TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Slaptasis agentas žiurkė

2008 08 09 0:00
Mokslininkų kontroliuojama žiurkė eina ten, kur jai liepia, ir aptinka sprogmenis. Graužiko smegenyse elektrodai, o ant galvos - bangų imtuvas. Elektros impulsai pasiekia uoslės neutronus ir priverčia žiurkę judėti.
LŽ archyvo nuotrauka

Šiuolaikinės žvalgybos agentas turi sparnus arba pelekus. Žmogus tik valdo jo veiksmus per atstumą.

Profesorius prieš bulių.

1963 metais Kordoboje įvykusi korida įamžinta istorijoje ne todėl, kad kovojo garsiausias toreadoras. Prieš įnirtusį bulių stojo Jeilo universiteto profesorius Jose Manuelis Rodriguezas Delgado. Atrodė, kad mokslininko likimas nulemtas nuo pirmos akimirkos.

Gyvulys grėsmingai subaubė ir pasileido į mokslininką. Žiūrovai, kurių buvo nedaug, apmirė, nes profesorius Delgado stovėjo nekrustelėdamas, tarsi baimės suparalyžiuotas. Delne spaudė valdymo svirtelę ("joystick"), kokiomis per atstumą valdomi skraidantys žaisliukai. Kai įsibėgėjęs gyvulys priartėjo per keliasdešimt centimetrų, Delgado tebestovėjo nekrustelėdamas, vienintelis nepastebimas judesys, kurį padarė, - paspaudė įtaiso mygtuką. Atsitiko kažkas nepaprasta. Bulius, lyg burtininko lazdelės palytėtas, sustojo kaip įkastas.

Jo nesutrikdė keistas mokslininko elgesys. Sustabdė profesoriaus pasiųstas signalas. Per elektroninį implantą iš kelių elektrodų, pavadintą impulsų imtuvu, mokslininkas paveikė neutronus buliaus smegenų centre, atsakingame už agresyvumą. Bulius buvo pirmas gyvūnas, kurio elgesį žmogus galėjo visiškai kontroliuoti.

Idėja valdyti gyvūnų poelgius per atstumą seniai domino mokslininkus. Ją įgyvendinti dar praėjusiame šimtmetyje ėmėsi keli tyrėjų kolektyvai, pirmiausia JAV. Panašius tyrimus vykdo ir Kinijos mokslininkai. Tikrų laimėjimų inžinieriai pradėjo pasiekti tik prieš kelerius metus. Jiems pavyko valdyti pelių, žiurkių, balandžių ir ryklių elgesį.

Šių metų pradžioje Amerikos mokslininkai paskelbė, jog įmanoma valdyti ir vabzdžių skrydį. Jie ketina sukurti idealų šnipą, kuris panaudotų natūralius savo jutimo organus - pavyzdžiui, išlavėjusią uoslę, sprogstamųjų medžiagų pėdsakams susekti. Be to, daugeliu atvejų gyvūnas geriau negu žmogus vykdytų slaptojo agento arba žvalgo funkcijas. Kam galėtų ateiti į galvą, kad musė, kuri sukasi kambaryje apie lempą, pasiųsta priešo ir skrupulingai įrašinėja mūsų pokalbius.

Musė gal šiek tiek per maža tapti slaptuoju agentu. Bet maždaug dviejų centimetrų dydžio naktinis drugys puikiai tinka tokioms užduotims. Pakankamai stambus, kad galima būtų jam įdiegti mikroelektromechaninę sistemą, sutrumpintai vadinamą MEMS.

Atskrido vabalas su mikrofonu

Tuo užsiėmė mokslininkai iš JAV Kornelo universiteto, vadovaujami Amito Lalo, dirbantys prie naujausio karinio projekto Hi - MEMS. Mokslininkai įdiegė drugiams sistemas, susidedančias iš mikroskopinių plastikinių bei metalinių lustų. Jie siunčia signalus į raumenis, kontroliuojančius vabzdžio skrydį. Tyrėjams jau sekasi valdyti drugio sparnų pakėlimą ir nuleidimą. Kai sutankindavo siunčiamų impulsų dažnumą, drugiai plakdavo sparnais vis greičiau, tarsi rengtųsi startuoti. Skrendantį vabzdį mokslininkai galėjo per atstumą pasukti į dešinę arba į kairę.

