TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Timūras ir jo rūmai

2009 07 04 0:00
Timūro sostinė Samarkandas. "Jeigu abejoji mūsų galybe, pažvelk į mūsų statinius", - tokius žodžius Timūras įsakė iškalti miesto vartuose.

Legendinio mongolų valdovo lobiai gali glūdėti ežero dugne Kirgizstane.

Legenda byloja, kad mirtis tyko kiekvieno drąsuolio, kuris išdrįs panirti į niekada neužšąlančio kalnų ežero Isyk Kulio vandenis. Laimei, tos grėsmės nepabūgo Kirgizstano mokslų akademijos archeologai. Jie pasinėrę rado pastato griuvėsius, kurie gali būti nugrimzdę didžiojo mongolų vado Timūro rūmai.

Tyrėjai dugne aptiko galingų sienų, besitęsiančių daugiau kaip pusę kilometro, fragmentus. Po vandeniu taip pat atrado kurganų liekanų ir daug skitų karių naudotų daiktų: bronzinių kovos kirvių, strėlių antgalių, durklų. Skitai, stepių valdovai, tais laikais, kai Periklio valdomuose Atėnuose kilo įstabiausi Akropolio statiniai, miestų nestatė. Klajoklių raitelių gentys įsirengdavo tik nedideles laikinas stovyklas. Iki šiol archeologai nežino atvejo, kad skitai būtų statę miestą, apjuostą galinga siena. Labiau tikėtina, kad už sienos Isyk Kulio gelmėse slepiasi legendiniai mongolų vado Timūro rūmai.

Galvų piramidė

Vadas, vadintas Timurlengu, Šlubiu Timūru ar pagaliau Tamerlanu, mėgo būti lyginamas su Čingischanu. Ir turėjo pagrindo. Timūro armijos buvo užgrobusios Eurazijos plotus nuo Delio iki Maskvos ir nuo Tian Šanio kalnų Vidurinėje Azijoje iki Tauro masyvo Anatolijoje. Vadas pakėlė ranką net prieš galingą Osmanų imperiją, nugalėjo ir įkalino patį sultoną Bajazitą Pirmąjį.

Užkariavę Persiją, Iraką ir Siriją Timūro kariai išžudė visus priešų kareivius ir paliko gyvą tik kas dešimtą civilį. Isfahane buvo pastatyta piramidė iš 70 tūkst. miesto gyventojų galvų, nukirstų vado įsakymu; Alepyje panaši piramidė buvo suversta "tik" iš 20 tūkst. kaukolių. Damaske tūkstančius miesto gyventojų suvarė į mečetę, kurią vėliau įsakė padegti. Tikrite liepė užkapoti 70 tūkst. gyventojų, Bagdade - 90 tūkstančių. Šiame mieste, anot amžininkų, įsakė kiekvienam savo armijos kareiviui jam asmeniškai parodyti dvi nukirstas galvas (esą kareiviai taip bijojo neįvykdyti įsakymo, kad kai pristigo miesto gyventojų, pradėjo kapoti belaisvius, paimtus ankstesniuose žygiuose). Delyje viešos egzekucijos metu vos per pusę valandos nukrito 10 tūkst. galvų.

"Kur tik pasirodydavo Timūras, kraujas ištekėdavo iš žmonių visomis gyslomis, o dangus tapdavo tulpių lauko spalvos", - rašė arabas istorikas Zaidas Vosifis. Istorikai mano, jog per 35 Timūro užkariavimų metus gyvybės neteko maždaug 17 mln. žmonių, beveik tiek, kiek žuvo per Napoleono karus.

Koranas žiedo akutėje

Per Timūro pogromus tik menininkai turėdavo šansų likti gyvi. Žiaurus valdovas kartu buvo ir vienas didžiausių meno globėjų pasaulio istorijoje. Ryszardas Kapuscinskis knygoje "Imperija" rašė, kad Timūro diena buvo padalyta į dvi dalis: nuo ryto iki pusiaudienio užsiimdavo mirtimi, o nuo vidurdienio iki vakaro - menu. Žmogus, kuris liepdavo skrosti pirklių pilvus ieškant brangenybių, negailėdavo pinigų kviesdamasis į savo imperijos sostinę visus, kas parodydavo kurios nors srities talentą. Timūrui valdant kūrėjai turėjo tais laikais retą kūrybos laisvę.

