TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Slaptoji Stalino žmona

2009 01 24 0:00
Stalinui, kaip ir daugumai Rytų despotų, monogamija buvo svetima. Aštuoniolikametei Valiai Istominai patikėjo ypatingą darbą - dengti stalą pačiam Stalinui (nuotraukoje dešinėje - jai apie trisdešimt metų).

Gimusi revoliucijos dieną, 1917 metų spalio dvidešimt penktąją, (lapkričio septintąją), Valia Istomina atkreipė į save dėmesį jau pačia atėjimo į pasaulį data. Kai jai sukako aštuoniolika, paprasta kaimo mergiotė, riestanosė kvatoklė, dar vakar dirbusi fabrike, staiga tapo tokia reikšminga sostinės dama, kad jai būtų galėjusios pavydėti net didžiausios Maskvos gražuolės.

Visiškai netikėtai jai pasiūlė "ypatingos svarbos darbą" - dengti stalą pačiam Stalinui!

Prasidėjo nuo to, kad patikėjo dengti stalą, o baigėsi tuo, kad pažangiosios žmonijos viltis tik jos ėmė prašyti kloti jam patalą. O netrukus, kaip pasakojama, Valia klojo patalą ne tik jam, bet ir... sau.

Savaime suprantama, V.Istomina niekam apie ką nors tokio nepasakojo, prisiminimų nepaliko. Niekas nebūtų to sužinojęs, jeigu ne Stalino vilos sargybiniai, kurie dar ir šiandien gyvi.

"Kai tik naktis, tai ji ir pas Jį"

Štai ką papasakojo žurnalistui Aleksandras Varencevas, vienas seniausių Stalino asmens sargybinių: "Visi vilos sargybiniai žinojo: kai tik naktis, tai Valia Istomina - pas Jį... Nepasakyčiau, kad labai graži buvo, bet... nebloga - man patiko. Tarpusavyje mes taip apie ją pakalbėdavome: gera gyventi Valiai - ir darbas padorus, ir Stalinas ją myli!

Iki pat Stalino mirties tarnavau jo išvažiuojamoje apsaugoje, ir Valia visą tą laiką pas jį dirbo. Todėl netikėkite, kai kalba arba rašo, kad Stalinas 1952 metais (metai iki mirties) įsakė Valią suimti ir išsiųsti į Magadaną už tai, kad neva apgaudinėjusi jį su apsaugos vyriausiosios valdybos viršininku Vlasiku. Tiesa, dar priduria, atseit Stalinas greit jai atleido ir sugrąžino atgal... Juk jeigu ją būtų atleidę, o juo labiau suėmę, mes pirmi būtume sužinoję."

Aplinkiniai viešai Valią tituluodavo seserimi šeimininke. Niekas nepamena, kad kas nors būtų pavadinęs ją Stalino mylimąja, bet ir žmona niekas nelaikė. Jiems atrodė, kad tiksliausias jos vaidmens Stalino gyvenime apibrėžimas yra žodis "šeimininkė".

"Būtent Valia Istomina - ta moteris, kuriai buvo patikėta nuprausti Stalino kūną prieš guldant į karstą", - žurnalistui patvirtino buvęs Kremliaus ypatingosios virtuvės viršininkas Genadijus Kolomencevas.

KGB seržantė

Pasak giminaičio Boriso Žbyčkino, po Stalino mirties Valia Istomina toliau gyveno su savo sutuoktiniu kaip du balandėliai. Bet gal taip tik atrodė iš šalies. Juk negalėjo "dėdė Vania" visą amželį negirdėti jokių gandų?

"Savų vaikų, tuo labiau kokios nors dukters nuo Stalino, teta Valia neturėjo! - tvirtina giminaitis. - Liko du fronte žuvusio brolio Vasilijaus sūnūs. Teta Valia vieną iš jų įsisūnijo. Dėdė Vania, grįžęs iš karo kaip pulkininkas, tam neprieštaravo ... Beje, per karą jis gavo daug apdovanojimų, bet teta Valia juokaudavo: atseit nors aš nekariavau, apdovanojimų ne mažiau turiu...

Kai Stalino nebeliko, ji jau nebedirbo. Gyveno pasiturimai - gavo specialią pensiją. Mat Valia turėjo laipsnį - KGB seržantės. Ir partijos narė buvo... Bet politika, rodos, nesidomėjo.

Kartais parodydavo Stalino jai užrašytą knygą ir laikrodį, padovanotą Mao, kurį maitino, kai anas viešėjo pas Šeimininką.

Iki gyvenimo pabaigos niekada rimtai nesirgo. Mirė 1995 metais nuo insulto. Kai ištiko insultas, tetą išvežė į KGB ligoninę. Dvi dienas stengėsi ją išgelbėti, bet neįstengė. Palaidojo Chovansko kapinėse. Nė vienas iš buvusių bendradarbių neatėjo į laidotuves."

"Krito ant kelių"

Kodėl V.Istomina iki grabo lentos tylėjo apie savo buvusį darbą? Galbūt dėl to, kad buvo iškart dviejų vyrų žmona? Ar todėl, kad tikrai juos abu mylėjo? Vieną - namie, kitą - darbe... Viskas klostėsi taip, tarsi būtų tuo pačiu metu gyvenusi dviejuose pasauliuose.

Vienas pasaulis skyrėsi nuo kito kaip dangus ir žemė. Viena - paprastas butukas kažkokiame Maskvos skersgatvyje. Ir visai kas kita - Kremliaus viešpaties kambariai. Net nė vienas šio pasaulio galingasis negalėjo ten užeiti. O ji iki paskutinių jo gyvenimo dienų ten buvo šeimininkė.

V.Istomina pergyveno savo Šeimininką, savo "dangišką vyrą", visais 42 metais. O "žemiškasis vyras" pergyveno ją pačią - 6 metais...

Stalino duktė, prisimindama atsisveikinimą su tėvu, rašė: "Atėjo atsisveikinti patarnautojai, apsauga. Visi verkė. Šluostė ašaras kaip vaikai - rankomis, rankovėmis, nosinėmis. Daugelis raudojo... Atėjo atsisveikinti Valentina Vasiljevna Istomina - Valečka, kaip ją visi vadino, - ekonomė, dirbusi pas tėvą toje viloje aštuoniolika metų. Ji parkrito šalia ant kelių, puolė velioniui ant krūtinės ir surypavo visu balsu, kaip kaime. Ilgai negalėjo nurimti, ir niekas jai netrukdė... Iki savo paskutinės dienos ji bus įsitikinusi, kad pasaulyje nebuvo geresnio žmogaus už mano tėvą."

Taip galėjo amžiams atsisveikinti tik tikroji žmona...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"