TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Superdetektyvų ložė

2011 05 21 0:00
Susitikimų leitmotyvas - vaišės ir kriminalinės mįslės.
Užsienio spaudos nuotrauka

Nėra nusikaltimų, kurių neįmanoma atskleisti, - taip mano elitinės ekspertų draugijos, kuri susirenka kartą per mėnesį Filadelfijoje tirti paslaptingiausių Amerikos istorijoje žmogžudysčių, nariai.

Per kiekvieno mėnesio pietus viename garsiausių pasaulio klubų kruvinų palaikų rodymas ekrane tampa vakaro dalimi. Susitikimų leitmotyvas - vaišės ir kriminalinės mįslės. Jų pažiba - iškiliausi protai, kovojantys su nusikalstamumu Amerikoje ir visame pasaulyje: prokurorai, FTB psichologai, žmogžudysčių skyrių detektyvai, tyrėjai, piešėjai, kuriantys portretus iš atminties, saugumo specialistai ir koroneriai.

Vidocqo draugija

Pašnekovai yra Vidocqo draugijos nariai. Jie patys ir jų pakviesti svečiai susitinka kiekvieno mėnesio trečią ketvirtadienį. Klubo nariai susieja žinių bagažą ir patirtį mėgindami išaiškinti bent kai kuriuos iš 100 tūkst. vis dar neatskleistų nusikaltimų Jungtinėse Valstijose. Dalyvauti tokiame susitikime - tarsi pasėdėti Šerloko Holmso, Herkulio Poiroto ir Kurto Valanderio draugijoje.

Minėtąją draugiją 1990 metais įkūrė trys kolegos: Williamsas Fleischeris, Richardas Walteris ir Frankas Benderis. W.Fleischeris yra tvirtai sudėtas, tačiau geraširdis melo demaskavimo ekspertas, buvęs FTB specialus agentas ir muitininkas. R.Walteris - vienas labiausiai pasaulyje gerbiamų teismo psichologų, įsigilinančių į masinių žudikų tamsias užmačias. F.Benderis - menininkas, kuris naudodamasis pieštuku ir moliu geba nepaprastai tiksliai atkurti aukų bei įtariamųjų veidus.

W.Fleischeris sumanė pavadinti draugiją savo pamėgto herojaus Eugene Francois Vidocqo (1775-1867), pirmo naujųjų laikų detektyvo, kriminalistikos tėvo, pavarde. Po daugelio metų, praleistų kalėjime, avantiūristas ir nusikaltėlis E.F.Vidocqas perėjo į kitą pusę ir 1811 metais įkūrė pirmą Prancūzijoje valstybinę detektyvų agentūrą "Brigade de la Surete". Vėliau patarinėjo serui Robertui Peelui kuriant Skotland Jardą. Paskui E.F.Vidocqas atidarė privačią detektyvų agentūrą "Le Bureau Reseignements", kur pirmas įvedė daug kriminalinių ir policinių technikų, tokių kaip neišplaunamas rašalas, slaptieji agentai, prasiskverbiantys į kriminalinį pasaulį, taip pat gipso pėdsakų liejiniai, padedantys persekioti nusikaltėlius.

W.Fleischeris nuoširdžiai pasakoja apie pradžią. "Susiėjome ko nors skanaus užkąsti ir pasišnekėti." Idėja prigijo, draugija plėtėsi žaibiškai, kol pasiekė 82 - simbolinį narių skaičių, nes E.F.Vidocqas mirė 82 metų. Narystė - iki gyvos galvos.

Naujus narius turi pristatyti esamieji, bet per susitikimus dalyvių būna kur kas daugiau, nes ateina svečių ir pažįstamų. Susitikimų scenarijus nustatytas nuo pat veiklos pradžios - pirmiausia rinktinės vaišės, paskui - įtemptas darbas. Kiekvienų pietų metu kalba asmenys, susiję su byla, - aukų artimieji, policininkai arba prokurorai. Jie patikslina neišaiškintų žmogžudysčių, įvykdytų mažiausiai prieš dvejus metus, detales. Vėliau - klausimų ir komentarų laikas.

