TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Stradivarijaus paslaptis

2009 07 25 0:00
D.Garretas, vienas talentingiausių jaunųjų smuikininkų, po koncerto suklupo ir sudaužė kelių mln. dolerių vertės Stradivarijaus smuiką.
Užsienio spaudos nuotrauka

Antonio Stradivarijus per mėnulio pilnatį važiuodavo į Alpes, nuo tvirčiausių eglių plėšdavo žievę ir trenkdavo į kelmą. Jei garsas pasirodydavo jam tinkamas, medį pasiimdavo į dirbtuvę ir darydavo iš jo smuikus. Ir dėl to instrumentas toks tobulas? Net sklido gandai, kad geriausi Stradivarijaus smuikai padaryti iš Nojaus laivo medienos. Tačiau pasirodo, kad neįprasto jų skambėjimo paslaptis galėjo būti impregnantas, kurį naudodavo Stradivarijus.

Stradivarijus sukūrė 1100 smuikų, išliko apie 650. Jų kainos siekia iki 5 mln. dolerių. Josephas Nagyvary, 75 metų profesorius iš Teksaso universiteto, didžiąją dalį gyvenimo paskyrė tobuliausių pasaulyje instrumentų paslaptims aiškinti. Tyrimams galėjo naudoti tik skiedrų fragmentus, kurių gaudavo iš meistrų, atnaujinančių smuikus. Jam net pavyko išprašyti senos klevo medienos gabalą iš Stradivarijaus dirbtuvės (klevo medieną naudodavo užpakalinei plokštei ir grifui, o eglės - viršutinei plokštei ir instrumento vidaus dalims).

Mokslininkas dalį pavyzdžių sudegino, o pelenuose aptiko borakso, mineralo, kuris naudojamas ir keramikoje, ir kosmetikoje, o taip pat chromo, geležies druskų ir fluoro. "Boraksą smuikų meistrai naudodavo dar iki Stradivarijaus, bet jam pavyko sukurti puikų konservuojantį mišinį. Jo sudėtis ir proporcijos paveikia medį taip, kad iš tokių smuikų išgaunamas garsas yra tobulas", - aiškina prof. J.Nagyvary. - Stradivarijaus naudoto impregnanto sudėtis rodo, kad meistras bendradarbiavo su vaistininku, kuris padėjo jam sudaryti mišinį."

Tai dar vienas žingsnis mėginant sukurti iki šiol nepasiekiamo meistro lygio smuikus. Jo unikalumo atkūrimas gali būti itin sunkus, nes Stradivarijus, be talento, galėjo pasigirti dar ir sėkme. Instrumentams kurti rinkosi medžius, išaugusius vadinamuoju mažojo ledynmečio laikotarpiu. Buvo šalčiau, todėl medžiai augo lėčiau, o jų medienos tankis buvo mažesnis nei įprasta. Pasak Kolumbijos ir Tenesio universitetų mokslininkų, muzika, sklindanti iš tokios medžiagos instrumentų, yra "lygesnė" (smuiko garsas priklauso nuo to, kokiu greičiu garsas sklinda per medieną, t. y. nuo medžiagos tankio).

Dr. Berendas Stoelis, gydytojas iš Leideno universiteto medicinos centro Olandijoje, kuris pats smuikuoja, ištyrė "stradivarijų" įrenginiu, naudojamu sergantiesiems plaučių efizema tirti. Aptiko, kad mediena, iš kurios jie padaryti, turi neįprastai reguliarius sluoksnius. Dendrologai tvirtina, jog šalto klimato sąlygomis medžio sluoksniai auga panašiu tempu ir žiemą, ir vasarą. Tačiau dr. B.Stoelis įsitikinęs, kad "stradivarijų" magija kyla iš jų kūrėjo genijaus. "Juk iš tokios pačios medienos galima padaryti prastus smuikus", - sako jis.

Kokybė virsta auksu

Teoriją, kad "stradivarijai" tokie nepaprasti dėl mažojo ledynmečio, patvirtina faktas, jog antru didžiausiu smuikų kūrėju istorijoje laikomas Guarneris del Gesu, menininkas, kūręs tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje kaip Stradivarijus. Sunku atkurti ledynmetį tam, kad būtų galima patikrinti, ar smuikai, pagaminti iš retesnės medienos, išties geriau skamba. Šveicaras mokslininkas Francisas Schwarze užkrėtė medieną pelėsiais. Po kelių savaičių medienos tankis sumažėjo, o iš jos padaryti smuikai skambėjo geriau negu iš sveikos medžiagos. F.Schwarze surado tokią grybelio rūšį, kuri nepažeidžia medienos pirminės struktūros, todėl smuikai nesubyrės po kelių koncertų.

