TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Šventasis, pamėgęs loto

2009 09 12 0:00
Šv. Januarijaus garbinimą italai emigrantai išsivežė už Atlanto. Rugsėjį švęsdami Neapolio globėjo dieną, kankinio statulą apkloja doleriais.
Užsienio spaudos nuotrauka

Rugsėjo 19-ąją visas Neapolis švenčia savo globėjo šv. Januarijaus dieną. Nuo XIV amžiaus kankinys tikintiesiems atsidėkoja kraujo stebuklu ir padeda laimėti loto.

Nepaprastas neapoliečių pamaldumas netrukdo jiems tikėti sapnais ir azartiškai lošti loto. Uždegti žvakutę už laimingus skaičius čia taip pat natūralu, kaip ir melsti sveikatos. Tikima, kad Neapolio globėjas šv. Januarijus viską sutvarkys.

Paslaptis, saugoma ampulėse.

Jis gyveno III ir IV amžių sankirtoje, buvo Benevento vyskupas. Imperatoriui Diokletianui persekiojant krikščionis, į kalėjimą pateko Sozijus, Januarijaus diakonas. Kai vyskupas Januarijus atėjo jo aplankyti, pats buvo suimtas ir pasmerktas mirti. 305 metų rugsėjo 19-ąją netoli Počuolio miestelio jam nukirsta galva.

Jeigu tikėtume pasakojimais, viena iš egzekuciją mačiusių moterų kankinio kraują surinko į flakonėlius. Iki šiol kraujas saugomas Neapolio katedroje, dviejose hermetiškai uždarytose ampulėse. 1389 metais pirmą kartą buvo užfiksuotas šv. Januarijaus stebuklas, kuris kartojasi iki šiol: sudžiūvęs kraujas suskystėja ir net ima pulsuoti.

Stebuklas įvyksta tris kartus per metus: rugsėjo 19-ąją (šventojo kankinio mirties dieną), gegužės pirmosios savaitės išvakarėse (kai Januarijaus palaikai iš Benevento buvo perkelti į Neapolį) ir gruodžio 16-ąją (prisimenant Vezuvijaus išsiveržimą 1631 metais, kai po neapoliečių, kurie meldėsi šventajam, procesijos lava atsitraukė ir miestas buvo išgelbėtas). Retkarčiais kraujas suskystėja ir ypatingų įvykių proga.

Šv. Januarijaus stebuklas yra iššūkis mokslininkams. Iš IV amžiaus kildinamas sudžiūvęs kraujas susirinkusiųjų akivaizdoje keičia koncentraciją, spalvą, lipnumą, net tūrį ir svorį. Tai vyksta nepriklausomai nuo temperatūros, šviesos, paros laiko, požeminių smūgių jėgos ar jų nebuvimo. Hipotezė dėl kažkokios substancijos priemaišos kraujyje atkrito - archeologai patvirtino, jog ampulės (ir jas aklinai uždaranti mastika) yra IV amžiaus. Be to, jų neįmanoma atidaryti nesudaužius.

Tad ampulių turinį galima tirti tik naudojant spektro analizę. Ji patvirtino, jog tai arterinis kraujas be svetimų substancijų. Nors daug popiežių pagerbė Januarijaus relikvijas (Jonas Paulius II du kartus - 1980 ir 1990 metais), Bažnyčia nepareiškė oficialios pozicijos šiuo klausimu.

Kartais kraujas suskystėja akimirksniu, kartais - per kelias valandas arba dienas (labai retais atvejais, kaip 1976 metais, visai neskystėja). Tikintiesiems tai atrodo reikšminga: greitas kraujo skystėjimas žada miestui sėkmę, ilgas laukimas nežada nieko gero. Tai nebūtinai stichinė nelaimė, nes šv. Januarijus (vietinių vadinamas Gennaro) užsiiminėja ir tokiais reikalais, kaip darbo paieškos ar loto laimėjimas. Tad miesto gyventojai labai susigyvenę su juo. Per globėjo šventę Neapolyje neužregistruojama nusikaltimų, net vietos mafija - camorra - sustabdo veiklą.