Pietų, kuriuose dalyvavo žurnalistas, svečiai buvo policininkai iš Šiaurės Karolinos. Jie papasakojo apie moters nužudymą, o ekrane buvo rodomi sudarkyti jos palaikai. Pagal ložės taisykles žurnalistui leidžiama aprašinėti detales, tačiau negalima minėti pavardžių, nes tai gali trukdyti persvarstyti bylą.

Auka, tebūnie jos vardas Sally, Šiaurės Karolinos fermoje dirbo kartu su savo vyru. Pavadinkime jį Tony. Moteris dingo 2005 metų gruodį. Tą dieną, kai ji dingo, Tony žmonės matė ankstų rytmetį traktoriumi važiuojantį į netoliese esantį lauką. Įkandin jo pikapu važiavo Sally. Vėliau kaimynai fermeriai girdėjo du šūvius, o Tony grįžo vienas, jis sakė, kad nežino, kas atsitiko žmonai.

Kam tai naudinga?

Sally kūnas rastas po dešimties dienų jos pikapo įrankių dėžėje. Automobilis buvo paliktas prie valstijų ribos. Moteris mirė nuo dviejų šūvių į krūtinės ląstą. Kūnas neatrodė apgedęs, nebuvo nei nemalonaus kvapo, nei musių, nei "rigor mortis". Tai stebino detektyvus, nes Sally dingo prieš savaitę, tačiau nebuvo požymių, kad buvo kur nors laikoma ar kalinama.

Tyrėjai išaiškino, kad Tony jau anksčiau buvo vedęs, ir apklausė pirmąją žmoną. Ši papasakojo palikusi jį iš baimės. Vyras jos vardu išpirko draudimo polisą už 400 tūkst. dolerių, paskui du kartus per savaitę moteris buvo praradusi sąmonę, kai kažkas smogė jai iš pasalų. Po vieno iš tų įvykių Tony buvo uždaręs ją metalinėje dėžėje ir išleido tik maldaujant pasigailėti.

Policija surinko pakankamai įkalčių, kad apkaltintų Tony nužudymu. Jis buvo teisiamas, bet prisiekusiųjų tarėjų nuomonės išsiskyrė - trylika iš jų pripažino jį kaltu, vienas pasisakė už išteisinimą. Teisėjas nusprendė, kad pirmosios žmonos istorija neturi nieko bendro su byla ir atmetė dalį įkalčių. Kita problema buvo mirties laikas. Palyginti gera palaikų būklė suteikė pagrindo prielaidai, kad auka nebuvo nužudyta dingimo dieną, tai buvo padaryta vėliau. Šis faktas paneigė daugumą Tony kaltės įrodymų.

Prezentacijos metu nutyla stalo įrankių skambesys ir pradedama darbuotis rašikliais. Kai buvo paskelbta informacija, kad Tony procesas nutrauktas dėl prisiekusiųjų nesutarimo, salėje pasigirdo murmėjimas. Pasipylė klausimai. Ar Tony būtų turėjęs kokios nors naudos iš Sally mirties, kaip nutiko pirmosios santuokos atveju? Detektyvai atsakė, kad taip, draudikai greičiausiai būtų išmokėję jam net 6 mln. dolerių. Ar buvo patikrinti visi bylai svarbūs telefono pokalbiai? Žinoma, tačiau tai nieko neatskleidė. Ar metalo ieškikliu buvo ištirti laukai, į kuriuos važiavo Tony ir Sally, ieškant galimų kulkų? Ištirti, bet nieko nerasta. Ar Sally kūnas buvo užšaldytas? Ne, tokių požymių nėra.

Kas atsitiko Sally kūnui? Jį kremavo

"Velniai rautų! Neturime kaulų! - šaukia Anna Dhody, žurnalisto kaimynė. - Jeigu būtų ją palaidoję, prašyčiau ekshumuoti, - sako ji. - Ant kūno tikrai turėjo būti pėdsakų, turiu vilties, kad išliko jos drabužiai. Jei nėra kūno, gal ką nors rasime ant drabužių."

