TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Tobulos arbatos beieškant arba kokia tikroji arbatos puodelio kaina?

2013 05 08 11:20

Daugelis iš mūsų dieną pradeda nuo arbatos puodelio. Kiti gi, šiuo gėrimu mėgaujasi dienos eigoje. Treti – pavyzdžiui anglai, – arbatos gėrimo ritualui skiria specialų laiką, nustato arbatos plikimo trukmę bei proceso eiliškumą. 

Tiesa dėl to, ką pirmiau pilti į puodelį – arbatą ar pieną, anglai iki šiol diskutuoja jau daugiau kaip du šimtus metų. Tačiau tai netrukdo jiems ir toliau kasdien mėgautis arbata, ką britai daro nuo 1851 m., kai "five-o'clock" buvo įvesta įstatymu, tuo siekiant spręsti tautos alkoholizmo problemą.

Anot mokslininkų, arbata teigiamai veikia organizmą: tonizuoja, ramina, gydo. Joje esantys antioksidantai jau seniai yra diskusijų objektas. Teigiama, kad jie padeda pristabdyti net senėjimo procesą. Pagal populiarumą arbatą lenkia tik vanduo. Arbatos ekstraktai naudojami kvepalų, kremų, šampūnų ir net alkoholinių gėrimų gamyboje. Be to, arbata yra turtinga vitaminais ir neturi kalorijų.

Tačiau ar arbata iš tiesų yra tokia sveika ir naudinga? Be to, ar niekada nesusimastėte apie šio, rodos visai nekalto, mūsų įpročio poveikį platesne prasme? Arbatos tema neseniai plačiai nuskambėjo po „The Ecologist" atliktų tyrimų, atskleidusių vienos iš žinomiausių arbatos pramonės korporacijų verslo užkulisius: teršiamą aplinką, išnaudojamus darbuotojus, žudomus gyvūnus. Tad jei jums arbatos gėrimas – beveik ritualas, ko gero sutiksite, jog jį būtina atlikti su švaria sąžine….

Tamsioji arbatos gamybos pusė

Nežiūrint į mūsų norą tikėti tuo, jog arbata, kurią kasryt geriame yra vienas iš nekalčiausių mūsų įpročių, kuris nei mums, nei kam nors kitam tikrai negali kenkti, visgi tenka konstatuoti, jog arbatos auginimas, rinkimas, pakavimas, transportavimas, prekyba ir pan. yra toks pat verslas, kaip ir kitos verslo rūšys. Na, o versle, kaip kare – visos priemonės pateisinamos, ypač jei verslas daromas neatsakingai, siekiant pelno bet kokia kaina. Ir tai visai neseniai įrodė vienas žinomiausių pasaulyje apie aplinkosaugą rašančių žurnalų – „The Ecologist", kuriame buvo atskleista kokiomis nežmoniškomis sąlygomis plantacijose dirba vienos iš didžiausių arbatos kompanijų darbuotojai.

Kenijoje esančiame Kericho regione arbatmedžių laukai priklauso didelei tarptautinei kompanijai „Uniliver". Ši tiekia produkciją kompanijoms, kurios parduoda „PG Tips" ir „Lipton" prekinių ženklų arbatą. Kenijos arbatmedžių laukuose, nusidriekusiuose per daugiau nei 12 tūkst. hektarų šalies teritorijos, dirba 16 tūkst. žmonių. Kericho regionas yra žymus tuo, jog turi Atogrąžų miškų aljanso sertifikatą, t.y. nevyriausybinė sertifikavimo organizacija „Atogrąžų miškų aljansas" rūpinasi, jog pramonės veikiamose vietose būtų saugoma tos vietovės bioįvairovė bei užtikrinamos darnios praktikos, nekenkiančios aplinkai ir čia dirbantiems žmonėms. Taigi Kericho regiono pavadinimas dažnai naudojamas kaip kokybės garantas.

