TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Stephenas Kingas - pesimistų karalius

2007 09 01 0:00

Yra rašytojų, kuriuos literatūros mokslininkai puoselėja ir reguliariai apdovanoja, tačiau jų knygų niekas, išskyrus kritikus, neskaito. Yra bestselerių autorių, kuriuos ta pati kritika laiko per nieką. Ir yra Stephenas Kingas, milijonų gerbėjų dievinamas, bet ir ekspertų palankiai vertinamas. Todėl jis tapo - ar tai kam patinka, ar ne - viena svarbiausių šiuolaikinės literatūros figūrų. Laikas pažvelgti į jį kaip į juodųjų scenarijų karalių.

Literatūra ir...

"Džonis vos pastebėjo, kaip iš kairės prašvilpė mustangas. Tada taksi kaktomuša susidūrė su čardžeriu, ir Džonis pajuto, kaip jį meta aukštyn ir sviedžia į šalį. Skausmo nejautė, nors neaiškiai suvokė, kad šlaunimis užkliudė skaitiklį, ir taip smarkiai, kad nuplėšė jį nuo atramos.

Dūžtančio stiklo žvangesys. Milžiniškas liepsnos liežuvis tvykstelėjo naktyje. Džonio galva pramušė priekinį stiklą. Viskas ėmė garmėti į kažkokią prarają. Jis juto tik skausmą, neaiškų, prislopintą skausmą pečiuose ir rankose, kai jo kūnas paskui galvą išlėkė pro išmuštą priekinį stiklą. Jis skrido. Skrido į spalio naktį.

Šmėkštelėjo miglota mintis: "Mirštu? Nejaugi galas?"

Vidinis balsas atsakė: "Taip, turbūt." Tai iš "Tylos zonos".

"Vaikas bandė sustoti, tačiau sunkvežimio bildėjimas buvo jau čia pat, sunkvežimio bildėjimas užpildė visą pasaulį. Jis virto griausmu. Luisas šoko į priekį, ir jo šešėlis nuskriejo pažeme paskui jį. (...) Jis buvo įsitikinęs, kad pirštų galiukais palietė lengvos Geidžo striukės nugarą, tačiau inercija bloškė Geidžą į plentą, kur sunkvežimis sugriaudėjo, sunkvežimis blykstelėjo saulėje chromuotu priekiu, sunkvežimis skardžiai, šaižiai pyptelėjo. (...)" O šitai iš "Gyvulėlių kapinių".

Galima pamanyti, kad S.Kingą kamuoja įkyrioji būsena dėl automobilių katastrofų.

...gyvenimas

1999 metų birželis. S.Kingas išėjo pasivaikščioti po pietų. Keturias mylias kasdien - reikia rūpintis forma, jei po keliolika valandų praleidi prie rašomojo stalo. Kaip tik kopė į vienintelę apylinkėje kalvą, kai iš už horizonto iššoko mėlynas furgonėlis. Smūgis buvo galingas. Gydytojas, atvažiavęs greitąja, netikėjo, kad S.Kingas atlaikys kelią iki ligoninės. Bet jam pasisekė, nors gausūs sužeidimai - devyniose vietose sulaužyta koja, sutraiškytas klubas, perlaužti šonkauliai, sutrūkinėję stuburo slanksteliai - ilgam prikaustė jį prie lovos.

Tyrėjai nustatė, kad furgonėlio vairuotojas nepastebėjo šalikele einančio rašytojo, nes tuo momentu bandė atitraukti ant užpakalinės sėdynės tupintį rotveilerį nuo bifšteksų, laikomų kelioniniame šaldytuve. Galima sakyti, jog S.Kingą suvažinėjo tipas, nužengęs iš jo romano. Galima rizikuoti sukurti hipotezę - ir tokių balsų išties pasigirdo, - kad rašytojas numatė savo nelaimę, kad yra apdovanotas gebėjimu pažvelgti į ateitį.

Kas būtų, jeigu...

