TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Švelnus prisiglaudimas baltame šešėly

2006 12 28 0:00
Kūrybingoji Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė.
Autorės nuotrauka

"Pas jus atskrido baltas angelas", - tarpdury pasitikę sparnuoti angelėliai tiesė kiekvienam besisūpuojančius savuosius simbolius. Puoštų nėriniuotomis krūtinėlėmis jų per šimtą iškarpė tautodailininkė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė su dukrelėmis Paulina ir Adele bei padovanojo sielos bičiuliams, sukviestiems į baltą vakaronę - savo knygos pristatymą. Motina, menininkė, lyrikė. Po širdimi išnešiojusi penketą. Ir baltu gėlos tvarsčiu apvyturiavusi širdį, kai Gabrieliukas išskrido angelu - "mano sūnaus akimis ir lūpomis". Menininkė, plevenanti karpinių nėriniais ir lengvute ranka nemoteriškai tvirtai linoleumo lakšte raižanti grafikos ažūrą. Lyrikė, būsima literatūros mokytoja, eiliavusi dar studijų laikais, o pirmąją lyrikos knygą "Angelo šešėlyje" išleidusi tik dabar, po savo keturiasdešimtmečio pilnatimi. Pačiu žemiškiausiu būdu tautodailė nurungė tikrąją profesiją. Moteriškame kolektyve, kuriam, beje, ir vadovavo moteris, dirbusiai Odetai neliko vietos, kai ji su savo penketu užsibuvo motinystės atostogų labirinte. Nesipriešino. Nesiskundė. Nedejavo. Atsidavė motinystei ir menams. Ir pasiekė tai, ko per ilgus metus nesugeba įkvėpimo valandos lūkuriuojantis gabus tinginys. Parodos, premijos, įvertinimai ne tik Utenos apskrityje, bet ir šalyje. Vos du žingsneliai iki "Aukso vainiko" nominacijos buvo likę pernai ir tik vienas liko šiemet. Tautodailininkų sambūrio "Svirnas" vadovė vis atrandanti naujų talentų ir auginanti sau pamainą šeimoje. Vyriausias sūnus Antanas, kantrusis mamos sekėjas, savo karpinius sėkmingai rodė respublikinėse parodose. Karpo ir Martynas, ir sesutės Paulina su Adele. Visi Bražėniukai muzikalūs. Gražiuose, santarvės šviesos kupinuose namuose skreba žirklutės, skamba muzika. Ir šitą baltą vakarą prie pianino sėdosi Antanas, Martynas virkdė birbynę, Paulina skaitė mamos poeziją: "Ir dabar dar esu ta mergaitė iš vasaros pievų, pasipuošus gražiausia mamytės jaunystės suknia". Eiliuoja ir pati, o mažoji Adeliukė kuria pasakas. Skambantį Odetos lyrinį žodį iliustravo čia pat eksponuojama jos grafika, beje, tapusi ir poezijos knygos iliustracijomis. Monologas su savimi, dialogas su pasauliu - taip įvardyta kurianti asmenybė, tą besniegės žiemos, bet baltą vakarą padėkojusi Laiko Davėjui, draugams ir savo žmogui, leidžiančiam jai daryti tai, kas patinka. Ir tarsi tylų palinkėjimą ištarusi: "Nesuspėjam mylėt ir atleist, / gal nemokam. /Tik pasmerkt, tik nuteist / kaip Pilotai. Skauda žemei / nuo mūsų pėdų neteisių -/atsiklaupkim".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"