Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Spiralinis drožtukas

 
2017 04 17 11:30

Maždaug prieš 150 metų buvo išrastas ir užpatentuotas labai įdomus pieštukų drožtukas (žr. brėžinį su tekstu nuotraukoje „Spiralinis drožtukas“). Ne, ne tas, kurį dabar galima rasti bet kurioje kanceliarinių prekių parduotuvėje. Jis guli užmaršties skrynioje, užpatentuotas ir padėtas į archyvą. Norintys gali pamatyti tik jo grafinį atvaizdą.

Dar prisimename, kiek mes, būdami vaikai, o ir suaugę, vargdavome, kai tas įprastas mums drožtukas nenoriai gremždavo medį, nuolat laužydamas grafitinę šerdelę, ir tekdavo vėl viską pradėti iš naujo. Dabar drožtukai patobulėję – su aštresnėmis geležtėmis. O štai tas seniai užpatentuotas ne tik lengvai drožia, bet turi dar ir daug kitų privalumų. Jis irgi toks pat paprastutis, bet jo ašmenys ne tiesūs, o lenkti. Jie traukia pieštuką, vos tik įstačius į drožtuką ir ėmus jį sukti. Todėl tokį prietaisą lengvai ir saugiai gali naudoti net visai maži vaikai.

Deja, iki šiol niekas nesiima jo gaminti. Ir tik dėl vienos paprastos, kaip ir pats drožtukas, priežasties. Jo geležtės gamyba kainuotų šiek tiek brangiau. Tai, nors ir nežymiai, bet šiek tiek padidina tokio drožtuko gamybos kaštus. Deja, žmonijai tai būtų pernelyg didelė „prabanga“.

O štai ir kitas pavyzdys. Nepatikėsite, bet Lietuvoje jau yra sukurtas ir net užpatentuotas unikalus hibridinis variklis. Jo pranašumas prieš kitas dabar naudojamas hibridinių jėgainių sistemas yra tas, kad jį galima lengvai pritaikyti bet kuriai šiuo metu gaminamai transporto priemonei su vidaus degimo varikliu, įskaitant motociklus, motorolerius ir net mopedus. Tiesiog vietoj įprasto variklio tektų jo vietoje patalpinti atitinkamos galios hibridinį su akumuliatorių bloku. Tokie automobiliai galėtų naudoti tą elektrą, kurią naktį neturime kur dėti arba pleškiname taip, kad miestai švyti kaip dieną net iš kosmoso.

Taigi, gal kas nors tuo unikaliu varikliu jau susidomėjo? Deja, ne. Regis, jį ištiks to istorinio drožtuko likimas. Geriau gaminsime brangų hibridą, suteikdami jam (mūsų visų sąskaita) įvairias privilegijas, visų pirma, žinoma, nemokamą elektrą. Nes juk elektra varomi automobiliai yra ekologiškesni ir ekonomiškesni, jie mažina šiltnamio efektą bei jo sukeliamus klimato pokyčius. Bet naftos upės juk negali taip paprastai imti ir nustoti tekėjusios. Pernelyg daug į jas investuota ir dar daugiau norinčių sunkti naudą iš tos tėkmės. Taigi, atsakymas į klausimą, kodėl hibridiniai automobiliai taip lėtai skinasi kelią, nėra jau toks paprastas.

Skaitydami Jono Grudzinsko knygelę „Prarasto rojaus beieškant“, tokių klausimų su konkrečiais pavyzdžiais ir pasvarstymais, kas mūsų laukia ateityje, atrasite labai daug. Jie privers pagalvoti, kas mūsų laukia ateityje. Na, jei ne mūsų, tai ateities kartų. Ar mes tikrai pasirinkome racionalų ir saugų žmonijos vystymosi kelią? Autorius konkrečiais pavyzdžiais siekia parodyti, kad taip nėra. Anot jo, mes praradome prigimtinį savisaugos instinktą, pirmenybę suteikdami abejotinai naudai ir rizikingiems sprendimams. Todėl energetiniai šaltiniai, įskaitant autotransportą, ir toliau tebekaitina atmosferą, teršdami orą, žemę ir vandenį nuodingomis bei radioaktyviomis medžiagomis. O maistas tampa vis saldesnis, paskaninamas dar ir cheminiu būdu išgaunamais skonio stiprikliais, kad tik valgytume, negalėdami sustoti ir nejausdami saiko. O į kosmetikos priemones (ir ne tik jas), skirtas net kūdikiams, vis dažniau įterpiamos nano dalelės, kurių poveikis žmogaus organizmui dar neištirtas, tačiau jau sukaupta pakankamai duomenų apie nano dalelių sukeliamas pavojingas pasekmes.

Užuot investavę į saugius ir ekologiškus, atsinaujinančius energijos šaltinius, vis tobuliname radioaktyvias atliekas kaupiančią elektros gamybą bei maisto pramonei skirtas žaliavas, keisdami per ilgą evoliucijos procesą susiformavusį jų genetinį kodą. O juk dar niekas neįrodė, kad tokia mityba ir radioaktyvių atliekų gausa atitinka žmogaus egzistavimui palankias sąlygas.

Mes vis dar nesusimąstome ir apie tai, ką veiks žmonija, kai didžiąją jos dalį darbe pakeis visiškai automatizuotos sistemos. Galbūt turto, sutelkto tų sistemų savininkų rankose, pakaks visiems? Kol kas toks požiūris atrodo pernelyg naivus. Todėl ir čia reikia gilesnių apmąstymų bei įžvalgų, teigia autorius. Ir aktyvių žmonijos veiksmų, kurie apsaugotų nuo galimų nepataisomų klaidų. Neturėtume abejoti, kad ir po milijono metų Žemė tebebus žmonijos buveinė, jeigu mes patys jos ir tuo pačiu savęs nesunaikinsime. Skaitytojas ras ir daugiau nuorodų į konkrečius faktus, kas gali nutikti, jeigu jau šiandien nesiimsime keisti savo požiūrio į Žemę ir žmogų kaip į nesunaikinamas duotybes.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"