TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Tauriosios hienos

2008 11 29 0:00
Hienos trokšta valdžios. Dominuojančių patelių jaunikliai ateina į pasaulį jau norėdami valdyti kitus.
LŽ archyvo nuotrauka

Ar tikrai jos vagilės ir maitėdos? Nieko panašaus! Hienos puikios medžiotojos ir rūpestingos jauniklių globėjos. Gyvena bendruomenėse, valdomose moteriškos rankos.

Visi žinome, kad liūtai yra orūs ir drąsūs, hienos - klastingos ir žiaurios. Jos kelia pasibjaurėjimą, nes vagia kitų žvėrių sumedžiotą grobį arba minta gaišenomis. Dėl to žmonės, kurie lobsta iš svetimos nelaimės, dažnai pravardžiuojami hienomis. Tačiau visi tikriesiems Afrikoje gyvenantiems žvėrims sugalvoti epitetai - nė motais. Hienos - bendruomeniniai gyvūnai, pripažįstantys savojo klano valdžią ir taisykles. "Jos tokios pat protingos kaip labiausiai išsivysčiusios beždžionės", - tvirtina Kay Holekamp, zoologijos profesorė iš Mičigano valstijos universiteto. Jau daugiau kaip du dešimtmečius ši mokslininkė tyrinėja Kenijos Masai Maros nacionalinio parko stepių plotuose gyvenančių šlakuotųjų hienų įpročius.

Garbingos medžiotojos

Hienos, retkarčiais tikrai ėdančios gaišenas (pavyzdžiui, negyvus vėžlius, kurie nudvesia, kai žaisdami masajų paaugliai apverčia juos aukštielninkus), yra medžiotojų prigimties. Jos medžioja taip pat puikiai kaip ir liūtai, bet, kitaip nei tie didieji katinai, nesėlina iš pasalų. Hienos su auka kovoja atvirai: persekioja gyvūną keliolika kilometrų, kol šis išsekęs krinta, arba atsitraukia, jei persekiojamasis pasirodo ištvermingesnis. Net 95 proc. maisto jos susimedžioja pačios puldamos žvėris, daugiausia antilopes ir buivolus. Labiausiai mėgsta zebrieną. Profesorės K.Holekamp stebėjimai patvirtino, kad būtent liūtai dažniau vagia hienų grobį negu priešingai.

Nepaprastai galingais žandikauliais hienos gali perkąsti net storiausią dramblio odą arba traiškyti jo milžiniškus kaulus. Tačiau turi praeiti keleri metai, kad žvėries nasrai taptų tokie stiprūs. Jaunikliai neįstengtų perkąsti net sausainio. Todėl patelės globoja vaikus ilgai, kol jie užauga ir tampa sėkmingais medžiotojais. Kad apgintų palikuonis nuo suaugusių gaujos narių, rūpestingos mamos būna ryžtingos ir negailestingos. Profesorė K.Holekamp spėja, jog dėl tos pačios priežasties hienų patelės yra didesnės ir agresyvesnės nei patinai. Jos valdo ir gaują.

Absoliutus matriarchatas

Klanui, kurį paprastai sudaro maždaug penkios, o kartais ir aštuonios dešimtys žvėrių, vadovauja seniausia patelė. Kitos turi savo vietas hierarchijoje - jos priklauso nuo rango, paveldėto iš motinos. Šios patelės priverčia paklusti ir patinus, kad galėtų rūpintis palikuonių išlikimu.

Bendruomenės hierarchijoje patinai yra žemesnio lygio. Jie taip pat konkuruoja dėl statuso, bet net aukščiausio rango patinas visada pavaldus žemiausio rango patelei. Klano taisyklės atsiskleidžia tuomet, kai hienos maitinasi. Sumedžiojus auką visos gaujos žvėrys kovoja dėl jiems priklausančių kąsnių. Geriausia mėsa visada atitenka dominuojančiai patelei. Kuo žvėries rangas žemesnis, tuo prastesnius gabalus jis gauna. Todėl patinai dažniausiai malšina alkį atliekomis.

Vyriškos lyties hienos palieka gimtąjį klaną, kai sulaukia dvejų metų, t. y. subręsta. Tada patinai eina į kitą klaną, nes ten turi daugiau šansų tapti tėvais. Jų likimas nepavydėtinas, nes patelės pačios pasirenka "amantus". Tyrimai parodė, kad pirmenybė teikiama nesusigiminiavusiems partneriams, ateiviams iš kitų klanų.

Didžiosios garbėtroškos

Hienos yra garbėtroškos. Dominuojančių patelių jaunikliai ateina į pasaulį jau trokšdami būti viršesni už kitus. Tačiau hienos geba ir bendrauti. Jos, kaip ir žmonės, turi draugių, kuria sąjungas, kad apgintų savo pozicijas klane. Bendrauja urgzdamos, murkdamos, dejuodamos ir kvatodamos. Tas hienoms būdingas juokas žmogui gali skambėti tarsi pasityčiojimas. Tačiau jos kvatoja tik tuomet, kai būna išgąsdintos arba sunerimusios.

Pasak profesorės K.Holekamp, hienos ypač protingos ir nuovokios. Kai tyrinėtojai padėdavo mėsos gabalą į metalinį narvą, uždarytą sklende, jos greitai perprasdavo gudrybę ir narvą atsidarydavo.

Tad jei atsitiktų taip, kad tektų "laimė" būti pavadintam hiena, neįsižeiskite, tik pamąstykite, ar kartais nesate linkę apkalbėti kitų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"