Kad implantai sėkmingai veiktų, mokslininkai turi juos įskiepyti lervai, kelios dienos prieš lėliukei virstant suaugusiu vabzdžiu. Tada nervų ir raumenų audiniai geriau jungiasi su įtaisu. Elektroniniai lustai apauga ir tampa vabzdžio kūno dalimi. Jeigu mokslininkai diegtų sistemą suaugusiam vabzdžiui, galėtų jį sužeisti.

Kitą vabzdžių navigavimo metodą elektrodais sukūrė mokslininkų grupė, vadovaujama Michelio Maharbizo iš Kalifornijos universiteto Berklyje. Mokslininkai tiesiogiai veikia smegenis. Eksperimentuoti jie pasirinko grambuolius. Netoli neuronų, atsakingų už skridimą, instaliavo specialius implantus, kurie priimdavo elektros impulsus. Kai juos pasiekdavo neigiamoji elektra, nervų ląstelės duodavo signalą sparnų raumenims, grambuolys pradėdavo jais plasnoti ir skrisdavo. Kai smegenys gaudavo papildomų elektros impulsų, vabalas sustodavo ir suglausdavo sparnus. Papildomai ant jo galvos mokslininkai sumontavo bateriją, kuriai veikiant vabalas buvo visiškai parengtas šnipinėti apie trisdešimt valandų.

Abiejų projektų tikslas - sukurti vabzdžius kyborgus (kibernetinius organizmus), kuriuos bus įmanoma valdyti ne mažiau kaip iš šimto metrų atstumo. Šnipinėjantis vabzdys nutūptų, tarkim, ant palangės už kelių metrų nuo pasiklausomo asmens. Pasiliktų ten tol, kol gautų signalą kilti į orą ir grįžti į bazę.

Bet kelias iki gyvūno šnipo sukūrimo tebėra labai ilgas. Juk neišspręsta, kokiu būdu vabzdžiai surastų taikinį - ar padedant GPS, ar užprogramavus luste maždaug tokias instrukcijas: skrisk tiesiai 50 metrų, paskui pasuk į dešinę. Mokslininkai taip pat turi sugalvoti, kaip montuos vabzdžiams mikrofonus, kameras bei kitas žinių perdavimo priemones, kurias turi kiekvienas save gerbiantis žvalgybininkas.

Oro šnipų galima rinktis ir iš karvelių. Paukščiai su mikroimplantais, perduodančiais impulsus įvairioms smegenų sritims, skris į dešinę, į kairę, aukštyn arba žemyn, tiksliai taip, kaip jiems lieps žmogus. O konkrečiau: kaip jiems įsakys kinai mokslininkai iš Šandongo universiteto robotų technologijos tyrimų centro. 2007 metais jie pirmieji pasaulyje pademonstravo, kaip skraido per atstumą valdomi balandžiai.

Sparnuoti agentai, be kitų užduočių, užsiimtų informacijos rinkimu. Apginkluoti mikrokameromis galėtų stebėti ir klausytis. Balandžiai dideli, todėl sukurti jiems lustų lengviau negu vabzdžiams. Tačiau tas bruožas trukdytų sėkmingai vykdyti operacijas - jie per daug lengvai kristų į akis.

Seklių biure vieni rykliai

Po vandeniu geriausi kandidatai į slaptuosius agentus, atrodo, rykliai. Jie natūraliai geba tyliai judėti, jausti visus elektros lauko bei cheminių kvapų pokyčius. Ryklius sunku susekti sonarais, nes dėl odos struktūros ir aptakios kūno formos tų prietaisų skleidžiamos ultragarso bangos juos aplenkia. Rykliai galėtų sekti povandeninius laivus.

Kol kas amerikiečių biologų grupei iš Bostono universiteto, vadovaujamai Jelle Atemos, pavyko per atstumą valdyti nedidelio ryklio veiksmus. Tyrėjai veikia neutronus, atsakingus už gyvūno uoslę. Tuo tikslu į žuvies smegenis jie įterpė elektrodus, kurie sužadina ląsteles, gaudančias kvapus. Mokslininkai siunčia atitinkamą signalą į elektrodą, įterptą smegenų kairėje pusėje, ir gali priversti ryklį plaukti į kairę. Tas signalas ir duoda impulsą kairiajam uoslės centrui, tarsi jį būtų pasiekęs viliojantis kvapas. Susidomėjusi žuvis pradeda plaukti ta kryptimi, kad įsitikintų, kas ten yra. Kuo stipresnė paskata, tuo dinamiškiau ryklys suka jos link.