Fortūnos ratas sukasi

Kai kraujas suskystėja, neapoliečių minios traukia į bilietų pardavimo vietas. Daugelis jų pasivadinusios "San Gennaro". Neapoliečiai ištikimiausi loto klientai, lošimas tapo jų gyvenimo filosofija. Būtent Neapolyje atsirado garsioji "Smorfia", savotiškas skaičių sapnininkas. Ši sistema artima Kabalai ir sapne pasirodantiems asmenims, daiktams, įvykiams priskiria atitinkamus skaičius. Tarkim, sapno herojė yra bitė. Jeigu ji skraido apie miegantįjį, reikia statyti ant 80, jeigu įgėlė - ant 40 ir 52, jeigu ją užmušėme - ant 5 ir 32. Dažnas neapolietis kreipiasi ir į konsultantus, nes nepakanka nustatyti skaičių, dar reikia apsispręsti, kokią loteriją pasirinkti.

Skaičiai surašomi dešimties miestų loterijose, kurios vadinamos "ratais". Ratas - tai senovinio tinklinio būgno su rankenėle atmaina. Ne visi lošėjai ryžtasi spėti visus penkis skaičius (iš 90), dažniau renkasi du tris... "Superenalotto" (laimingą kombinaciją sudaro pirmieji skaičiai laimėjimų Baryje, Florencijoje, Palerme, Romoje, Neapolyje ir Milane) laimingi yra šeši, bet statoma suma daug didesnė.

Vis dėlto loto atsirado ne Neapolyje, o Genujoje - XVI amžiuje, per vietos rinkimus. Aikštėje būdavo susibūrę 120 patricijų, iš kurių buvo renkami penki senatoriai. Kandidatai (ant kaklo jie turėjo pasikabinę numerius) turėjo išsirikiuoti, o juos apsupę piliečiai mėgino spėti, kas valdys respubliką. Laikui bėgant kandidatų skaičius sumažintas iki 90, o su rinkimais susieta loterija legaliai buvo organizuota 1567 metais. Tik kitą šimtmetį - kartu su genujiečiais pirkliais - ji pasiekė Neapolį.

Patricijus pakeitė nuotakos (mat gaudavo kraitį), o gyventojų troškimas laimėti taip išaugo, kad jie pradėjo ieškoti pagalbos aname pasaulyje. Susiformavo ypatingas ryšys tarp lošėjų ir dvasių skaistykloje: gyvieji melsdavosi už mirusiuosius, o šie atsidėkodavo iš kapo pasufleruodami laimingus skaičius.

Galų gale neapoliečiai tarpininkavimą pradėjo patikėti antgamtiškomis galiomis apdovanotam ekspertui - šitaip atsirado skaičių konsultanto amatas. Paplito įsitikinimas, jog iš milijono gyventojų turi atsirasti 72 "aiškiaregiai". Vienas garsiausių - Monako Rattuso ("neištvėręs vienuolis") - klientams laimingus skaičius pranašaudavo liesdamas rankomis jų kūnus. Nosis atitiko skaičių 43, ausis - 14, krūtinė - 28, sėdmenys - 16. Jeigu M.Rattuso paliesdavo iškart 16 ir 28, tai buvo nuoroda statyti ant 44.

Kitas istorijoje aprašomas specialistas iš Neapolio, pavarde Caglicaglis, XIX amžiaus pradžioje išrado vieną pirmųjų sistemų. Surašė visas 4005 dvejetų kombinacijas ir jas pardavinėjo mieste, o laimingų bilietų pirkėjai garsino jo šlovę ir didino uždarbius.

Iki šiol Italijoje "magai" veikia panašiais principais, tačiau dabar jie naudojasi kompiuteriais ir pelnosi per televizijos laidas.

