TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Ten, kur gyvena gorilos

2009 01 03 0:00
2007 metų liepos 24-ąją Virungos nacionalinio parko sargai ant bambuko karčių neša brakonierių nušautą gorilą patiną, kurį vadindavo Senkekwe. Ši nuotrauka laimėjo pirmąją vietą tų metų World Press Photo konkurse "šiuolaikinio pasaulio" kategorijoje.

Virungos, arba Mėnulio, kalnai yra trijų šalių - Kongo Demokratinės Respublikos, Ruandos ir Ugandos - teritorijoje. Virungos nacionalinis parkas Kongo Demokratinėje Respublikoje ribojasi su Vulkanų nacionaliniu parku Ruandoje ir Mgahingos nacionaliniu parku Ugandoje.

Visas saugomas plotas - beveik 8 tūkstančiai kvadratinių kilometrų. Čia gyvena apie 380 kalnų gorilų. Dar kita jų populiacija, apie 320, gyvena Bvindžio miške Ugandoje. Taigi kalnų gorilų yra apie 700.

Gorilas Ruandoje saugo ne tiktai ginkluoti sargai. Neseniai aplinkiniuose kaimuose įvykdyta privalomo skiepijimo akcija. "Savaime aišku, kad būtų apsaugota žmonių sveikata, taip pat kad ir gorilos neužsikrėstų kokia liga nuo žmonių", - aiškina vedlys. Dėl tos pačios priežasties uždrausta prisiartinti prie beždžionių. "Negalima prieiti arčiau kaip septynis metrus, nebent gorila prisiartintų pati", - instruktuoja jis.

Greta jo, mūsų mažos grupelės - žurnalisto, trijų meksikiečių studenčių ir jaunuolio iš Niujorko - priešakyje, eina patyręs pėdsekys. Abu žino kiekvieną žemės pėdą Virungoje. Savo padėjėjus dar vakar pasiuntė aukštyn į ugnikalnio šlaitus stebėti "Susa" vadinamos 39 individų grupės judėjimo. Sekdami paskui beždžiones šie trumpųjų bangų siųstuvu nuolat pranešinėja bandos buvimo vietą.

Didžiausios pasaulio beždžionės bunda apie septintą valandą ryto. Dvi valandas ganosi, paskui atsigula pailsėti. Atsipūtusios vėl traukia ieškoti atžalų, daržovių ir maistingos žievės, o tada vėl prigula snūstelėti po pietų. Nakvoti rengiasi apie šeštą septintą valandą. Kasdien kitoje vietoje krauna milžiniškus lizdus iš tropinių augalų.

Iš pradžių žygiuojame ežia tarp mikroskopinių sklypelių, dirbamų hutų genties. Matome batatus, manijokus, kukurūzus, bananus. Einame pro tradicines apvalias trobeles.

Maždaug 2300 metrų aukštyje virš jūros lygio sustojame pailsėti. "Kur šiandien gorilos?" - klausiu vedlio. Traška siųstuvas, trumpas pokalbis gomurine kiniarvandos kalba. "Mums pasisekė, jos 3000 metrų aukštyje. Tad reikės įveikti dar 700 metrų. Prieš kelias savaites sekiojome jas aštuonias valandas. Buvo nukeliavusios iki aukščiausio ugnikalnio viršūnės", - sako jis.

Netrukus įeiname į debesis. Viskas klostosi taip, kaip ir turėtų būti ūkanotame gorilų krašte - matomumas sumažėja iki 20 metrų, temperatūra krinta kokia dešimčia laipsnių ir įsilyja. Po valandos žygio lietaus merkiami prieiname žalią sieną. Mūsų akims atsiveria tankus miškas: bananai, dygūs krūmai, lianos. Vorele skverbiamės siauru takeliu tarp žalumos, takeliu, kurį ištrypė gorilos.

Esame atogrąžų lietaus miške. Džiunglės svaigina kvapais ir gyvybės formų įvairove. Žavintis reikia nepamiršti atsargumo - prie takelio auga gal tūkstantis augalų, ir daugelis jų nudegina kaip pikčiausia dilgėlė, bado, nuodija. Judėjimas tarp šitų spąstų su fotografo manta yra ekvilibristika.

Valandą skverbęsi per mišką išeiname į laukymę, žolė siekia iki pažastų. Ūmai kairėje tarp žalumos man vaidenasi kažkokia tamsi figūra. Ne, negaliu patikėti, kad tai... "Gorila!" - nejučiomis ištrūksta man šūksnis.

Pirma sutikta gorilų patelė - nedidelė, maždaug suaugusio homo sapiens ūgio. Sėdi krūmuose per du metrus nuo manęs ir smalsiai stebi. "Maždaug dvylikos metų", - kužda vedlys.

Gorilos išauga iki 2 metrų, sveria iki 200 kilogramų. Patelės lengvesnės ir mažesnes už patinus. 10-12 metų beždžionės subręsta lytiškai. Gimdo po vieną jauniklį maždaug kas ketveri metai. Dauguma gorilų praleidžia visą gyvenimą bandose - paprastai vienuolikos individų.

Patelė akylai stebi mus. Priešingai King Kongo mitui, įdiegtam mums popkultūros, gorilos neagresyvios. Didžiausios ir stipriausios beždžionės yra švelnios ir veikiau nedrąsios. Netrukus gauruota paauglė nustoja mumis domėtis ir vėl įninka kramtyti šakeles.

Už kelių metrų, prie neryškaus takelio sėdi patinas. Gerokai kresnesnis, turi ilgas raumeningas rankas, kuriomis pasiremia vaikščiodamas, ir trumpas kojytes. Visiškai nekreipia dėmesio į penketą giminaičių iš ateities evoliucijos aukštų. Kai pradedu jį fotografuoti, užsnūsta.

Apstulbintas pirmų didžiųjų beždžionių vaizdo pradedu dairytis į aplinkines tankmes. Po kelių akimirkų jau galiu įžiūrėti keliolika individų. Du mažyliai įsikibę motinoms į kailį ir krūtinę, kelios jaunos beždžionės dūksta, keliolika suaugusiųjų ramios. Motinos seka kiekvieną mūsų judesį. Jų akys, protingos, norėčiau pasakyti - žmogiškos, tarytum sako: "Nedaryk man nieko blogo, aš čia su savo mažyliu."

Kažkoks sunkiai nusakomas jausmas susitikus su tomis didžiosiomis beždžionėmis, tai lyg kelionė į tolimą praeitį.

Galingų formų patinas be garso išnyra iš krūmų. Jam turbūt jau daugiau kaip trisdešimt metų, vilna ant keteros sidabrinė. Dominuojantys gorilų patinai pradeda žilti nuo pečių, iš čia jų angliškas pavadinimas "silverback". Judėdamas labai vikriai ir atletiškai keturiomis galūnėmis, tyliu čepsėjimu jis atkreipia į save visos bandos dėmesį. Tai jis grupės sargybinis ir gynėjas nuo besivalkiojančių vienišų patinų ir nuo žmonių. Jis taip pat išsprendžia bandos narių ginčus, nusprendžia, kur ir kada keliauti, pasimaitinti ir kurioje vietoje apsistoti nakvynei. Kai kyla apžėlusiu šlaitu, beveik keturios dešimtys gorilų greitai pašoka ir seka paskui vadą. Žiūriu, kaip dingsta ūke.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"