Tačiau „The Ecologist" korespondentai, aplankę šį regioną, įsitikino, jog plantacijose, nepaisant sertifikavimo, klesti seksualinis išnaudojimas, vergiškos darbo bei gyvenimo sąlygos. Šis tyrimas atskleidė itin skaudžias arbatos pramonės žaizdas. O straipsniai, kuriuose nagrinėjami visi panašūs atvejai, greitai išplito pasaulyje ir paskatino diskusijas, ar tikrai mes viską žinome apie savo vartojamus produktus, ant kurių puikuojasi įvairūs sertifikatai.

Pesticidai, nitratai ir kiti arbatos ingredientai

Minėtas tyrimas parodė, jog arbatmedžiai, kaip ir dauguma kitų pramonei auginamų augalų kultūrų, yra tręšiami chemikalais. Motyvuojama tuo, jog nuolat skinami arbatos lapai pamažu praranda maistines medžiagas, todėl trąšos reikalingos, kad derlius būtų geresnis. Deja, arbatos pramonėje natūralios ir aplinkai nekenksmingos trąšos naudojamos retai. Įprastai pasitelkiamos cheminės azoto, į kurių sudėtį įeina amoniakas, taip pat tokios trąšos, kurių pagrindą sudaro nitratai. Nors nedidelis kiekis šių medžiagų žemei yra naudingas, tačiau dideli kiekiai, patekę į vandenį, daro žalą vandens ekosistemai, kuri neigiamai veikia žuvininkystę, dirvožemio rūgštingumą bei nitratais užteršia vandens išteklius.

Nitratai bei kiti chemikalai kenkia ne tik dirvožemiui bei vandens ištekliams. Nuo tiesioginio nuolatinio sąlyčio su jais kenčia plantacijų darbuotojai, kurie, vis dažniau susergama skrandžio vėžiu, moterys pagimdo negyvų ar apsigimusių vaikų. 2010 metais plantacijoje, priklausančiose „Tetley" pagrindinei kompanijai „Tata Group", nuo purškiamų pesticidų nualpo, o vėliau nesuteikus pagalbos mirė darbuotojas. Praėjusiais metais Indijoje, Kazirangos nacionaliniame parke, buvo rasti keturi negyvi drambliai, kurie nuklydę į arbatos plantacijas paragavo pesticidais išpukštos žolės. Šie atvejai verčia susimąstyti ne tik apie tokios arbatos vartojimo etiškumą, bet ir saugumą.

Beje, pesticidų naudojimas trečiojo pasaulio šalyse skiriasi nuo jų naudojimo mums pažįstamoje aplinkoje. Nors kai kurie pesticidai Vakaruose yra griežtai draudžiami ir laikomi itin nuodingais, tačiau mažiau išsivysčiusios šalys, tokios kaip Šri Lanka, juos vis dar aktyviai naudoja. Be perstojo skinant arbatą neišvengiamai surenkami arbatmedžių ką tik nupurkštų chemikalais lapai. Indijos arbatos pramonėje naudojama mažiausiai 13 pesticidų rūšių. Jei jų lieka pagamintoje arbatoje, chemikalai gali pasklisti arbatos puodelyje vos ją užplikius. Yra buvę atvejų, kai pesticidų, tarp kurių buvo draudžiamų, buvo rasta supakuotoje arbatoje.

XXI a. vergovė arbatos plantacijose

Tačiau teršimu chemikalais arbatos pramonės atstovai neapsiriboja. Kitas būdas didinti pelningumą – taupyti darbuotojų sąskaita. Didžioji dalis pagrindinių pasaulio arbatos auginimo regionų yra besivystančiose neturtingose ir ekonomiškai silpnose šalyse. Arbatos pramonės korporacijos žino, jog mažinat darbo jėgos kainą didės jų pajamos, kas dažnai skatina jas žiauriai elgtis su savo darbuotojais. Indijoje, kur iš darbuotojo reikalaujama, jog per dieną jis priskintų daugiau nei 20 kilogramų arbatmedžių lapų, dienos darbo užmokestis yra vos 1-1,5 dolerio. O, pasinaudojusi pigia darbo jėga, arbatos pramonė uždirba milijardus. Darbuotojų gyvenimo sąlygos taip pat yra prastos: dažniausiai apsiribojama belangiais, barako tipo būstais, kurių kambaryje įsikuria po 6-11 žmonių. Kadangi moterys sudaro 75-85 proc. arbatą skinančių darbuotojų, dažnai dėl privatumo stygiaus jos išnaudojamos seksualiai. „The Ecologist" atliktas tyrimas atskleidė, jog „Lipton" priklausančiose arbatos plantacijose dirbančios moterys kenčia nuo nuolatinio prižiūrėtojų žeminimo.