"Stradivarijų" paslapčių atskleidimas ir smuikų sukūrimas remiantis mokslininkų atradimais ne visiems bus naudingas. Stradivarijaus instrumentai ne tik tobulai skamba, bet yra labai reti, todėl nepaprastai brangūs. Jeigu pavyks tiksliai juos atkurti, gali kristi kainos. Iki šiol jie buvo ideali kapitalo investicija, nepavaldi rinkos svyravimams - per pastarąjį penkiasdešimtmetį jų vertė padidėjo du šimtus kartų. Kadangi jų pardavimo komisiniai siekia 30 proc., prekybos šiais šedevrais tarpininkai greit tampa milijonieriais. Prieš dešimtį metų Dietmaras Macholdas suorganizavo trijų Stradivarijaus smuikų pardavimą. Iš savosios dalies nusipirko Eichbiuchlio pilį Kacelsdorfe, - tą pačią pilį, kurioje Napoleono sesuo rengdavo triukšmingus priėmimus.

Stradivarijaus smuikai muša kainų rekordus aukcionuose. 2006 metais "Christie" aukcione Niujorke jis parduotas už 3,54 mln. dolerių. 2008 metais "Sotheby's" aukcione tas rekordas pralenktas - rusas teisininkas ir muzikas Maksimas Viktorovas sumokėjo už smuiką taip brangiai, kad pagal susitarimą "Sotheby's" nuslėpė kainą (kalbama apie 6 mln. dolerių). "Smuikavimas labai intymi mano gyvenimo dalis. Stradivarijaus instrumentai yra kaip Mocarto muzika - kylanti į dangų ir žvaigždes", - aiškino M.Viktorovas.

Vidutiniškai kartą per metus vienas iš Stradivarijaus instrumentų pavagiamas. 2007 metais Vienoje smuikas pavogtas iš virtuozo Christiano Altenburgerio. Nusikaltėliai įsilaužė į seifą ir iš jo paėmė brangų instrumentą, taip pat brangenybes, alkoholį ir muzikanto lagaminą. Dėl to paskutinio daikto jie ir įkliuvo - paštininkai pranešė policijai, kad pas juos pateko į Rytų Europą siunčiamas muzikanto lagaminas. Ant juostos, kuria jis buvo apklijuotas, aptiko žmogaus, prašančio prieglobsčio Austrijoje, piršto atspaudą. Taip policija susekė gruzinų gaują, o jų bute rado ieškomą grobį.

"Stradivarijus" svarbiau už prezidentą

Po Baracko Obamos priesaiką lydėjusio koncerto sklido gandas, kad smuikininkas Icchokas Perlmanas ir violončelininkas Yo Yo Ma, turintys Stradivarijaus instrumentus, leido įrašą. Jie nusprendė, jog per šalta, kad rizikuotų sugadinti ar bent išderinti instrumentus. Yo Yo Ma jau anksčiau turėjo vargo su Stradivarijaus violončele - 1999 metais paliko ją taksi bagažinėje. Aplaidžiai elgėsi violončelininkas Peteris Stumpfas - išsiblaškęs paliko Stradivarijaus violončelę prie namų. Po trijų dienų ją rado slaugė ir padovanojo savo vaikinui staliui, kuris nusprendė instrumentą perdaryti į stovą kompaktinėms plokštelėms. Kai išgirdo apie instrumento paiešką, atidavė jį policijai.

Didelę nesėkmę patyrė 26 metų Davidas Garretas, vienas geriausių jaunosios kartos smuikininkų. 2008 metais po koncerto Londono Barbikane suklupo ir pargriuvo ant Stradivarijaus smuiko. "Turėjau tą instrumentą nuo aštuonerių metų. Jaučiausi lyg būčiau netekęs draugo," - sakė jis vėliau. Instrumentą dar galima pataisyti, bet neaišku, ar skambės kaip anksčiau. Tačiau muzikantu patikėta dar kartą. Kad galėtų sugroti Bacho koncertą smuikui, Didžiosios Britanijos smuikų gamykla "J&Beare" paskolino jam iš Milano kitą "stradivarijaus" egzempliorių. Šį kartą muzikantui ir instrumentui buvo skirta speciali apsauga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"