TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Šunienos kotletai skanūs jau ne visiems

2011 07 09 0:00
Laikas keisti dietą. Keturkojų teisių gynėjos Wuhane (Chubėjaus provincija).

Kinijoje vyksta ginčai dėl šunų mėsos valgymo. Tačiau narvai su keturkojais draugais, skirtais stalui, tebestovi prie restoranų.

Šuniena populiariausia žiemą

Komponentų ir prieskonių gausa garsėjanti virtuvė yra kinų tautinis pasididžiavimas. Stulbinama jos įvairovė vis dėlto turi savo kainą. 2002 metais SARS virusu žmonės greičiausiai užsikrėtė nuo plėšriųjų žvėrelių, Gvangdungo provincijoje laikomų skanėstu. Dabar protestus kelia kita kulinarinė praktika - vis daugiau jaunų kinų, perimančių vakariečių papročius, smerkia tradicinius patiekalus iš šunų bei kačių mėsos.

Gyvūnų globėjai piketuoja prie restoranų, užstoja kelius tiekėjams, išpirkinėja šunis ir kates prekyvietėse, vagia juos iš narvų, siuntinėja peticijas, rengia informacines konferencijas. Šunienos mėgėjai nerimauja, nes pamažu pralaimi kovą dėl pamėgtų patiekalų. Vasario mėnesį 58,2 proc. respondentų populiariame "Sina" portale pasisakė prieš šunų ir kačių vertimą maistu.

"Daugelis kinų valgo šunieną, dažniausiai žiemą, virtą pikantiškame "karštame katiliuke", - sako Xia Cenhui, studentė iš Junano. Kaip teigia kinų medicina, toks skanėstas šildo žmogų. Dėl to įsitikinimo kasmet 10 mln. šunų ir 4 mln. kačių baigia savo gyvenimą lėkštėje. "Gou rou" (šuns mėsa, dar vadinama "xiang rou", kvepiančia mėsa) brangesnė negu kiauliena ar jautiena, ji tapusi snobizmo objektu. Į prabangias šunienos vaišes kviečiami pažįstami, kad stebėtųsi šeimininko turtais. Didžiausi mėgėjai pusamžiai vyrai "gou rou" poveikį dar sustiprina kiniška degtine.

"Visoje Kinijoje valgomi šunys, ypač žiemą. Tai sezono, o ne regiono problema", - sako Peng Liping, dirbanti eksporto firmoje.

Slibino dvikova su tigru

Ekonominės ir visuomeninės Kinijos permainos gausina vidurinės klasės gretas. Išsilavinęs, naują gyvenimo stilių kuriantis jaunimas mato ne tik lojantį ar kniaukiantį maistą. Gausėja parduotuvių, siūlančių šunis draugijai, veterinarijos klinikų, kosmetikos salonų. Jau nebe retenybė išdidus kinas, vedantis ar rankose nešantis sušukuotą šunytį, aprengtą madinga striukele ir apautą batukais.

Nors vyresnieji kantoniečiai tebesigardžiuoja pagarsėjusia sriuba iš žalčio ir katino, vadinama "slibino kova su tigru", tarp jaunimo tokie patiekalai nemadingi.

"Vaikystėje tikrai valgiau šunieną, - prisipažįsta Li Jinas, studentas iš Sičuano. - Bet dabar žmonės kalba, jog tai nesveika."

Jam pritaria Xie Linkanas, būsimasis anglistas iš Junano: "Man pasitaikydavo valgyti šunieną, bet specialistai įrodė, kad ji kenksminga, ypač kai ne visai paruošta."

O Wang Yaolin, studentė iš Džeziango provincijos, besiribojančios su Šanchajumi, šypsodamasi prisipažįsta, kad šuniena skani. Pasipurto paklausta, ką mano apie ankštus metalinius narvus, kuriuose laikomi šunys klientams pasirinkti. "Niekada to nemačiau ir nenorėčiau matyti. Mėsos gauname iš giminių kaime", - sako ji.

Paklausta, ką mananti apie šunis kaip naminius gyvūnus, vėl nusišypso ir paaiškina, jog tai visai kas kita: "Vienos veislės šunys skirti mėsai, o kitos - draugauti." Panašiai mano Xia Chenhui: "Ne visų šunų mėsa tinka maistui. Yra naminiai šunys, bet yra ir specialios veislės maistui."

Tai tik teoriškai. Iš tikrųjų mėsai dažniausiai auginami atitinkamo ūgio kiniškos veislės šunys. Bet daugeliui restoranų geriau apsimoka gaudyti benamius šunis ar netgi vogti laikomus namuose. Parduotuvių vitrinose vokiškų vilkšunių nuotraukos, valgiaraščiuose - kitų veislių šunų nuotraukos.