2006 metais arbatos plantacijose dirbo daugiau nei 40 tūkstančių vaikų. Šie vaikai dėl darbo negali mokytis, be to dirba tokiomis pat sąlygomis kaip ir suaugę, tik už mažesnį atlygį – dirbdami tarp tręšiamų arbatmedžių ar perdirbimo gamyklose vos už 30 JAV centų per dieną.

Nors per pastaruosius metus plantacijose pradėjo veikti nemažai profesinių sąjungų, vykdančių kampanijas už teisingą darbo užmokestį bei darbo sąlygas, tačiau jos susiduria su žvėriškais pramoninkų veiksmais. Tai puikiai iliustruoja jau minėtas atvejis, kai plantacijoje, priklausančioje „Tetley" pagrindinei kompanijai „Tata Group", nuo purškiamų pesticidų nualpo darbuotojas. Remiantis oficialiais kompanijos pranešimais, žmogus atsisakė medicininės pagalbos. Todėl niekam nesuteikus pagalbos po kiek laiko jis mirė. Dėl šios mirties prieš kompaniją kilo masiniai protestai, kurie buvo numalšinti tik įsikišus vietinei policijai. Gindami savo teises žuvo du protestuotojai, dar 15 buvo sužeista.

Arbatos pramonės gigantų godumui ribų nėra. Vardan pelnų yra plečiamos arbatmedžių plantacijos, dėl ko nyksta gyvenami plotai ištisoms gyvūnų ir augalų rūšims, kas neigiamai veikia ekosistemas. Didžiausi Šiaurės rytų Indijoje esantys plotai, kuriuose driekėsi miškai ir pievos, buvusios tigrų, raganosių prieglobsčiu, šiandien taip pat paverstos į arbatos plantacijas. Nykstantys Azijos drambliai, praradę savo teritorijas, atklysta į žmonių gyvenvietes, niokoja pasėlių laukus, užklysta į arbatmedžių plantacijas, kuriose susidūrimas su žmogumi jiems dažnai tampa lemtingas.

Pietų Afrikoje miškai vis dar nepaliaujamai kertami naujoms plantacijoms. Dar šių metų pradžioje, nepaisant Etiopijos prezidento ir aplinkosaugininkų priešinimosi, arbatos augintojams buvo parduoti Etiopijos atogrąžų miškų plotai. Ten, kur galima gauti pelno, socialinė atsakomybė netenka reikšmės.

Arbata pakelyje : pigesnė savikaina – didesnis pelnas

Tačiau tręšimu chemikalais, žmonių išnaudojimu bei gamtos niokojimu arbatos pramonės atstovai neapsiriboja. Kitas būdas didinti pelningumą – sukčiauti arbatos vartotojų atžvilgiu. Bene didžiausia arbatos pramonės gudrybė – arbata pakeliuose. JAV 95 proc. parduodamos arbatos sudaro būtent tokia, nes vertinamas jos vartojimo patogumas. Tačiau, ką gauname mainais už patogumą?

Surinkti arbatmedžių lapai yra išskirstomi pagal kategorijas, atsižvelgiant į jų kokybę: – viso lapo arbata – geriausios kokybės, lapų atliekos – vadinamos „dulkėmis" – pačios prasčiausios kokybės. Taigi dalis pakeliuose parduodamos arbatos yra pagaminta iš suspaustų, perplėštų, o vėliau susuktų lapų. Susukti į rutuliukus lapai yra apdeginami, ir iš jų pašalinamas vanduo. Arbatoje esantys junginiai, reaguodami su drėgme ir deguonimi, greitai praranda kokybę. Tačiau tokį apdirbimo procesą propaguoja dar palyginti geresnės kokybės arbatą gaminančios kompanijos. Dažniausiai į arbatas pakeliuose keliauja po gamybos proceso užsilikusios arbatos liekanos ir dulkės.

