ir tada, kai užklumpa įtempta gyvenimo situacija. Pasak R.Sargautytės, skausmas kartu yra signalas, kviečiantis susimąstyti, kaip jautiesi šiame pasaulyje, ar esi patenkintas tuo, ką darai. Galbūt tiesiog dirbi nemėgstamą darbą ar nepajėgi sutvarkyti asmeninių santykių.

Anksčiau manyta, kad kiek dirginama, tiek ir skauda. Dabar šio požiūrio nebesilaikoma. Psichologė pateikė pavyzdį iš savo bendravimo su neįgaliais, amputuotomis kojomis žmonėmis. Jie labai tiksliai nupasakojo, kur toje nesamoje galūnėje maudžia. Taip yra dėl to, kad šių žmonių nervų sistema itin jautri. Tokie skausmai vadinami fantominiais. Uždėjus galūnės protezą atsiranda kitų jutimų, nustumiančių į šalį fantominius skausmus.

Reguliuojame patys

Skausmas - tai nervų sistemos funkcija. Juk ir opioidai, slopinantys skausmo jutimą, veikia per nervų sistemą. Gerai žinomas įsivaizduojamo poveikio - placebo - efektas, prisidedantis prie skausmo malšinimo.

Pasak R.Sargautytės, anksčiau vaizduotė, kaip nepatikrintas metodas, buvo išguita iš medicinos. Tačiau dabar tapo įmanoma pamatyti, kas darosi žmogaus smegenyse. Atliekant funkcinį magnetinio rezonanso tyrimą galima stebėti, kad žmogui ką nors įsivaizduojant jo smegenyse vyksta procesai, labai panašūs į tuos, kurie vyksta realiai jam dalyvaujant.

Todėl visai įmanoma, jog per vaizduotę galime veikti fiziologines organizmo funkcijas. Klasikinis pavyzdys, kai prašoma įsivaizduoti, kad pjaunama geltona prisirpusi citrina ir nuo jos laša sultys. Daugeliui žmonių nuo to vaizdo burnoje susitelkia seilių.

"Visa tai rodo, kad skausmas nėra toks paprastas dalykas, kad jis labai susijęs su psichologine ir socialine žmogaus aplinka. Mums ši žinia gera. Ji reiškia, kad galime prisidėti prie savo skausmo reguliavimo, pasitelkdami tam vaizduotę, relaksaciją, kontroliuodami savo mąstymą", - aiškina R.Sargautytė.

Daug pasirinkimų

Psichologė sako: paklausk žmogaus apie skausmą, ir labai daug apie tą asmenį sužinosi. Iš to, kokiais žodžiais bus apibūdintas skausmas ("katastrofiškas" ir pan.), galima suprasti, ką jis reiškia pašnekovui, kuo paverčia jo gyvenimą. Žmogus papasakos, kaip elgiasi su savo skausmu. Ar tai tampa kliūtimi, ką nors veikti, o gal padeda susitelkti. Yra pavyzdžių, kai skausmo vedami žmonės susibūrė į organizacijas. Tai jiems padėjo susirasti draugų, o kai kas net pradėjo naują karjerą.

"Turime įvairių pasirinkimų. Galime įsivaizduoti, kad susirgome nepagydoma liga, ir sakyti sau: "Nieko neįmanoma padaryti, lieka gelbėtis vaistais." Tačiau galime bandyti užsiimti kokia nors veikla ir tuo metu skausmas taps nebesvarbus. Kartais problema net paskatina prisiminti, ką žmogus iš tikrųjų norėjo veikti gyvenime, ir padėti tai įgyvendinti", - pasakoja psichologė.  

Jei atsekame, kokios mintys ar jausmai yra susiję su skausmu, tuomet galime ką nors keisti. Tarkime, bandyti didinti pasitikėjimą savimi, rasti drąsos, stengtis praplėsti akiratį ir taip paįvairinti kasdienybę.

Atidėlioti neverta

Vis dėlto dažnam kenčiančiajam skausmas nebeleidžia bendrauti, kur nors eiti. Dėl savo negalavimo žmogus lieka vienas, bet jaučiasi dar blogiau, nes šitaip problema neišnyksta.

