TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Tamsioji šviesos pusė

2009 05 23 0:00
Užsienio spaudos nuotrauka

Dirbtinė šviesa, kuri naktį apšviečia butus ir gatves, kenkia gamtai - žudo paukščius, dezorientuoja vėžlius, net ir mums gali sutrikdyti sveikatą.

Ekologai jau prieš kelerius metus paskelbė dirbtinį apšvietimą viena didžiausių grėsmių aplinkai - kaip ir nuodingosios dujos ar toksiški chemikalai. Jie tvirtino, kad dirbtinė šviesa trikdo taisyklingą gyvūnų vystymąsi. Tačiau tada retas kuris norėjo klausytis ekologų. Tik pastaruoju metu mokslininkai pripažino, kad jų būta teisių. Mat vis gausėja įrodymų, jog dirbtinė šviesa anaiptol nėra tokia geradarystė kaip manėme.

Ilsėkimės tamsoje.

Netinkamas apšvietimas, pavyzdžiui, nelygiai degančios dienos šviesos lempos, kartais mums sukelia galvos skausmus. Daug valandų dirbdami patalpoje, apšviestoje fluorescencinėmis lempomis, pajuntame padidėjusį kraujospūdį, nuovargį ir dirglumą. Šviesos perteklius naktį trikdo paros ritmą, gali būti priežastis susirgti civilizacijos ligomis, tokiomis kaip krūties vėžys ir prostata, nutukimas ar cukraligė. Taip mano pirmojo pasaulinio simpoziumo, per kurį buvo svarstoma, kokį poveikį žmogaus sveikatai turi dirbtinė šviesa, dalyviai. Renginys vyko 2006 metų rugsėjį JAV ir davė pradžią tos temos tyrimams.

Mokslininkai dar neatliko tiek tyrimų, kad galėtų nedvejodami tvirtinti: dirbtinė šviesa žmogui žalinga. Tačiau stebėjimai leidžia jiems daryti paprastą išvadą: kol gali, nedek lempos.

Analizuodami epidemiologinių tyrimų duomenis JAV Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad dirbtinė šviesa dažniau lemia onkologines moterų krūties ligas. Jie ištyrė 120 tūkst. slaugių. Paaiškėjo, kad tos, kurios ne mažiau kaip 30 metų reguliariai budėdavo naktimis, dažniau sirgo krūties vėžiu negu moterys, vengusios naktinės pamainos. Taip pat įrodyta, jog aklosioms itin retai diagnozuojama ši liga.

Vėlesni tyrimai leido nustatyti, kad krūties vėžiu dažniau suserga moterys, gyvenančios ryškiai apšviestose zonose. Tai atskleidė profesorius Richardas Stevensas iš Konektikuto universiteto. Jis peržiūrėjo Izraelio nuotraukas, darytas iš palydovo, išrinko 147 ryškiausiai apšviestas vietas ir ištyrė, ar dažnai ten buvo diagnozuotas vėžys. Iš gautų duomenų profesorius R.Stevensas apskaičiavo, jog moterys, gyvenančios ryškiai apšviestoje apylinkėje - kur vidurnaktį taip šviesu, kad išėjus iš namų galima skaityti knygą, - 73 proc. labiau rizikuoja susirgti vėžiu negu tos, kurių namai stovi beveik neapšviestose zonose.

Panašias išvadas padarė Izraelio Haifos universiteto tyrėjai. Jie palygino visos Žemės nuotraukas, darytas iš palydovo, su onkologinių ligų duomenimis ir nustatė: vėžiu dažniausiai suserga asmenys, gyvenantys ryškiai apšviestoje zonoje. Tokiose vietose nuolat būnančioms moterims grėsmingiausias yra krūties vėžys, o vyrams - prostatos vėžys.

Epidemiologinių duomenų išvados taip nustebino specialistus, kad jie nusprendė tirti toliau. Filadelfijos Thomaso Jeffersono universiteto mokslininkai ėmė savanorių kraujo mėginius dieną ir naktį: po dviejų valandų tamsoje ir po dviejų valandų, praleistų dirbtinai apšviestoje patalpoje. Paskui tuos kraujo pavyzdžius suleido pelėms, kurioms anksčiau buvo įskiepytos žmogaus krūties vėžio ląstelės. Kraujas, paimtas iš savanorių, praleidusių tam tikrą laiką lempos šviesoje, greitino naviko augimą. Visiškoje tamsoje buvusių asmenų kraujo mėginiai stabdė vėžinių ląstelių plėtimąsi.

Mokslininkai linkę manyti, kad navikų naikinimą lemia melatoninas. Jo žmogaus kraujyje atsiranda būtent naktį. Šis hormonas lėtina vėžinių ląstelių dalijimąsi ir greitina jų žūtį. Kuo mažiau kraujyje melatonino, tuo silpniau žmogaus organizmas apsaugotas nuo naviko. Taip atsitinka naktį sėdint apšviestoje patalpoje. Kai į akis patenka šviesos, smegenys nustoja gaminusios šį hormoną, o be jo mūsų miego ir budėjimo paros ciklas išsiderina. Tada kyla problemų, pavyzdžiui, ląstelės ima netinkamai dalytis, sutrinka ir kitų hormonų, tokių kaip estrogenai, išsiskyrimas. Prasideda ligos, tarp jų ir vėžys, sutrinka regėjimas. Pensilvanijos universiteto mokslininkai įrodė, kad vaikai, kurie iki dvejų metų miega degant šviesai, dažniau negu jų vienmečiai, praleidžiantys naktį tamsoje, kenčia dėl trumparegystės.

