TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Sušaudyta divizija

2010 09 04 0:00
Kadras iš režisieriaus Johno Maddono filmo "Kapitono Korelio mandolina" (akt. Penelope Cruz ir Nicolas Cage'as).

Gyvas liudytojas ir atsitiktinai rastas dienoraštis padeda atskleisti vieną didžiausių Antrojo pasaulinio karo nusikaltimų -tūkstančių belaisvių žudymą. Jo pagrindu parašytas Louis de Bernieres'o romanas "Kapitono Korelio mandolina" žinomas ir Lietuvos skaitytojams. Eilutė iš kapeliono dienoraščio

Italas Luigi Ghilardini, karo kapelionas, karo metais rašė dienoraštį. Jame paminėjo, kad du į nelaisvę patekę vermachto kariai didžiavosi dalyvavę žudynėse Graikijai priklausančioje Kefalonijos saloje: "Gyrėsi, jog sušaudė 170 beginklių kareivių, kurie pasidavė į nelaisvę." Karinės prokuratūros tyrėjai, radę Romos kariuomenės archyve dienoraštį, nustatė tų žmonių ir kreipėsi į Vokietijos policiją. Paaiškėjo, kad abu, sulaukę 86 metų, tebėra gyvi. Jie neigė dalyvavę belaisvių italų žudynėse, o kaltintojai pritrūko įrodymų. 5500 italų kareivių ir maždaug penkių šimtų karininkų sušaudymas laikomas antromis pagal mastą belaisvių žudynėmis po lenkų karininkų išžudymo Katynėje 1940 metais.

Dėl žudynių Kefalonijoje buvo apkaltintas tik vienas žmogus - operacijai vadovavęs generolas Hubertas Lanzas. Per Niurnbergo procesus 1948 metais jis nuteistas kalėti 12 metų (paleistas 1951-aisiais, mirė 1982-aisiais).

Divizijos "Acqui" epopėja

Antrojo pasaulinio karo pradžioje Kefaloniją okupavo Vokietijos sąjungininkai italai. Nuo 1943 metų saloje buvo dislokuota pėstininkų divizija "Acqui" (11 500 kareivių ir 525 karininkai), vadovaujama 52 metų generolo Antonio Gandini, Rytų fronto veterano, apdovanoto Geležiniu kryžiumi.

Kai 1943 metų rugsėjį Italija pasirašė paliaubas su sąjungininkais, A.Gandini suteikė pavaldiniams tris galimybes: pasiduoti vokiečiams, paskelbti neutralumą arba kovoti sąjungininkų pusėje. Buvo nuspręsta kautis. Vokiečiai išlaipino saloje generolo H.Lanzo vadovaujamus papildomus dalinius. Įnirtingi mūšiai truko kelias dienas, per juos žuvo apie 1200 italų. Likusieji pasidavė.

Per keturias žudynių valandas sala buvo nuklota belaisvių lavonais. Apie 4 tūkst. paliktų gyvų italų nuspręsti išsiųsti į Vokietiją

dirbti priverčiamųjų darbų. Jonijos jūroje laivai užplaukė ant minų. Kartu su jais paskendo maždaug 3 tūkst. žmonių.

Šeštąjį dešimtmetį kelių tūkstančių kareivių palaikai buvo iškasti ir parvežti į Italiją. Jie garbingai palaidoti Bario karių kapinėse. Generolo A.Gandini palaikų nepavyko identifikuoti.

Italo liudijimą patvirtina vokietis

Prieš kelerius metus įvairių šalių žurnalistai Florencijoje beldėsi į itališkų automobilių klubo direktoriaus, jau pensininko, duris. Giedro veido ir guvus Amosas Pampaloni vaizdingai papasakojo apie 1943 metų rugsėjo dienas, kai jis dalyvavo tragiškame italų kareivių sukilime prieš buvusius sąjungininkus vokiečius Graikijos Kefalonijos saloje.

Pono A.Pampaloni balsas buvo kimus, jis tarsi šnabždėjo - tai dėl neseniai darytos gerklės vėžio operacijos ir dėl nepavykusios egzekucijos. Ant vyriškio kaklo likę ryškūs randai, kai vokietis karininkas šovė iš arti.

Jo prisiminimus dabar galima palyginti su neseniai Vokietijoje išspausdintu vokiečio, kalnų šaulių puskarininkio, dienoraščiu. Alfredas Richteris, "Edelweis" divizijos, atsiųstos į salą malšinti "išdavikų", karys aprašo masinį italų belaisvių sušaudymą. Jis matė, kaip kulkosvaidžių ugnimi buvo išžudytos dvi kuopos: "Per beveik dvi valandas trukusią egzekuciją sušaudė visus, net medikus ir kapelionus."

Scenoje, tarsi sumanytoje paties L.de Bernieres'o, A.Richteris pasakoja apie italų kareivį, kuris išsaugojo gyvybę dainuodamas. "Belaisvis atrodė tragikomiškai, kai pasilypėjo ant įsivaizduojamos scenos priešais mus ir gražiu balsu dainavo operų arijas. Tai šiam italui išgelbėjo gyvybę, kai jo tėvynainiai krito pakirsti kulkų", - rašo puskarininkis. Vokiečiai paėmė dainininką dirbti virėju.

Dienoraščio puslapyje, datuotame 1943-iųjų rugsėjo 27 diena, A.Richteris aprašo italų kareivių egzekuciją Argostolio uoste, civilių graikų akivaizdoje, paliekant lavonus pūti ankstyvo rudens kaitroje. "Vienoje siauroje gatvelėje dvokas buvo toks stiprus, kad net negalėjau fotografuoti", - teigia jis.

Dviem dienomis anksčiau puskarininkis dalyvavo mūšyje Dilinatos kaime, kur gynėsi aštuonios dešimtys kapitono A.Pampaloni artileristų, apsuptų gausesnių priešų pajėgų. Tiems, kurie liko gyvi, kapitonas liepė pasiduoti. A.Pampaloni protestavo, kai iš jo kareivių buvo atimami laikrodžiai, piniginės ir taip laužomi karo lauko įstatymai. Vokiečiams vadovavęs karininkas atrėžė, kad tie įstatymai galioja belaisviams, o ne išdavikams, ir šovė jam į kaklą. Kiti italų kareiviai, tarp jų ir sužeistieji, buvo sušaudyti iš kulkosvaidžio. Stebuklingai likęs gyvas A.Pampaloni dar jautė, kaip vokietis nusega jam nuo rankos laikrodį.

Kapitonas - ne vienintelis likęs gyvas jo dalinio karys. "Buvo pasigailėta mulų varovų, nes mulas klauso tik saviškio, - aiškino jis. - Po žudynių praėjus dešimčiai minučių vokiečiai dainuodami išžygiavo."

Parengė Osvaldas ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"