TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Tikėjimas gali išgydyti

2011 10 29 14:30

Užtenka piliulės su cukrumi, fiziologinės druskos injekcijos, banalaus odos įpjovimo ir susiuvimo arba prijungimo prie neįprastai atrodančios mašinos, kad pasijustume geriau ir sveikiau. Tai placebo efektas - seniausias žmonijai žinomas "vaistas", kuris visą laiką stebina tyrinėtojus ir patyliukais verčia medicinos pasaulį aukštyn kojomis.

"Tai buvo ypač bjaurus virusas, - pradeda savo pasakojimą lenkų žurnalistas. - Iš pradžių jis, sukeldamas viduriavimą ir vėmimą, puolė mano vaikus. Ta naktis tapo nepamirštama. Paryčiais supratau, kad sėlina ir prie manęs: skrandyje kunkuliavo, jaučiau šleikštulį. Žinojau, kad nemalonus pykinimas - jau tik laiko klausimas. "Išgerk to homeopatinio vaisto nuo vėmimo. Vaikams padėjo", - patarė žmona.   Pažvelgiau į baltą buteliuką. Niekada nepasitikėjau homeopatija. Maniau, tai pseudoterapija, kuri geriausiu atveju suveikia tiems, kurie ja tiki. Bet ar turėjau ką prarasti? Atskaičiavau dešimt bjauraus skonio lašų, nurijau, užgėriau... Nepraėjo nė pusvalandžio, kai šleikštulys dingo.

Kaip tai gali būti? Juk homeopatiniai vaistai taip atskiesti, kad gydomosios substancijos praktiškai nebėra. Neturėtų man padėti, bet vis dėlto pasijutau geriau. Netapau visiškai sveikas, tik patyriau reiškinį, kuris nustebino. Toks ir yra placebo efektas - neatskiriamas medicinos elementas, tik neseniai pradėjęs atskleisti savo esmę."

Darymo geriau istorija. Ilga

Greičiausiai tai buvo gydymo meno plačiąja prasme pirmasis elementas. Pateikti pacientui substanciją, kuri nedaro gydomojo poveikio, arba padaryti tokią pat neefektyvią procedūrą - tūkstančius metų gyvavusi medicinos norma. Bet ši tiesa, šamanų arba liaudies medicina buvo stulbinamai veiksminga - daugelis žmonių tikėjo, kad ji padeda susigrąžinti sveikatą. Tokią didelę jėgą gali turėti pati gydymo procedūros įtaiga.

Kodėl tai įmanoma? "Psichoneuroimunologija tiria proto, smegenų ir imunologinės sistemos veiklos ryšius. Ji leidžia žinoti, kad pozityvus mąstymas padeda sumažinti negalavimus ir net mobilizuoti organizmą kovoti su naviku", - aiškina daktaras Mariuszas Wirga, Long Bičo veteranų medicinos centro onkologijos skyriaus vadovas. Placebo atveju pacientą veikia, pavyzdžiui, pats tabletės nurijimo faktas - ir visai nesvarbu, iš kokių medžiagų ji padaryta.  Tyrimai parodė, kad pasitaiko net smegenų veiklos pakitimų, o tai gali atsiliepti ir kitų organų funkcionavimui. Juk šleikštulio pojūtis, kankinęs šio rašinio autorių, nėra kažin kas nematerialaus ir išgaruojančio - jį sukelia nervų ląstelių suaktyvėjimas. 

Terminas "placebas" greitai įgijo negatyvų skambesį. Lotyniškai jis reiškia "patinku" ir šimtus metų buvo verčiamas kaip paciento savijautos pagerinimas. Toks "darymas gera" jau XIX amžiuje įvertintas kaip medicininė apgaulė. "Jeigu ligonis sužinos, ką darome, jis nusikvatos mums į akis arba labai supyks. Iš manęs jau juokėsi, pajutau ir svetimą pyktį. Gydyti placebu - tai šarlatanizmas", - 1903 metais svaidė žaibus Harvardo profesorius Richardas Cabotas. Tačiau daugelis jo kolegų, užuot palikę žmones be nieko, ir toliau davė savo pacientams iš duonos padarytų tablečių arba leido vandens injekcijas. Taip daroma iki šiol. Kaip rodo anketiniai tyrimai, placebą reguliariai skiria maždaug pusė gydytojų išsivysčiusiose šalyse, nuo Izraelio per Šveicariją, Vokietiją ir Daniją iki JAV. Aišku, šiandien medicina naudojasi subtilesniais metodais negu tabletės iš duonos.     