Šviesa miegamajame ir gatvės iliuminacijos švytėjimas naktį pro langą gali sudrumsti miegą. Kiekvienas žmogus prabunda daugmaž kas pusantros valandos ir jeigu kaip tik tada jis pastebės šviesą, krintančią pro langą, turės vargti, kol vėl užmigs. O jei miegamajame bus tamsu, užsnūs ir net neprisimins, kad akimirką buvo pabudęs. Biologinio laikrodžio ritmo sutrikimas dėl dirbtinės šviesos, kuri "perstumia" ribą tarp dienos ir nakties, gali sukelti vadinamąjį suvėlintos miego fazės sindromą, kai žmogus per vėlai užmiega ir rytą jam sunku keltis.

Buožgalvių brandos ypatumai

Be tikros nakties kenčia ir gyvūnai. "Naktinių lempų šviesa supainioja reprodukavimą, nes išsiderina jų organizmo paros ritmas", - aiškina biologas Bryantas Buchananas iš Sirakūzų universiteto. Mokslininkas šviesa tyrė afrikietiškų naguotųjų varlių buožgalvius. Suskirstė juos į tris grupes ir kiekvieną nakčiai palikdavo kitokio intensyvumo šviesoje: vienus - prilygstančioje Mėnulio pilnačiai, kitus - šviesos likučiams temstant, trečius - visiškoje tamsoje.

Eksperimento pabaigoje paaiškėjo, kad kiekvienos grupės varlės vystėsi skirtingai. Tamsoje buvę buožgalviai greičiausiai subręsdavo. Ropliai, laikyti pritemdytoje ir ryškioje šviesoje, vystėsi daug lėčiau. Eksperimentui baigiantis jie vis dar buvo buožgalviai.

Mokslininkas padarė išvadą, kad net nestiprus dirbtinis apšvietimas lėtina varlių vystymąsi. Tai gali turėti tragiškų pasekmių. Tarkim, jei varlių, kurios veisiasi sezoniniuose vandens telkinėliuose, buožgalviai nespės laiku subręsti, jie žus, nes nepabėgs telkinėliui džiūstant.

Elektros apšvietimo žala paukščiams ir vabzdžiams dokumentuota pakankamai. Įjungti šviestuvai ar neoninės lempos jiems tampa mirtinais spąstais. "Išvydę aukštų pastatų iliuminacijas, migruojantys paukščiai suka iš kelio ir skrenda šviesos link, o apakinti ir dezorientuoti atsitrenkia į pastato langus", - sako ornitologas Andrzejus Kruszewiczius. Praėjusių metų spalį rudeninio migravimo metu šitaip Varšuvoje žuvo šimtai liepsnelių, strazdų ir nykštukų. Juos traukė ryški reklama miesto centre. Tiesa, paukščiai ją aplenkdavo, bet apakinti atsitrenkdavo į pastatą, stovintį iškart už reklamos, ir užsimušdavo.

Jūros paukščių žudikais tampa apšviesti laivai, jūros švyturiai ir gręžimo platformos.

Į šviesos spąstus masiškai įkliūva vabzdžiai. Karkvabaliai, musytės, svirpliai, naktiniai drugiai spiečiais skrenda prie įkaitusių lempučių. Profesorius Gerhardas Eisenbeisas iš Jano Gutenbergo universiteto (Vokietija) apskaičiavo, kad vienas žibintas, įrengtas medžiais apaugusiame upokšnio krante, užmuša visus vandens vabzdžius 200 metrų spinduliu. Mokslininkas šį reiškinį vadina dulkių siurblio efektu. Kiekvienais metais Vokietijoje taip žūsta 100 bilijonų vabzdžių.

Globalinė fatamorgana?

Miestuose šviesos užburti vabzdžiai patiria optinę apgaulę - lygų dangoraižių arba automobilių paviršių, kuriame atsispindi šviesa, palaiko vandens ežeru ar upeliu. Ir deda ten kiaušinėlius.

Panašią fatamorganą jauniems vėžliams sukelia mėnuo, atsispindintis nuo uostų, pajūrio viešbučių ir kelių. Šviesų pašvaistė horizonte jiems siejasi su mėnulio apšviestu vandenynu. Tada vėžliai neranda kelio į jūrą ir eina dirbtinio apšvietimo link, nes laiko jį blausia mėnulio šviesa.

Šiaurės Amerikos juodnugarės salamandros, matydamos šviesų pašvaistę virš žmonių gyvenviečių, neina ieškoti maisto - mano, kad vis dar diena. Jos vėluoja medžioti net dvi valandas, todėl turi per mažai laiko pasisotinti iki saulėtekio. O išbadėjusi salamandra nelabai patraukli priešingai lyčiai.

Visi žinome, kad naktis dvelkia romantika. Tačiau susižavėję nuostabiu išradimu - dirbtine šviesa - pamirštame jos žavesį, ir tai, kad visiška tamsa turi šviesių pusių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"