Kol kas mokslininkai eksperimentavo baseine. Jiems puikiai sekėsi. Kitas žingsnis turėtų būti įrenginio įdiegimas žydriesiems rykliams. Po to jie būtų išleisti į vandenyną. Mokslininkai ketina siųsti nukreipiančius signalus sonaru. Tokiu būdu turės įtakos ryklių veiksmams net už 300 kilometrų.

Mokslininkai įterpia elektroninius implantus ir į kitų žuvų, tarp jų tunų ir lašišų, smegenis, kad galėtų kontroliuoti jų elgesį ne tiktai veisykloje. Tokios žuvys laisvai plaukiotų jūrose ir sugrįžtų pas šeimininką pasiuntus signalą į jų smegenis. Tai galėtų būti elektros impulsas, imituojantis nemalonų kvapą. Rod Ailendo valstijos universiteto Naragansete mokslininkai tvirtina, kad jiems pavyko sukurti implantą, kuriuo galės priversti visas žuvis vienu metu išplaukti į paviršių.

Mintys, nukreiptos į judėjimą

Sausumoje nebereikės siųsti pionierių ieškoti toksiškų medžiagų ar sprogmenų, o gelbėtojai neturės patys ieškoti po griuvėsiais įkalintų žmonių. Už juos tai darys per atstumą valdomi gyvūnai, turintys tobulą uoslę. Agento 007 įpėdiniais tapti mokomos žiurkės. Niujorko valstijos universiteto mokslininkai įterpė į tų graužikų smegenis lustus, kurie dirgina uoslės centrą. Jie veikia taip pat kaip kvapas, pasiekiantis jų kairįjį ar dešinįjį ūsą. Žiurkė instinktyviai eina į tą pusę, iš kurios sklinda impulsas. Stimuliuodami smegenis mokslininkai tikisi išmokyti gyvūnus atpažinti konkrečius chemikalus, o jie suras sprogmenis ir kelias sekundes stabtelės prie jų.

Bet laboratorijoje tyrėjams lengviau pastebėti, kada žiurkė aptiko taikinį, o kada ne. Daug sunkiau kontroliuoti slaptųjų agentų veiklos rezultatus vietovėje, todėl mokslininkai imasi kurti sistemą, kuri per atstumą praneštų jiems, ar agento misija sėkmingai baigta. Kad gautų tokią informaciją, mokslininkai turi sukurti paprasčiausią lustą. Jis gaudys signalus, siunčiamus žiurkės smegenų, ir perduos žinią iš graužiko smegenų į vadavietę.

Pirmieji tokie eksperimentai jau įvyko. Profesorius Miguelis Nicolelisas iš Djuko universiteto kartu su amerikiečių ir japonų tyrėjų ansambliu sukūrė mašiną, valdomą beždžionės smegenų. Jos veikimą demonstravo šių metų sausį. Impulsai, siunčiami gyvūno, vaikščiojančio rutulinio guolio taku, išjudina žmogaus pavidalo robotą. Signalai pasiekia kompiuterį, kuris paverčia juos nurodymais robotui. Kai gyvūnas sulėtėja, lėčiau juda ir robotas. Daro visiškai tą patį, ką ir beždžionė. Prof. M.Nicolelisas čia pat pabrėžia, kad įterptas lustas gyvūnui visiškai nežalingas.

Kitas tyrėjų kolektyvas, vadovaujamas profesoriaus Charleso Higginso iš Arizonos valstijos universiteto, praėjusių metų gruodį sukūrė robotą, reaguojantį į impulsus, sklindančius iš naktinio drugio smegenų. Mašinos judėjimas buvo kontroliuojamas impulsais, siunčiamais lustų, įterptų į vabzdžio kūną. Elektrodai liesdavo vabzdžio regėjimo neutronus ir raumenis. Drugį įdėjo į plastikinį konteinerį, kuris sukosi kaip malūnėlis. Tad vabzdžiui atrodydavo, kad skrenda. Tyrėjas numato, kad po 10-15 metų hibridinės sistemos, jungiančios naujausią technologiją su gyvais audiniais, leis sukurti, pavyzdžiui, dirbtinę akį.

Gyvų būtybių valdymas per atstumą jau nebėra gryna mokslinė fantastika. Tačiau tai nėra itin gera naujiena, nes gyvenimas pasaulyje, kuriame nebebus galima pasitikėti ne tik žmonėmis, bet ir gyvūnais, ima bauginti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"