Pirmas lošimas Neapolyje įvyko 1682 metais. Netrukus (1689 metais) lošimą uždraudė - po žemės drebėjimo, kurį pripažino bausme už nuodėmingą aistrą. Tačiau "nusikaltę gyventojai" nieko nepaisydami lošė toliau (svečiuodamiesi kitų miestų loterijose), kol po 24 metų jiems buvo sugrąžintas žaisliukas. Palaipsniui didėjo lošimų dažnumas - nuo 2 iki 24 kasmet.

Su loto daug metų mėgino kovoti bažnytinė valdžia. 1666 metais popiežius Aleksandras VII išleido bulę, kurioje ekskomunikavo dalyvaujančiuosius loterijose. Draudimus skelbė ir Inocentas XI, Inocentas XII, Klemensas XI ir Benediktas XIII. Jų įpėdiniai buvo jau ne tokie griežti, mat valdovai įsitikino, jog kolektyvinė piliečių nuodėmė labai pelninga valstybei.

Milijonierius, sėlinantis nakčia

Visokio plauko loterijoms italai per metus išleidžia apie 25 mlrd. eurų. Aistra apėmusi apie 80 proc. suaugusiųjų, 750 tūkst. žmonių - patologiški lošėjai. Po kiekvienos nesėkmės jie paprastai padvigubina lošimui skirtas kvotas (kad išlygintų nuostolius). Dabar loto galima žaisti tris kartus per savaitę, o liepą įvedami "momentiniai" lošimai (rezultatas paskelbiamas nupirkus kuponą). Kai kurie italai lošimams skiria 300 eurų kas savaitę. Arba dar daugiau. Ypač tada, kai skaičius ilgiau nepasirodo loterijoje. Tai pramanas, bet italai tiki, jog "vėluojantys" skaičiai turi daugiau šansų laimėti. Kai 2005 metais per 180 loterijos būgno lošimų Venecijoje nenorėjo pasirodyti skaičius "53", kai jį pasirinkęs pastatė visą turtą. Vienas banko tarnautojas susigriebė milijoną iš klientų sąskaitų, nes tikėjosi, kad "53" leis sugrąžinti "paskolą". Viena lošėja, užsispyrusio "penkiasdešimt trejeto" išduota, nusižudė. Didesnio įsigilinimo reikalauja sportiniai lošimai. Populiariausiame lošime - "Totocalcio" - numatomi 14 pasirinktų rungtynių rezultatai, tiksliau, vienos iš komandų pergalė arba lygiosios. "Totogolo" svarbiausia įvarčių skaičius. Apskaičiuota, jog statistinis italas sumoka 200 eurų per metus nelegaliai veikiantiems lažybų tarpininkams. "Pogrindyje" galima lažintis dėl visko, net popiežiaus mirties datos.

Laikui bėgant iškyla į viešumą mėginimai manipuliuoti lygiųjų rungtynių rezultatais, turbūt dalyvaujant futbolininkams. Už tokios machinacijos paprastai slypi camorra. Garsi afera "Totonero" (juodasis totalizatorius) buvo atskleista 1980 metais. "Milan" ir "Lanzio" komandos buvo nubaustos ir deleguotos į B lygą, diskvalifikuota daug žaidėjų, tarp jų Paolo Rossi (būsimasis įvarčių karalius per 1982 metų pasaulio pirmenybes).

Nepriklausomai nuo metodo, įspūdingas laimėjimas visada tampa švente. Laimingosios lažybų įstaigos savininkai kamerų akivaizdoje atkemša šampano butelius, visi sako tostus naujojo milijonieriaus garbei (paprastai jis lieka nežinomas), o laimėtojas ant lažybų įstaigos durų priklijuoja lapelį su padėka (paprastai nakties priedangoje), tik retkarčiais rizikuoja atsiskleisti skambindamas telefonu. Niekas nenori žlugdyti laimėjimo stebuklo ir susilaukti globos, neturinčios nieko bendra su ta, kuria Neapolį gaubia šventasis Januarijus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"