Imk tabletę (arba dvi)

"Gydytojai inertiškai skiria mums medikamentų, turinčių kokios nors naudingos substancijos pėdsakų, tačiau ta substancija nėra skirta gydyti būtent tai, ką šiuo metu mums skauda. Vaistinės darbuotojas, suvokdamas, jog žmogui išrašytas placebas, turi paduoti jam vaistą ir sakyti: "Daugumai pacientų paprastai taikoma didesnė dozė, bet jūsų atveju gydytojas, matyt, nutarė, kad geriau veiks mažesnė", - rašo Michaelas Brooksas knygoje "Trylika dalykų, kurie beprasmiški". Aišku, ir medikas, ir vaistininkas tai daro nuoširdžiai įsitikinę, nes pacientas iš tikrųjų pasijunta geriau.

Bet ar žmogus išties tampa sveikesnis? Dėl placebo naudos ginčijamasi daugelį metų. Kai kurie mokslininkai mano, kad tariama terapija mobilizuoja organizmą kovoti su liga arba bent jau leidžia veikti natūraliems gynybiniams organams (jie prasčiau funkcionuoja, kai pacientas jaučiasi patyręs stresą ir neglobojamas).

"Placebo operacijos akivaizdžiai įrodo, kad placebo efektas egzistuoja. Išsamiai ištyrinėtas jo, kaip skausmą malšinančios, šleikštulį stabdančios ir raminamosios priemonės, veiksmingumas", - knygoje "Hipokrato šešėlis" teigia daktaras Henry Newmanas. Ir pateikia Parkinsono, širdies ligų, kelio sąnario patologijos pavyzdžių.  

Kita vertus, yra išsamios analizės, paskelbtos dviejų danų gydytojų - Asbjorno Hrobjartsono ir Peterio C.Gotzsce's. Jie pateikia išvadą, kad medicinos požiūriu placebas neturi jokios vertės. Kas čia teisus?

"Iš tikrųjų daug kas rodo, kad placebas smarkiai pervertintas. Galbūt jis daro poveikį tokių negalavimų kaip skausmas, alpulys ar žarnyno sutrikimai simptomams, tačiau nepašalina jų priežasčių. Paciento gyvenimo kokybę pagerina, ir tai, žinoma, labai svarbu, bet jo neišgydo", - aiškina daktaras Maciejus Zatonskis iš Vroclavo medicinos akademijos. Be to, daugelio ligų eiga nereguliari - požymiai sustiprėja, susilpnėja, kartais visiškai dingsta. Kai gydytojas sako: "Prašome išgerti dvi tabletes vitamino C ir rytoj jausitės geriau", dažniausiai taip ir būna, nors vitaminas niekaip to nepaveikia.

Ar tai reiškia, kad placebas faktiškai yra dėmesio nevertas šarlatanizmas, kaip teigia profesorius R.Cabotas? Iš esmės tai klaidingas požiūris. Šito efekto tyrimai atskleidė mokslininkams daug įdomių netikėtumų, kurie jau ima keisti medicinos pobūdį.

Kas vokiečio skrandyje

Pirma staigmena - placebą vartojančių asmenų smegenų skenavimo rezultatai. Priešingai, negu buvo galima tikėtis, "netikra piliulė" suaktyvina vienas sritis, kai ji priimama kaip skausmą malšinantis vaistas; kitas - kai turi būti antidepresantas; dar kitas - kai duodama asmenims, sergantiems Parkinsono liga. Mokslininkai padarė išvadą, jog tai, ką vadiname placebo efektu, iš tikrųjų susideda iš kelių skirtingų mechanizmų. Kai kurie jų paprasti, pavyzdžiui, sąlyginiai refleksai, žinomi dar iš Ivano Pavlovo eksperimentų su šunimis, kiti komplikuoti, nes turi įtakos kultūriniai ir visuomeniniai faktoriai.  

Placebas veikia įvairiai. Viskas priklauso nuo to, kokioje pacientų grupėje atliekami tyrimai. "Puikus pavyzdys - skrandžio opa.  Placebas dažnai sušvelnina jos simptomus Vokietijoje, bet kur kas rečiau - Brazilijoje", - sako daktaras M.Zatonskis. Tai bandyta aiškinti vokiečių "tautiniu charakteriu", mat jie labai gerbia savo gydytojus, tad gali lengviau leistis paveikiami. Tačiau tyrimai parodė, kad placebas beveik visiškai neveikia vokiečių kaip vaistas nuo hipertonijos. Kodėl? Iki šiol neaišku. 