Tačiau S.Kingas - ne pranašas. Neturi aiškiaregystės dovanos. Netgi priešingai. Pesimizmas - štai S.Kingo paslaptis. Pats rašytojas kalba apie strategiją "O jeigu taip?" Neatsitiktinai svarbiausias S.Kingo patarimas žmonėms, norintiems žengti jo pėdomis, skamba taip: "Pamirškite intrigą, įsiminkite situacijos svarbą."

Jis netiki intriga, nes mano, kad žmogaus gyvenimas nesiklosto pagal kokį nors logišką planą ir bandymams suverti jį ant priežasčių bei pasekmių siūlo lemta žlugti. Bet kurią situaciją galima kūrybiškai išplėtoti remiantis "O jeigu taip?" O jei rašytoją ištiktų nelaimė kalnuose ir jis atsidurtų atkirstoje nuo pasaulio pamišusios gerbėjos trobelėje? O jei kelerių metų jų sūnelis žūtų po sunkvežimio ratais? O kas būtų, jei mirtų rašytojo žmona? Tai išeities taškai "Mizerei", "Gyvulėlių kapinėms" ir "Kaulų maišui". O jeigu rašytojas anksti mirtų palikdamas žmoną hienų, tiesiančių nagus į jo palikimą, ir pavojingų gerbėjų šutvei? Tai galima sužinoti iš naujausios jo knygos "Linsi istorija".

Kiekvienam iš mūsų kada nors į galvą šauna siaubinga mintis: kas būtų, jeigu mano brangiausiems žmonėms atsitiktų nelaimė? Arba: kaip išsiverstų be manęs? Sveiko proto žmogus neleidžia panašiems klausimams dažnai kartotis. Veja juos nuo savęs kaip įkyrią musę, nenori jų prisiminti. O S.Kingas pasineria į juodžiausius scenarijus, ištraukia blogiausius sprendimus, plečia jais savo vaizduotę...

"Kai buvau mažas, mama man sakydavo, kad jei ko nors labai bijai, turi tris kartus garsiai tai pasakyti, ir baimės nebeliks, - pasakojo viename interviu. - Nieko kito nedarau savo knygose. Garsiai kalbu apie dalykus, kurie mane gąsdina, ir paverčiu juos išmone. Iki šiol tai pasitvirtina. Gyvenu pasiturinčiai, o mano vaikai gerai jaučiasi."

Kelionė pragaro ratais

Į pasaulį Stephenas Edwinas Kingas atėjo Portlende, Meino valstijoje, prieš šešiasdešimt metų.

"Mano vaikystė buvo labai nekalta. Augau mažame miestelyje. Jokių narkotikų, jokių adatų, jokių gaujų. Bet nekalta anaiptol nereiškia laiminga."

Nors Stephenas visada norėjo tapti rašytoju, motinos prašymu baigė universitetą ir įgijo anglų literatūros mokytojo specialybę. Neradęs darbo pagal profesiją pradėjo dirbti skalbykloje, kur už kuklią sumelę barų rankšluosčius ir ligoninės paklodes padarydavo dar tinkamais vartoti. Naktimis rašydavo apsakymus iš fantastikos ir siaubo paribio.

Kai apysakos apie vienmečių užguitą mergaitę, atrandančią savyje telekinetinių sugebėjimų, pirmieji trys puslapiai atsidūrė šiukšlių dėžėje, juos iš ten išžvejojo Tabi, rašytojo žmona, ir privertė vyrą rašyti tęsinį. "Kerės" sėkmė iškėlė S.Kingą į perkamiausių knygų sąrašo viršų. Jis rašė vis daugiau ir vis daugiau gėrė. Kasdien, iki nugriuvimo. Nesivalkiojo po smukles, nebuvo agresyvus, neskriaudė šeimos.

Atrado kokainą

"Kartą patraukiau, ir iš karto užvaldė mano kūną bei sielą", - prisipažino vėliau. Taip pat prisipažino neprisimenantis knygų, kurias parašė per aštuonerius priklausomybės nuo narkotikų metus. 1988 metais jam pavyko praregėti. Nuo to laiko švarus. "Pirmus devynis mėnesius viduje buvau tarsi išdegęs, maniau, kad be dirgiklių nebegalėsiu rašyti. Laimė, viskas sugrįžo. Džiaugiausi vaikais, žmona mylėjo mane, aš jai atsilyginau tuo pačiu. Pagaliau įsitikinau, kad galiu būti pakankamai stimuliuojamas rašymo", - teigė S.Kingas.