Toks yra arbatos pakelio turinys, tačiau nepamirškime ir apie patį arbatos pakelį, kurio gamybos procesas dažnai taip pat yra nešvarus: naudojami klijai, metaliniai elementai. Laikraštis „The Guardian" atskleidė, jog daugelio didžiausių arbatos gamintojų („Tetley", „PG Tips", „Twinnings", „Clipper" ir „Typhoo") pakeliai yra gamtoje suyrantys tik iki 70-80 proc. Jie visiškai nesuyra dėl maišelio sudėtyje esančio plastiko – polipropileno.

Beje, nepamirškite, jog arbatos pakeliuose 80% kainos sudaro mokestis už maišelį ir tik 15 – 20% – už arbatą. Tad jei nusprendėte ar tiesiog negalite rinktis arbatos ne pakeliuose, tuomet tokios arbatos ieškokite ekologiškų prekių parduotuvėse, kur galima įsigyti arbatos filtrų, kurie balinti deguonimi, o jų gamyboje nenaudojamos cheminės medžiagos ir klijai. Taip pat verta pasidomėti, ar filtruose nėra plastiko junginių, ir ar jie visiškai suyrantys. Ekologiškuose filtruose užplikytos kokybiškos arbatžolės bus daug vertingesnės nei „arbatos dulkės" nekokybiškuose pakeliuose.

Ar tikrai arbata buteliuose – sveikesnė alternatyva?

Per paskutinius dešimtmečius itin padaugėjo tyrimų, nagrinėjančių antioksidantų turtingos arbatos savybes, leidžiančias efektyviai kovoti su vėžiu, sumažinti širdies ligų susirgimų tikimybę bei užkirsti kelią kitiems negalavimams. Dėl panašaus pobūdžio tyrimų vien Jungtinėse Amerikos Valstijose per minėtą laikotarpį arbatos pardavimai išaugo dvigubai. Vis didėjančiam vartotojų poreikiui patenkinti gamintojai pradėjo tiekti arbatą buteliuose, kuri imta reklamuoti kaip sveika alternatyva saldintiems gėrimams.

Nežiūrint to, jog šaltos arbatos gamintojai nenuilstamai reklamomis mus įtikinėja, jog šaltoji arbata – ypatingai sveikas gėrimas, įvairūs nepriklausomi tyrimai byloja visai ką kitą. Pasirodo populiariausi arbatos gėrimai buteliuose beveik neturi antioksidantų, juose daug cukraus ar sintetinių saldiklių. Polifenolis, kuris yra unikalus antioksidantas, dažniausiai aptinkamas šviežiai užplikytoje arbatoje. Jis turi uždegimo slopinamąjį poveikį, apsaugo nuo vėžio, diabeto, todėl yra itin vertinamas. Jis arbatai suteikia tam tikro kartumo. Kadangi toks skonis ne kiekvienam priimtinas, gamintojai, prisitaikydami prie plačiosios auditorijos skonio, pateikia gėrimą, kuriame mažesnis arbatos ir didesnis cukraus kiekis. Reikia paminėti, jog ant arbatos gėrimų buteliuose etikečių pažymėtas polifenolio kiekis gali būti klaidingas, nes dar nėra sukurta nei pramonės, nei valdžios institucijų standartų, reguliuojančių jo kiekio pateikimą.