Kiekvienas mūsų gali skirtingai reaguoti į placebą. Net nežinome, kokią įtaką tam reiškiniui turi konkretaus asmens atvirumas įtaigai.  "Kol kas esama tik įtikimų duomenų, kad placebo efektas tampa stipresnis, kai pacientas jaučia didelę baimę arba nerimą", - tvirtina daktarė Barbara Dolinska knygoje "Placebo". To per maža, bet dauguma sergančių žmonių būtent taip jaučiasi.

Laikrodinė bomba vaistinėje

Kad patikrintų naują vaistą, mokslininkai vienai grupei ligonių duoda jo, o kitai grupei - placebo. Abu preparatai atrodo vienodai, tad nei gydytojas, nei pacientas nežino, ką gauna. Šitaip galima atskirti bet kokią placebo įtaką nuo tikrojo vaisto poveikio. Toks klinikinis testas laikomas auksiniu medicinos standartu, nes juo patikrinti gydymo metodai (taip pat procedūros, jos irgi turi "tuščios tabletės" atitikmenis) dabar yra veiksmingiausias medikų ginklas.

Tačiau dauguma vaistų, prieinamų vaistinėse, niekada nebuvo šitaip tikrinami. Net 30-50 proc. to, ką norėdami mums padėti išrašo gydytojai, gali būti verta tiek pat, kiek placebas. O gal ir dar mažiau, nes kai kurie preparatai, tikėtina, sukelia nemalonų ar net pavojingą šalutinį poveikį. 

Tokių vaistų tikrumo nustatymas galėtų reikšti viena - jie turėtų dingti iš rinkos. Bent jau teoriškai. Tačiau yra ir tos taisyklės išimčių, kaip jau minėta homeopatija. Dauguma tyrimų rodo, kad ji verta tiek, kiek tyras vanduo ar tabletė iš cukraus. Bet homeopatiniai preparatai vis tiek parduodami vaistinėse, o "stipriau veikiantieji" - net pagal receptus. Placebas labai pelningas farmacijai, todėl ir nenorima jo atsisakyti. 

Kitas dalykas - atsiranda įrodymų, kad būtent homeopatija turi kai ką rimtesnio. "Ar gali būti, jog sutelkę dėmesį tik į kelias iš milijardo prieinamų homeopatinių substancijų gautume rezultatus, toli pralenkiančius placebą?" - svarsto M.Brooksas. Deja, pažanga šioje srityje labai lėta. Priešininkams homeopatija - neverta dėmesio apgavystė, o jos šalininkai linkę pasitikėti visko, kas "natūralu" ir smarkiai praskiesta, gydomąja galia.

Apgaudinėkite mus saikingai!

Daugelis medikų mano, jog placebas turi savo vietą šiuolaikinėje medicinoje. Jeigu pacientas ateina į gydytojo kabinetą, pavyzdžiui, skaudama gerkle, jau geriau, kad jis gautų "nieko" negu antibiotikų, kurie vis tiek neišgydo, priešingai, gali net rimtai pakenkti. Tačiau klausimas, kokį placebą vartoti? Brangų, kuris, kaip rodo tyrimai, veiksmingesnis už pigų? Efektingai "įrėmintas", nes homeopatija grindžiama pseudomokslu ir kone magiškais ritualais, ir dėl to gali daryti stipresnį poveikį? Tai tiesiog nesąžininga ir primena sukčiavimą. Nuo seno žinoma, kad placebas veikia net tada, kai pacientas žino esąs apgaudinėjamas, - aišku, poveikis būna silpnesnis, bet vis tiek pastebimas. Todėl homeopatinis preparatas ir padėjo rašinio autoriui, nors šis netikėjo jo veiksmingumu.

Galbūt atsakymas glūdi visai kitur. Jau žinome, kad placebas lydi kiekvieną plačiai suprantamo terapeuto veiksmą. Tai net nebūtinai tabletė ar procedūra - pakanka pokalbio kabinete, tyrimo, diagnozės nustatymo. Paciento savijautą veikia ir gydytojo elgesys, jo žodynas, kabineto apstatymas. Toks placebas kartais padeda labiau negu išmoningiausios "tuščios tabletės". "Ramus pokalbis su pacientu gali būti geriausias vaistas. Pakaktų išaiškinti žmogui, kur slypi liga, kaip galima jos išvengti keičiant dietą arba fizinius pratimus. Bet ar kas nors turi tam laiko?" - atsidūsta daktaras M.Zatonskis.

Parengė Osvaldas Aleksa

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"