TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Tai kas nužudė Rasputiną?

2011 01 08 0:00
G.Rasputinas su adjutantu Lomanu (iš kairės) ir kunigaikščiu Putiatinu.
Užsienio spaudos nuotrauka

Praėjusiais metais Londone pasirodžiusi knyga šokiravo skaitytojus. Jos autorius Richardas Cullenas įrodo, kad Grigorijaus Rasputino, pilkojo kardinolo caro rūmuose, nužudymą organizavo Didžiosios Britanijos slaptosios tarnybos.

2004 metų spalį televizijos kanalas BBC parodė dokumentinį filmą "Kas nužudė Rasputiną?" Filmo aptarime dalyvavo R.Cullenas. Jau tada jis abejojo oficialia nužudymo versija, pasak kurios 1916 metų gruodžio 16 (29) dieną carienės favoritą savo namuose nužudė kunigaikštis Feliksas Jusupovas, o jam talkino Dūmos narys Vladimiras Puriškevičius ir didysis kunigaikštis Dmitrijus Romanovas. Britas istorikas pasakojo, kaip rinko medžiagą, griaunančią seną teoriją.

- Kas Jus paskatino aiškintis G.Rasputino mirties priežastis?

- Dešimto dešimtmečio viduryje vadovavau Londono policijos karininkų kvalifikacijos kėlimo programai. Turėjome susitarimą su Rusija dėl pagalbos mokant Vidaus reikalų ministerijos Sankt Peterburgo universiteto klausytojus. Dažnai lankydavausi Maskvoje ir Sankt Peterburge, kur užmezgiau artimų pažinčių. Kalbėdamiesi su rusais daug laiko skirdavome Rusijos istorijai ir jos mįslėms.

2004 metais BBC paprašė manęs pakomentuoti G.Rasputino nužudymo bylą. Mane nustebino autoriaus lengvatikybė - jis nekritiškai vertino nužudyme dalyvavusių asmenų parodymus! Man jie pasirodė neįtikimi.

Penkerius metus intensyviai studijavau G.Rasputino nužudymo aplinkybes, perskaičiau viską, kas apie jį parašyta, susipažinau su lavono skrodimo ataskaita ir teismo medicinos ekspertų bei to įvykio liudytojų parodymais. Padariau išvadą, kad faktai, išdėstyti pagarsėjusioje kunigaikščio F.Jusupovo knygoje "Rasputino galas", V.Puriškevičiaus prisiminimuose ir kito sąmokslo dalyvio, daktaro Stanislavo Lazoverto, parodymuose - klastotė, siekiant paslėpti tikrąjį žudiką ir ištrinti jo pėdsakus.

- Tai kodėl visiems jiems reikėjo meluoti?

- Ir F.Jusupovas, ir V.Puriškevičius norėjo pasirodyti esą didvyriai, gelbstintys tėvynę, kuriai gresia mirtinas pavojus, ir nuslėpti tai, kad patys dalyvavo G.Rasputino nužudymo sąmoksle. Tikrasis organizatorius buvo britų žvalgyba.

- Kodėl britų žvalgybai prireikė regzti sąmokslą, siekiant pašalinti Rasputiną?

- Londonas sunerimo dėl gandų, neva G.Rasputinas ir jo gerbėja bei globėja cariene Aleksandra Fiodorovna (vokiečių kilmės) purena dirvą separatistinei taikai su Vokietija.

Rusijos pasitraukimas iš karo būtų buvęs smūgis sąjungininkų strateginiams interesams Vakarų fronte. 1916 metais Rusijos armija pasiekė keletą reikšmingų pergalių Pirmojo pasaulinio karo frontuose ir padėjo įgyti persvarą Antantei - sąjungai, kurią Rusija sudarė kartu su Prancūzija ir Anglija. Anglijos žvalgyba buvo įsitikinusi (klaidingai), kad G.Rasputinas - vokiečių agentas ir dirba Vokietijos naudai. Taip manė britų žvalgybos rezidentūra Petrograde, kuriai vadovavo Johnas Scale'as. Tai jo pavaldiniams buvo įsakyta likviduoti G.Rasputiną.

- Bet svetimomis rankomis?

- Britų žvalgyba "Secret Intelligence Service" (SIS) užverbavo kunigaikštį F.Jusupovą, Valstybės dūmos narį V.Puriškevičių ir didįjį kunigaikštį D.Romanovą, caro pusbrolį. Tiesiogiai žudymui "vadovavo" Jusupovo namuose apsistojęs britų žvalgybos karininkas ir šeimininko artimas draugas Osvaldas Rayneris - tai jis šovė iš revolverio G.Rasputinui į galvą, užmušdamas iš karto.

- Iš kur tokia informacija?

- Man pavyko susitikti ir pasikalbėti su 93-ejų Muriel Scale, Johno Scale dukra. Asmeniniame jo archyve išliko daug dokumentų bei laiškų, liudijančių apie Didžiosios Britanijos valdžios nedraugišką požiūrį į G.Rasputiną. Ponia M.Scale man pasakė, kad tėvas pasakojo jai dalyvavęs sąmoksle likviduojant G.Rasputiną. O Didžiosios Britanijos nacionaliniame archyve radau kito SIS agento Petrograde, kapitono Stepheno Alley laišką, adresuotą tiesioginiam viršininkui. S.Alley rašo, kad būtinai reikia atsikratyti "tamsiųjų jėgų" - toks buvo G.Rasputino kriptonimas SIS.