Valdovas ypač globojo islamo kraštuose labai vertinamą kaligrafijos meną. Herato miestas, esantis dabartiniame vakarų Afganistane, tapo šito meno sostine, o tenykščiai rankraščių kopijuotojai ir iliustratoriai pelnė neprilygstamų meistrų šlovę. Anot legendos, būtent Herate Timūro rūmų kaligrafas Omaras Akta perrašė visą Koraną tokiomis mažomis raidelėmis, kad tekstas tilpo žiedo akutėje. Tas pats kaligrafas neva sukūręs ir tokį didelį Korano egzempliorių, kad jį tekdavo transportuoti karučiu.

Žydrasis miestas

Pamačius Timūro sostinę Samarkandą sunku patikėti, jog šis žydrasis miestas atsirado kruvino tironu įsakymu. Timūro gyvenimo metais prasidėjo įstabiausias islamo dailės suklestėjimo laikotarpis dabartinio Uzbekistano teritorijoje.

Samarkande išliko valdovo mauzoliejus, pavadintas Gur-i-Amir, ir mečetė su medrese, pavadinta Bibi Chanum, galbūt vienos iš tirono žmonų vardu. Pasakojama, kad architektas, kūręs tą statinį, taip beprotiškai įsimylėjo Timūro žmoną, jog atsisakė mečetę užbaigti, kol negaus bučinio. Tačiau bučinys neliko be pasekmių: įsiutęs Timūras nubaudė mirtimi ir žmoną, ir maldos namų statytoją. Tą romantišką istoriją galima laikyti legenda. Jokiame patikimame istoriniame šaltinyje nėra užuominos apie Bibi Chanum (šis vardas persų kalba reiškia "visų moterų karalienę"), bet mečetė, statyta 1399-1404 metais, su 35 metrų aukščio vartais, yra vienas puikiausių miesto pastatų. Jo dekoravimui buvo naudojami brangieji akmenys, Timūro prisiplėšti Indijoje. Ruy Gonzalesas de Clavijo, Ispanijos ambasadorius mongolų imperijoje, rašė, kad juos gabeno 90 dramblių. Bibi Chanum mečetė iš dalies sugriuvo per 1897 metų žemės drebėjimą, bet sovietmečiu buvo atstatyta.

Archeologai, spėliojantys, kaip atrodė paskandinti Timūro rūmai, pavyzdžiu gali laikyti valdovo rūmus jo gimtajame mieste Šachrisabze, Uzbekistane. Ak-saray (baltieji rūmai) pradėti statyti 1380 metais. Išliko 65 metrų aukščio bokšto ir vartų, dekoruotų žydriomis, baltomis ir auksinėmis mozaikomis, fragmentai.

Timūras be kariaunos

Timūras pagarsėjo ir tuo, kad nemokėjo dalytis valdžia, viską tvarkydavo pats: žudydavo priešus, vadovaudavo kiekvienam karo žygiui ir pats prižiūrėdavo menininkus. Todėl visiškai nekeista, kad netrukus po jo mirties sukurtoji imperija nustojo egzistavusi. Valdovas buvo susitelkęs tik užgrobti žemes ir visiškai nesirūpino administracinių aparatų steigimu. Dėl tos priežasties net teko kelis kartus užkariauti tas pačias teritorijas. Po Timūro mirties jo sūnus Šarukas (Shah Rukh) vos įstengė išlaikyti imperiją su tėvo nubrėžtomis sienomis. Vėlesni Timūridų dinastijos valdovai jau kūrė savas karalystes nusilpusios imperijos plotuose.

Valdovas, kuris nemokėjo nei rašyti, nei skaityti, vienuose Samarkando vartuose liepė iškalti sakinį: "Jeigu abejoji mūsų galybe - pažvelk į mūsų statinius." Intuicija pasiteisino. Timūrui valdant sukurti meno kūriniai geriau atlaikė laiko poveikį negu jo imperija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"