"Kartais labai ribojame save sakydami, esą dabar nieko negaliu daryti. Ką nors pradėsiu veikti tik tada, kai visiškai pasveiksiu. Bet juk gyvenimas eina į priekį. Kai svarstai: viskas arba nieko, kai atidėlioji, lauki, kol praeis, gali ir nesulaukti. Bet jei pradedi ką nors daryti tada, kai tau dar skauda, vieną akimirką gali atsitokėti - kur dingo mano skausmas? Iš tiesų būna labai įdomu, kad nė nepajunti, kaip jis išnyksta. Tiesiog vienu metu dėmesys negali būti sutelktas į keletą dalykų. Jei randi tokį objektą, kuris tau svarbesnis, įdomesnis, patrauklesnis už skausmą, jis gali pasitraukti į antrą planą ir tarsi išgaruoti. Todėl ir mokome žmones mažų žingsnelių politikos - veikti palengva, įvertinant savo galimybes. Kad jie suprastų: net jei skauda, jau dabar galima kuo nors mėgautis", - dėsto R.Sargautytė.   

Lieka nuošaly

Psichologė įvardijo dvi skausmo įveikimo strategijas, kai tam pasitelkiama vaizduotė. Vienas būdų - nukreipti dėmesį įsivaizduojant malonius dalykus.

Vaizduotė veikia geriau, kai žmogus būna atsipalaidavęs. Be to,  atpalaidavus raumenis pagerėja kraujotaka, tad skaudamos vietos paveikiamos ir fiziologiškai.  

Atsipalaiduoti padeda tam skirtas kvėpavimas, autogeninė treniruotė, progresuojanti raumenų relaksacija. Patirties, kaip tai padaryti, galima pasisemti iš knygų, kursų, įrašų. Jei pratimai atliekami vadovaujant kitam asmeniui ar klausantis įrašo, žmonės raginami įsivaizduoti keliaujantys per kokią nors vietą, kviečiami įsijausti į kvapus ir garsus. Taip varginantis skausmas, įtampa paliekami toli toli.

Pastebėta, kad lietuviams patinka vaizduotėje matyti miškus, pievas, ežerėlius, o kokioje nors Australijoje dažniau įsivaizduojamas vaikščiojimas vandenyno pakrante.

Tyrimo objektas  

Kitas, galbūt sudėtingesnis būdas, kai dėmesys specialiai sutelkiamas į skausmą, rūpestį ar įtampą, o tada, padedant vaizduotei, bandoma problemą paveikti.

Skausmui suteikiamas koks nors pavidalas, spalva. Atsipalaiduojant įsivaizduojama, kad ta spalva blunka ar keičiasi. O galbūt skaudamą sąnarį palaižo katinėlis. Taigi mintyse problema tarsi padaroma nekenksminga, sumažinama. Šitaip žmogus suteikia sau momentinę pagalbą, o kartu ir kontrolės pojūtį.

"Tai padeda suvokti, kad jei ką nors sugebi įsivaizduodamas, vadinasi, gali ir realiame gyvenime - susikurti jį geresnį, pataisyti savijautą. Su savo pacientais tą skausmą visaip tyrinėjame, aptarinėjame, apžiūrinėjame, matuojame kaip kokie mokslininkai. Šitaip tarp savęs ir skausmo sukuriame tam tikrą atstumą. Tada jis tampa nebe vidine mūsų dalimi, bet tyrimo objektu. Juk ne veltui sakoma: "Pažink savo priešą." Tada jis tampa aiškesnis, ne toks grėsmingas, labiau kontroliuojamas", - vardija R.Sargautytė.

Vaizduotė taikoma net onkologiniams ligoniams gydyti. Jie raginami įsivaizduoti, kas vyksta organizme sergant vėžiu. Mintyse tai paverčiama kraujo kūnelių mūšio lauku. Žmonės viską įsivaizduoja labai ryškiai. Tokiu būdu veikiama imuninė sistema, stiprinamas vidinis pasipriešinimas ligai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"