TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Smegenų pokštai

2009 10 31 0:00

Deja vu (tai jau mačiau) yra patyręs beveik kiekvienas. Šiandien jau numanome, iš kur kyla tas neįprastas įspūdis.

"Man tai atsitiko Sudane, - pasakoja keliautojas Marcinas Jamkowskis. - Kelias savaites praleidau su archeologų misija, o paskui atsiskyriau nuo grupės ir keliavau vienas. Priėjau kalnus, panašius į milžiniškas cukraus galvas, augančias iš dykumos. Pasukau aukščiausios viršūnės link ir ūmai slėnyje išvydau Khatmijos miestą. Pajutau, kad kadaise jau esu jį matęs, nors iš tikrųjų čia atsidūriau pirmą kartą. Nežinau, iš kur kilo įsitikinimas, jog paėjus už uolos vingio apačioje pasirodys mečetė."

Marcinui deja vu pasitaikė tik kartą, bet daugelis keliautojų tai patiria reguliariai. Persikėlimas iš vienos vietos į kitą yra impulsas, smegenyse sukeliantis pojūtį: čia jau buvau. Šį išgyvenimą esame patyrę daugelis mūsų (apie 60 procentų). Deja vu dažniau pasitaiko jauniems žmonėms brendimo laikotarpiu. Tai labiau linkę jausti išsilavinę žmonės. Kartais šis pojūtis susijęs su liga, pavyzdžiui, epilepsija ar šizofrenija. Jį patiria asmenys, kuriems per nelaimingą atsitikimą pažeidžiamos smegenys.

Kelionė atminties labirintais

Du mokslininkai, Akira O'Connoras ir Chrisas Moulinas iš Lidso universiteto, neseniai pateikė naują šio reiškinio aiškinimą. Prieš dvejus metus jie sukritikavo itin populiarią teoriją, kad deja vu sukelia nevienalaikis vaizdo perdavimas iš akių smegenims. Teigta, jog viena akis tai padaro anksčiau negu kita, o vėlavimas, kaip manyta, trunka vos kelias milisekundes. To pakanka, kad smegenys užregistruotų informaciją, kuri juos pasiekia pirma. O kai gauna vėlesnį vaizdą iš kitos akies, žaibiškai palygina jį su ankstesniu ir daro išvadą - tai jau mačiau. Optinis aiškinimas atrodė logiškas, kol Lidso psichologai aprašė atvejį, kai neregys patirdavo deja vu pasikliaudamas uosle, klausa ir lytėjimu. Keistą pojūtį, kad tai jau buvo, sukelia kasdieniai įprasti dalykai, tokie kaip užtrauktuko traukimas ar pokalbio nuotrupos, nugirstos pietaujant restorane. Todėl mokslininkai pasiūlė naują šio fenomeno aiškinimą. Pasak jų, deja vu yra tarsi pokštas, kurį sau leidžia smegenys, jo esmę išreiškia terminas: pažintis be atpažinimo.

Kai parduotuvėje sutinkame vyriškį, kuris mums atrodo pažįstamas, paprastai prisimename kaip matytą traukinyje (padėjo nešti lagaminą) arba vakarėlyje pas draugus (vis pasakojo anekdotus). Kai žiūrėdami į kalnus iš viešbučio kambario susidarome įspūdį, jog esame regėję tą vaizdą, beveik tuoj pat suvokiame, kad kraštovaizdis toks pat kaip atviruke, kurį kadaise atsiuntė atostogaujantis draugas. Žodžiu, įsisąmoniname, kodėl kas nors neatrodo mums svetima. Tačiau deja vu atveju neįstengiame išgauti iš atminties jokių aplinkybių ar faktų, galinčių padėtų mums atpažinti tai, kas atrodo žinoma.

Lyg ir buvome ten...

Alanas Brownas iš Pietinio metodistų universiteto Dalase ir Elizabeth Marsh iš Djuko universiteto atliko eksperimentą, kuris akivaizdžiai parodė, kad smegenų nesąmoningai užregistruota informacija vėliau gali sugrįžti kaip deja vu. Tam tikslui pakako išblaškyti tiriamųjų dėmesį. Mokslininkai surengė studentams fotografijų peržiūrą - kiekvienoje jų eksperimento dalyviai turėjo surasti juodą arba baltą kryžių. Užduotis buvo paprasta, bet ne tokiu tempu, kokiu ją reikėjo atlikti tiriamiesiems: fotografijai - viena sekundė. Psichologams rūpėjo, kad studentai nespėtų įsižiūrėti.

Susikaupdami prie vienos smulkmenos jie neturėjo galimybės įsiminti kitų detalių nuotraukose. Daugelyje buvo peizažai, bet kai kuriose - universitetų pastatai.

Po savaitės įvyko antras bandymas. Dalyviams buvo parodyta serija visai naujų fotografijų, bet tarp jų įterpta ir nuotraukų iš universitetų miestelių. Psichologai klausinėjo tiriamųjų, ar yra buvę vietose, kurios užfiksuotos fotografijose. Djuko universiteto studentai, niekada nebuvę Dalase, teigė, jog atpažįsta tą universiteto miestelį, o eksperimento dalyviai iš Pietinio metodistų universiteto sakė esą įsitikinę, kad jau lankėsi Djuke.

Paslėptų žinių sandėlis

Psichologijoje vis dažniau užsimenama apie paslėptos informacijos sandėlį. Jame sukaupta informacija lieka anapus mūsų sąmonės, bet dažnai ja naudojamės darydami intuityvius sprendimus. Tada patys susimąstome, kodėl pasielgėme taip, o ne kitaip. Panašiai yra ir deja vu atveju - aktualius vaizdus ar situacijas susiejame su tais, kurie anksčiau pateko į paslėptą atmintį. Viskas vyksta anapus sąmonės, todėl negalime apibrėžti, kur ir kada galėjome susidurti su tuo, kas dabar mums atrodo žinoma.

Mokslininkus jaudina dar viena problema: kodėl tas reiškinys, net atsitiktinis ir trumpalaikis, mums nemalonus, kelia nerimą. Mūsų prigimtyje įsišaknijęs stiprus poreikis kontroliuoti tikrovę. O deja vu atsiranda netikėtai ir nesileidžia racionaliai paaiškinamas, sutrikdo mūsų saugumo jausmą. Nereikėtų stebėtis, kad reaguojame nerimu, nors labiau tiktų smalsumas. Juk susiduriame su kai kuo nepaprastu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"