TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Sveikatos peršvietimas

2009 11 21 0:00
Niekas nepasislėps. Per 10-20 metų medicininės technologijos leis greit nustatyti grėsmingų ligų riziką, o gydytojas parinks tinkamą profilaktikos formą. Nuotraukos darytos vadinamąja radiologinės fotografijos technika, arba Rentgeno spinduliais.

Artėja medicinos pagalbos persilaužimas: užuot gydę mūsų ligas, gydytojai neleis joms atsirasti.

2018 metų birželis. Sally ima į saują mažytį aparatėlį ir prideda prie piršto. Vos juntamas durstelėjimas - įtaisas paima kraujo lašą, žaibiškai padaro du tūkstančius visokiausių matavimų, o duomenis persiunčia į kompiuterį. Ten jie analizuojami ir daromos išvados. Po kelių minučių Sally elektroniniu paštu gauna tyrimo išvadas - tą patį gauna jos gydytojas. Kadangi viskas normalu, rezultatai geri, gydytojas jai pataria kitą tyrimą namuose daryti po pusmečio.

Šitaip gali atrodyti jau netolima ateitis. Artimiausiu dvidešimtmečiu medicina, užuot kaip dabar - sureaguojanti tik tada, kai žmogus suserga, susitelks įspėti nelaimę. Naujoji medicina apibūdinama keturiais bruožais: numatanti (turi pakankamai anksti įžvelgti grėsmę sveikatai), individualizuota (pritaikyta prie paciento poreikių ir galimybių), pirmenybė skiriama profilaktikai, o taip pat dalyvaujanti, t. y. bus siekiama aktyvaus paciento dalyvavimo kontaktuojant su gydytoju. Amerikiečiai ją vadina "4 P" - pagal žodžius: predictive (prognozuojanti), personalized (individualizuota), preventive (profilaktinė) ir participatory (bendraujanti).

Sveiki ir gerai nusiteikę

Šiandien įprastinis sveikatos tyrimas remiasi kraujo ėmimu analizei ir keliais matavimais, pavyzdžiui, kūno temperatūros ir kraujospūdžio. Netolimoje ateityje gydytojas apie kiekvieną pacientą surinks milijardus bitų informacijos - tai bus duomenys apie genus, baltuosius kraujo kūnelius, ląsteles, taip pat ligos istorija.

Ta informacija leis vertinti, ar biologiniai procesai paciento ląstelėse vyksta taisyklingai, ar nėra kokių sutrikimų, kuriuos sukėlė pažeistas genas, kontaktas su kenksmingomis medžiagomis, o gal genų ir aplinkos sąveika.

Visapusiškai tirti ligas bus įmanoma dėl naujų išradimų ir vis tobulėjančių techninių sprendimų. Mikroįrenginiai (pirmiausia nanoįrenginiai) išmatuos tūkstančių substancijų kraujyje koncentraciją. DNR sekvenseriai iššifruos žmogaus genomą greitai, tiksliai ir nebrangiai. Kompiuteriai sugrupuos milžinišką kiekį duomenų, per metus surinktą apie kiekvieną asmenį, ir įvertins jo sveikatos būklę bei galimas grėsmes.

Medicina taip pat prisitaikys prie paciento individualių poreikių. Tas pokytis įvyks per 5-10 metų. Visų pirma gydytojai gaus galimybę sekvencionuoti kiekvieno žmogaus genomą, o tai kartu su kitais duomenimis leis sėkmingai numatyti jo sveikatos ateitį. Pavyzdžiui, bus žinoma, kas "apdovanotas" 30 proc. rizika susirgti kiaušidžių vėžiu nesulaukus trisdešimties metų.

Kitame etape kas dveji metai vykdomas kompleksinis kraujo tyrimas parodys kiekvieno iš maždaug pusšimčio svarbiausių organizmo organų bei sistemų aktualią būklę. Todėl bus galima parengti vaistus, užkertančius kelią konkretaus asmens konkrečiai ligai prasidėti ir vystytis. Jeigu kas nors "apdovanotas" 50 proc. rizika susirgti prostatos vėžiu dar nesulaukus penkiasdešimties, jis galės jau būdamas trisdešimtmetis vartoti vaistus, kurie sumažins tą riziką.

Per artimiausius 10-20 metų pagrindinė medicinos užduotis bus pacientų sveikata ir gera savijauta, o ne ligų gydymas. Ateities medicina naudosis pacientų galimybe daug efektyviau kontroliuoti savo sveikatos būklę. Tačiau jeigu siekiama, kad paciento dalyvavimas būtų konstruktyvus, tai jis turi būti susipažinęs su naujosios medicinos principais. Biotechnologijų bendrovės, analizuojančios žmogaus genomą, tvirtina, jog jau netrukus pateiks pacientams informaciją, kuria šie galės naudotis ir taip keisti savo gyvenimo būdą, kad ateityje neturėtų rūpesčių dėl sveikatos. Pacientai ne tik gaus savo genų duomenis, bet ir sužinos, kaip aplinkos faktoriai veikia tuos jų genus, kurie gali sukelti ligą. Taip, kaip šiandien žinome, jog rūkymas sukelia plaučių vėžį, o mėgavimasis saulės spinduliais - odos vėžį.

Kitokia koncepcija, kitokie gydytojai

Permainos laukia ir mokslinių tyrimų organizavimo. Mūsų dienomis labiausiai paplitusios ligos, tokios kaip cukraligė, kraujo apytakos sutrikimai, nutukimas, navikai ir Alzheimerio liga, yra komplikuoto pobūdžio. Dėl to tradiciniai jų tyrimų principai pasirodė mažai efektyvūs. Nauja, holistinė (visa aprėpianti) koncepcija ir kompiuterinė technika susidoros su sudėtingiausiomis problemomis, padės įveikti tą kliūtį, o po to sukurti naujus vaistus bei dar efektyvesnius gydymo ir profilaktikos metodus.

Keisis ir gydytojų rengimas. Dabartiniai medicinos studentai turės dirbti naujomis sąlygomis, nors jie vis dar mokosi pagal seną metodiką: turi diagnozuoti ligą remdamiesi keliais negausių parametrų tyrimais bei matavimais. Rytdienos gydytojai turės vertinti pacientą visapusiškai, geriau negu šiandien naudotis kompiuterine technika, sugebėti bendrauti su asmenimis, turinčiais labai daug tam tikros temos informacijos. Galų gale turės įsisąmoninti, kad jų tikslas - visų pirma rūpintis paciento sveikatos palaikymu, o ne vien jo ištraukimu iš ligos. Tai gali būti sunku.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"