"Valgau šunieną, bet galiu be jos ir apsieiti. Iš tikrųjų vis daugiau žmonių mano, kad valgyti savo draugus gali tik beširdžiai, - aiškina Xia Chenhui. Zou Mi, studentė iš Junano, turi asmeninę priežastį: "Vaikystėje gyvenau netoli šunų skerdyklos. Naktimis mane žadindavo cypimas. Todėl nevalgau."

Zou Mi prisiminimai realūs. Skirtingai nei kitų skerdžiamų gyvulių, šunų auginimo maistui ir jų pavertimo skerdiena Kinijoje neriboja jokios taisyklės. Paplitusi nuomonė, kad mėsa skaniausia, kai šunį uždaužo lazdomis. Vyriausybės dienraštis "China Daily" aiškina, kad baimė ir skausmas paspartina kraujotaką ir pagerina mėsos skonį. Šunis viešai užmušinėja prekyvietėse ir priešais restoranus. Gaunama pranešimų, kad gyviems lupa kailį. Dėl tokio elgesio su šunimis ir katėmis, kurios čia auginamos dėl kailių, Europos Sąjunga uždraudė importą iš Kinijos.

Šunų cypimas kenkia valstybės įvaizdžiui

Valdžia supranta, kokią žalą šalies įvaizdžiui tai daro užsienyje. Prieš 2008 metų olimpiadą vyko kampanija užsieniečiams parodyti gražesnę Kiniją. Apie elgetų, prostitučių ir benamių šalinimą iš Pekino gatvių garsiai kalbėta; silpnesnio aido žiniasklaidoje susilaukė kiti valdžios veiksmai. Mokydamiesi iš 1988 metų Seulo žaidynių rengėjų, kurie uždraudė pardavinėti "nepadorius patiekalus", Pekino vadovai įsakė išbraukti iš olimpinių restoranų valgiaraščių šunieną ir žaidynių laikotarpiu uždarė maitinimo įstaigas, kurios garsėdavo "gou rou".

Tai buvo tik kosmetika, bet gyvūnų mylėtojams kinams nušvito vilties spindulėlis, kai 2010 metų sausį pasklido žinia, jog kuriamas įstatymas sutramdyti žiaurų elgesį su gyvūnais. Jį rengiančios grupės vadovas, profesorius Changas Jivenas iš Kinijos visuomenės mokslų akademijos, pareiškė: "Siūlysime uždrausti vartoti maistui šunis ir kates, nes tai kelia daug problemų visuomenei."

Tos problemos - tai didėjantis nepakantumas tarp naujoviškai mąstančios jaunos vidurinės klasės ir tradicionalistų. Kad būtų išvengta tos priešpriešos pasekmių, projektas numato uždaryti tūkstančius restoranų ir skerdyklų. Už nelegalų naminių gyvūnų pardavinėjimą ir naudojimą maistui privatiems asmenims grėstų bauda ir penkiolika parų arešto, o firmoms - finansinė nuobauda iki pusės milijono juanių.

Tradicijų gynėjai žaibiškai sureagavo spaudoje ir internete. "Iš pradžių pasirūpinkime žmonėmis!" - reikalavo vieni. "Kodėl kiaulės ir karvės būtų laikomos blogesnėmis už šunis?" - klausė kiti. "Daugumos tironija!", "Kultūrinis imperializmas!" - piktinosi nepatenkintieji vakarietiškų pažiūrų propagavimu.

Viduramžių pomėgiai, virstantys pinigais

Vien tik Pei apskritis, esanti Rytų Kinijos Džiangsu provincijoje, eksportuoja šunieną į 17 šalių, tarp kurių Japonija, Korėja ir net Rusija. Šioje srityje dirba 100 tūkst. apskrities gyventojų, o metinė apyvarta skaičiuojama milijardais juanių. 2002 metais šunų mėsą iš Pei, taip pat iš Pietų Kinijos Guidžou provincijos valdžia pripažino regiono kultūriniu paveldu. Vietinės kultūrinės (ir finansinės) specifikos aspektai pabrėžiami ir pačiame projekte - atskirų provincijų valdžia turės teisę spręsti, kokia apimtimi naudotis įstatymo nuostatomis.

"Gou rou" smaližiai įrodinėja naudą sveikatai, seniausių laikų tradiciją ir kultūrinį savitumą; gyvūnų teisių gynėjai primena Honkongo, Taivano ir Filipinų pavyzdžius, ten senąją praktiką įveikė šiuolaikinėmis taisyklėmis. Changas akcentuoja, jog "pasipriešinimas blogam elgesiui su gyvūnais - tai tradicinės kinų kultūros palikimas". Tačiau naujų taisyklių nėra vyriausybės įstatymų leidybos plane iki 2013 metų. Kinams gyvūnų mylėtojams teks dar lukterėti, kol padėtis ims gerėti.

 

Parengė OSVALDAS ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"