"Gyveno ilgai ir laimingai..."

Taip dažnai baigiasi pasakos. S.Kingo pasaka nesibaigia. Net sužalojimai jam išėjo į naudą. Džiaugiasi kiekvienu rytu, mėgaujasi senelio vaidmeniu. Kiekviena nauja jo knyga išleidžiama tokiu tiražu, apie kokį kiti rašytojai (gal išskyrus J.K.Rowling) gali tik pasvajoti.

"Linsi istorijos" pirmasis tiražas vie tik Jungtinėse Valstijose viršijo milijoną egzempliorių! Kažkas apskaičiavo, kad kiekvienuose amerikiečių namuose yra mažiausiai viena S.Kingo knyga, kadangi skaičiuota anksčiau, tai dabar turbūt ir dvi. Jau neminint kiekvienoje geografinėje platumoje rodomų filmų, nes visos jo istorijos - gatavi scenarijai, Holivudas juos perka daug nesiderėdamas.

Nenuostabu, kad rašytojas daug uždirba. ("Jei metai geri, kokius 40 mln. dolerių", - sako jis.) Dalį pinigų skiria labdarai, remia menui gabius vaikus. Dalį investuoja. Užteko lėšų ir eksperimentams, kurie išgąsdino leidėjus ir kinematografininkus labiau negu jo honorarai.

Įdomiausias sumanymas buvo apysakos "The Plant" pasiūlymas internautams - skyrius po skyriaus. Be kodavimo, apsidraudimo, absoliučiai pasitikint skaitytojais. Jei 75 proc. persikėlusiųjų tekstą į savo kompiuterį pervesdavo į rašytojo sąskaitą vieną dolerį, S.Kingas skelbdavo tolesnį skyrių. "Ar įmanoma tai pavogti? Taip. Jei kas panorės mane apgauti už dolerį, labai prašom", - šaipėsi rašytojas, tikintis gerbėjų padorumu ir tuo, kad eksperimentu su "The Plant" jam pavyks iš pamatų pakeisti literatūros platinimą apeinant turtus susikraunančius tarpininkus. Šį kartą jis apsiriko. Apysakos publikavimą S.Kingas nutraukė po septinto skyriaus, kai mokėjimas nebesiekė 50 procentų.

O didžiosioms Holivudo studijoms, kurios moka pasakiškas sumas už kiekvieną jo parašytą sakinį, S.Kingas nušluostė nosį leisdamas pradedantiesiems filmų kūrėjams naudotis jo apsakymais - ir vėl už vieną dolerį. Nors projektas "Dollar Baby" nekomercinis ir jaunieji kūrėjai negali viešai rodyti savo filmų be S.Kingo sutikimo (jis mielai sutinka, jei tik filmas šio to vertas), gabiems režisieriams jis tapo sėkmės tramplinu, o S.Kingas surinko "Oskaro" nominacijų kolekciją.

Bet masių pamėgtas autorius negali būti rimtai vertinamas literatūros salonuose. Pats S.Kingas kadaise nerūpestingai pavadino savo kūrybą "Big Mako" su bulvytėmis knyginiu ekvivalentu, ir tai jam iki šiol atsirūgsta. Kartą paskelbtas šiurpinančių skaitalų autoriumi negali tikėtis didžiosios literatūros žinovų dėmesio. "Kartais mane klausia, ar parašysiu padorią apysaką, ką nors tikrai svaraus. Pavyzdžiui, apie universiteto dėstytojų, turinčių erekcijos sutrikimų, išgyvenimus. Manęs tokie dalykai paprasčiausiai nedomina", - gūžteli pečiais S.Kingas.

Minutėlę. O jei dėstytojas, turintis erekcijos sutrikimų ar ne, automobiliu partrenkė savo studentę? "O jeigu taip?"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"