Iš G.Rasputino lavono skrodimo, kurį atliko profesorius Kosorotovas, protokolo žinome, jog į Rasputiną šauta iš trijų skirtingų kalibrų ginklų. Viena kulka pataikė į plautį ir pažeidė skrandį, kita - inkstą (šauta į pečius). Abu kartus šauta iš 20 centimetrų atstumo. Trečioji kulka iššauta taikantis į kaktą. Kulkos padarytos žaizdos anga leidžia manyti, kad šauta iš didesnio kalibro ginklo, negu kiti du. Tai galėjo būti tik šūvis iš revolverio. Tardymo dokumentuose rašoma, kad trys sąmokslo dalyviai rusai turėjo tris skirtingus pistoletus: kunigaikštis Dmitrijus "Browning", F.Jusupovas - kišeninį "Browning", V.Puriškevičius - amerikietišką pistoletą "Savage". Išanalizavęs medžiagą apie žaizdą kaktoje, padariau išvadą, kad trečiasis šūvis šautas iš revolverio "455 Webley" - iš standartinio Pirmojo pasaulinio karo laikų britų armijos ginklo. Garsus teismo medicinos ekspertas profesorius Pounderis patvirtino mano hipotezę. Tokį ginklą F.Jusupovo namuose galėjo turėti tik vienas žmogus: O.Rayneris.

- O kodėl O.Rayneris išvis atsirado nusikaltimo vietoje?

- O.Rayneris ir F.Jusupovas susipažino studijuodami Oksforde. Vėliau O.Rayneris galėjo būti paskirtas į Petrogradą dėl pažinties su F.Jusupovu ir dėl planuojamo sąmokslo - pasikėsinimo į Rasputino gyvybę. F.Jusupovas buvo biseksualus ir artimai draugavo su O.Rayneriu - galiu tvirtinti, kad jiedu turėjo homoseksualų ryšį. Tą patvirtina F.Jusupovo prisiminimų fragmentai.

- Ar žudikai naudojo nuodus? Kuo dar abejojate tradicinėje G.Rasputino nužudymo versijoje?

- Neradau jokių įrodymų, kad G.Rasputiną būtų bandyta nunuodyti potašu. Ir V.Puriškevičius, ir F.Jusupovas savo knygose tvirtina, kad nuodų buvę įdėta į pyragaičius. Skrodimas neparodė nuodų pėdsakų G.Rasputino skrandyje. V.Puriškevičius ir F.Jusupovas taip pat teigė, esą po to, kai Jusupovo namuose buvo šaudyta į Rasputiną, jis atgavo sąmonę, ištrūko iš persekiotojų ir iššoko į kiemą, o Puriškevičius dar du kartus šovė jam į pečius. Paskui G.Rasputinui neva pavyko nubėgti iki Moikos upės. Ten jį sučiupę surišo. Neva vežamas prie Petro tilto per Mažąją Nevą jis buvo gyvas. Galiausiai ten jį ir įmetė į vandenį.

Manau, kad nieko panašaus nebuvo! Tai melas. Visa tai suklastojo žudikai, kad nukreiptų įtarimus nuo tikrųjų nužudymo motyvų ir paslėptų britų pėdsaką. Kiekviena G.Rasputino žaizda, gauta F.Jusupovo namuose, specialistų patomorfologų nuomone, kurių ekspertizės prašiau, buvo mirtina. G.Rasputinas negalėjo išbėgti į kiemą, o į upę buvo įmestas nebegyvas. Jau nekalbu apie tai, kad šūvis iš revolverio iš arti ir į kaktą negalėjo nebūti mirtinas.

- Ar O.Rayneris paliko kokių nors dokumentų, patvirtinančių jo dalyvavimą žudant G.Rasputiną?

- Prieš mirtį 1961 metais O.Rayneris sunaikino visus savo popierius, dokumentus. Kalbėjau su jo giminaičiu, kuris tvirtino, esą O.Rayneris turėjo žiedą, pagamintą iš kulkos, iššautos žudant G.Rasputiną. Tačiau negalėjau patvirtinti šitos versijos. 1919 metais O.Rayneris buvo apdovanotas Britanijos imperijos ordinu, o po metų pasiųstas į Maskvą kaip prekybinės misijos narys. O.Rayneris nenutraukė pažinties su F.Jusupovu ir tada, kai šis atsidūrė emigracijoje. 1927 metais O.Rayneris išvertė į anglų kalbą F.Jusupovo knygą "Rasputino galas".

Kitą dieną po nužudymo O.Rayneris vėl lankėsi F.Jusupovo namuose, lydėjo jį į geležinkelio stotį, kur kunigaikštį, mėginantį išvykti iš Petrogrado, sulaikė policija.

Rusijos valdžia žinojo apie O.Raynerio dalyvavimą žudant, bet neturėjo tiesioginių įrodymų. Ir F.Jusupovas, ir V.Puriškevičius tardymo metu jį dengė. Didžiosios Britanijos ambasadorius George'as Buchanianas prisiminė, kad netrukus po G.Rasputino nužudymo caras Nikolajus II audiencijos metu jam pasakė: "Ten įsipainiojęs jaunas anglas, Jusupovo bičiulis iš universiteto." Bet caras nepasakė jo pavardės.

 

Parengė OSVALDAS ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"