TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Škotas, pavarde Kolumbas

2009 07 11 0:00
Nežinome kaip atrodė Kolumbas. Nėra nei vieno atradėjo portreto, nutapyto jam gyvam esant. Rudolfo Ghirlandalo nutapytas portretas - tik viena iš septynių dešimčių dailininkų vizijų.

"Jau žinome, kas buvo Kristupas Kolumbas," - tvirtina Alfonso Ensenatas de Villalonga knygoje "Cristobal Colon. Origenes, formacion y primeros viajes" (Kristupas Kolumbas. Kilmė, išsilavinimas ir pirmoji kelionė). Inžinierius ir savamokslis istorikas, daug metų tyrinėjęs dokumentus Italijos ir Ispanijos archyvuose, padarė išvadą, kad Amerikos atradėjas buvo škotas ir vadinosi Pedro Scotto.

Vienu pagrindinių tyrėjo argumentų tapo Kolumbo išvaizda, kuri stebindavo amžininkus. Bartolome de Las Casas - ispanas kronikininkas, lydėjęs Kolumbą antrojoje ekspedicijoje - aprašė atradėjo akis žodžiu "garzos", kas galėjo reikšti "dangiškos, skaisčiai mėlynos", bet taip pat "šviesiai žalios" arba "riešutinės". Jo plaukai, kol dar per anksti nepražilo, buvo "rubio" - "šviesūs" ar "rusvi". Oda nuo saulės netapdavo bronzinė, bet rausdavo. Kolumbo ūgis buvo daugiau kaip 180 centimetrų, tiems laikams jis buvo nepaprastai aukštas.

A.Villalonga taip pat remiasi karalių katalikų kronika, parašyta Lucijos Marineo Siculos. Pasak jo, veikale minima, kad Kolumbą, škoto krautuvininko sūnų, pakrikštijo Pedro vardu.

Kolumbo kilmės istorija ilga

Tikrai žinome tik jo gimimo datą - maždaug 1451 metai. Dabar paplitusi versija, kad jis kilęs iš Genujos audėjų šeimos. Tėvas buvo Domenico Colombo, tekstilės dirbtuvės ir tavernos savininkas Genujoje. Domenico vedė Suzanną Fontanarossą. Cristoforo buvo jų pirmagimis, po jo į pasaulį atėjo Giovannis Pellegrino, Bartolomeo, Giacomo ir Bianchinetta.

Vienas iš negausių Kolumbo laikų dokumentų patvirtina jo genujietišką kilmę. 1479 metais teismo procese dėl cukraus pervežimo iš Maderos Kolumbas, dalyvavęs kaip liudytojas, pareiškė, jog yra Genujos pilietis, gyvenantis Portugalijoje. Genujietišką kilmę leidžia spėti ir Kolumbo sentimentai šiam miestui: 1502 metais jis perleido Genujos banko direktoriui dešimtą dalį savo pajamų iš Amerikos atradėjo titulo, kad palengvintų mokesčių naštą vargšams.

Istorikai nėra įsitikinę, ar Kolumbas kilęs iš Italijos. Kai vainikuotas šlove 1493 metais grįžo iš pirmosios ekspedicijos, nei vienas iš Genujos ambasadorių prie Ispanijos karaliaus rūmų nepripažino jo tėvynainiu. Pirmojoje Kolumbo biografijoje, parašytoje jo sūnaus Fernando, yra užuomina, jog tėvas norėjo nutylėti savo kilmę.

Kiekvienai šaliai - po Kolumbą

Pradėta ieškoti Kolumbo šaknų ne Genujoje. 1915 metais istorikas Patrocinio Ribeiro spėliojo, kad Kolumbas - portugalas, gimęs Alentecho regione. Jis netgi įtarė Kolumbą buvus Portugalijos karaliaus Jono Antrojo slaptu agentu. Ribeiro nuomone, tikroji keliautojo pavardė turėjusi būti įslaptinta, o pasirinktas pseudonimas reiškė "tas, kuris neša Kristų ("Christoforos" graikiškai - "nešantis Kristų") ir Šventąją Dvasią" (simbolizuojamą balandėlės, lotyniškai - "columbus").

Kolumbą prisiminė ir katalonai. Atradėjas save vadindavo Christobalu Colomu. XV amžiuje Barselonos apylinkėse gyveno turtingų pirklių šeima, turinti tokią pavardę. Kai kurie tyrėjai teigia, kad Kolumbas vedė portugalę didikę Filipę Moniz Perestrello, kurios senelis kildinamas iš vienos seniausių Portugalijos bajorų giminių. Tais laikais merginos iš tokios giminės santuoka su audėjo sūnumi būtų buvęs skandalingas įvykis.

Kai kas ieškojo Kolumbo pėdsakų Kalvyje, Korsikoje, kuri tada buvo Genujos respublikos dalis. Kiti spėliojo, kad atradėjas kilęs iš Chioso salos, kurią XV amžiuje kontroliavo genujiečiai. Mat kelionės metu Kolumbas, be oficialaus lotyniškai rašyto dienoraščio, rašė ir kitą, asmeninį, graikiškai.

Norvegas Toras Borchas Sannesas iškėlė hipotezę, kad Kolumbas buvo norvegas, kilęs iš Bonde giminės, kuri XV amžiuje pabėgo iš Norvegijos į Italiją.

Šlovė gyvena ilgiau už kaulus

A.E.Villalonga mano, kad nors Scotto pavardė leidžia šeimą kildinti iš Škotijos, berniukas, pakrikštytas Pedro vardu, galėjo gimti jau Genujoje. Istorikas spėja, kad jūreivis pakeitė pavardę tarnaudamas pirato Vincento Kolombo laive (kiti šaltiniai mini prancūzą korsarą Guillaume Casenove Couloną). Būsimasis atradėjas nenorėjo, kad būtų atskleisti jo giminystės ryšiai.

2002 metais mėginta įminti Kolumbo kilmės mįslę DNR tyrimais. Jose Antonio Liorente Acostos iš Granados universiteto vadovaujama mokslininkų grupė ekshumavo spėjamus atradėjo palaikus, buvusius Sevilijos katedroje. Genetinę medžiagą palygino su Kristupo sūnaus Fernando ir brolio Diego DNR. Pasinaudojus proga atradėjo DNR mėginta lyginti su dabar Ispanijoje gyvenančių vyrų, kurių pavardės Columbus, Colombo, Colomb, Colom ir Coulom. Tačiau palaikai Sevilijoje buvo per prastai išsilaikę, kad tų tyrimų pagrindu būtų galima daryti pagrįstas išvadas. Beje, tada nebuvo tirta škotų DNR.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"