Tokie klausimai ir dėmesys smulkmenoms būdingi šios draugijos nariams tiriant nebaigtas nagrinėti kriminalines bylas. Draugija padėjo atskleisti apie tris šimtus žmogžudysčių ir paspartino 90 proc. svarstomų bylų sprendimą.

Kaltos lervos

Štai byla, kuri buvo svarstoma prieš aprašomąją. Moteris buvo nužudyta prieš du dešimtmečius. Policija taip ir nerado nusikaltėlio. Byla dūlėjo archyve, kol prieš kelis mėnesius aukos giminaičiai susisiekė su draugija. Ja susidomėjo Lee Goffas, pasaulinio garso teismo entomologas (vabzdžių specialistas). Jis pastebėjo, kad kai moters kūnas buvo atvežtas į lavoninę, ant jo net knibždėjo lervų. Tos rūšies musių dauginimosi ciklo pagrindu L.Goffas nustatė, kad mirtis turėjo įvykti 18 valandų anksčiau, negu iki tol manyta. Šis pokytis sugriovė moters vyro alibi, bylą imtasi nagrinėti iš naujo, vyro laukia teismas.

Kai kurios pagarsėjusios draugijos ištirtos archyvinės bylos aprašytos knygose. Tarp jų ir Scotto Dunno, jaunuolio, 1991 metais dingusio Teksase, istorija. Vietos policija neįstengė nustatyti, kas jam nutiko. Byla atkreipė R.Valterio dėmesį. Jis sukūrė tuometės S.Dunno merginos Leishy Hamilton psichologinį profilį ir padarė išvadą, kad ji buvo žudikė psichopatė. R.Valteriui primygtinai reikalaujant Scotto butas buvo dar kartą apžiūrėtas. Ant sienų buvo aptikta kraujo pėdsakų. Vėliau buto apžiūros rezultatai buvo pateikti teismo patologui iš Londono Richardui Shepherdui, kuris nustatė, kad S.Dunnas turėjo žūti mažiausiai nuo keturių kulkų. Nors nerasta nei kūno, nei ginklo, L.Hamilton vis tiek buvo pripažinta kalta dėl žmogžudystės ir dabar atlieka bausmę kalėjime.

Klausimų ir atsakymų sesijai pasibaigus "Vidocqo draugijos "nariai stojo į eilę, kad pasikalbėtų su Šiaurės Karolinos policininkais ir duotų individualių patarimų, kaip iš naujo pradėti Sally žudiko paiešką. Mobiliųjų telefonų ekspertas aiškino jiems apie federalinę duomenų bazę, sukurtą po pasikėsinimo į Pasaulio prekybos centrą, kuri leidžia atsekti daugumą maždaug penkiolikos metų senumo pokalbių; buvęs Filadelfijos prokuratūros vadovas patarė iš naujo tardyti Tony ir padaryti to tardymo vaizdo įrašą; buvęs FTB agentas ragino išsiaiškinti, kur Tony padėjo draudimo pinigus, o teismo gydytojas įrodinėjo, kad gera Sally palaikų būklė neturėtų jų klaidinti - tai paaiškintina faktu, kad kūnas buvo metalinėje dėžėje, kuri žiemą buvo tarsi šaldytuvas.

Susitikimo pabaigoje policininkai atrodo šiek tiek sutrikdyti jiems perteiktų specialistų žinių. "Turėsime apsvarstyti keletą naujų tos bylos aspektų," - pasakė vienas iš jų.

Kai "Vidocqo draugijos" nariai skirstėsi iš banketų salės, iš ekrano vis dar žvelgė kruvinas Sally veidas. Tragiška jos gyvenimo pabaiga, bet pagaliau atsirado vilties, kad teisingumas vis dėlto triumfuos.

 

Parengė Osvaldas ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"