Jei atrodo, jog arbata butelyje yra mažesnė blogybė už „Coca-Colą", pagalvokite dar kartą. Nepriklausomi tyrimai įrodė, kad dauguma arbatos gėrimų, reklamuojamų kaip sveikesnė alternatyva kitiems gaiviesiems gėrimams, turi daugiau cukraus nei „Coca-Cola". Vartotojų teises sauganti organizacija „Choice" iš 26 tyrimams atrinktų arbatos gėrimų rado tik 5, kuriuose išties buvo tikros plikytos arbatos – kiti buvo pagaminti iš arbatos ekstraktų. Taip pat paaiškėjo, jog 3-juose šaltosios arbatos „Sosro" prekinių ženklų 0,5 litro talpos buteliukuose buvo net 11 arbatinių šaukštelių cukraus. Tuo tarpu „Coca-Colos" tokiame pat kiekyje galima aptikti 10,5 arbatinio šaukštelio cukraus.

Arbata su kraujo prieskoniu

Ne viena arbatos kompanija turi jai priklausančių laboratorijų ar net tyrimų institutų. Sunku patikėti, tačiau dar yra arbatos gamintojų, kurie savo produkciją išbando su gyvūnais.

Kompanija „Nestlé", gaminanti arbatos gėrimą „Nestea", atlieka skausmingus ir dažnai mirtinus bandymus su gyvūnais ir siekia ištirti galimą jos gaminamų produktų naudą sveikatai, nors nei vienas iš šių eksperimentų gėrimų gamintojams nėra teisiškai privalomas.

Keletas kompanijos „Nestea" naudojamų žiaurių ir betikslių eksperimentų, tiriant arbatos produktų naudą, kas vėliau tampa viso labo tik reklaminiu šūkiu:

- užaugintos pelės, kenčiančios nuo smegenų disfunkcijos ir greito senėjimo, buvo šeriamos žaliosios arbatos ekstraktais ir laikomos tamsioje patalpoje vien tam, jog gautų skausmingų elektros šokų į kojas. Tuomet jas nužudydavo.

- užaugintos pelės, kenčiančios nuo raumenų degeneracijos, buvo šeriamos žaliosios arbatos ekstraktais, po to prapjaunami jų kojų raumenys ir nukertamos galvos.

- eksperimentuotojai įpurškė pelėms nuodingų cheminių medžiagų ir sunaikino insuliną gaminančias ląsteles, kas gyvūnams sukėlė cukrinį diabetą. Po šios žiaurios procedūros pelės buvo priverstinai šeriamos arbatos ekstraktais, paskui – nužudytos.

- užaugintos žiurkės, kenčiančios nuo didelio riebalų ir cholesterolio kiekio, buvo priverstos per vamzdelį maitintis arbatos ekstraktais, kuris buvo įvestas į jų gerkles. Tuomet jos buvo nužudytos ir išskrostos.

Nors viena iš didžiausių pasaulyje už gyvūnų teises kovojančių tarptautinių organizacijų PETA ilgus metus stengiasi priversti „Nestlé" nustoti vykdyti eksperimentus, tačiau iki šiol nepasiekta jokių rezultatų. Kitos žinomos arbatos kompanijos, patyrusios spaudimą iš gyvūnų teisių organizacijų bei sulaukusios pirkėjų boikoto, sutiko atsisakyti tokių tyrimų ir pereiti prie modernių metodų, kuriems nereikalingi gyvūnai. „Lipton" po ilgo PETOS spaudimo sutiko nebenaudoti neetiškų eksperimentų. Taip pat tyrimų su gyvūnais nevykdo: „Arizona", „Snapple", „Honest Tea", „Tazo", „Twinings", „Stash Tea", „Celestial Seasonings", „Luzianne Tea" ir kitos.

Geriausia arbata – arčiausiai mūsų

Sužinojus tiek arbatos pramonės subtilybių bei suktybių, ko gero ne vienam kyla klausimas – o kokią arbatą tuomet gerti? O čia vertėtų atsigręžt į mūsų protėvius. Pasirodo, jog mes lietuviai taip pat turime ne ką senesnę arbatos gėrimo istoriją nei kitos tautos. Čiobrelių, liepžiedžių, ramunėlių, mėtų, laukinių aviečių ar serbentų lapelių arbatas lietuviai geria jau per 1000 metų. Pastebėta, kad dzūkai labiau geria čiobrelių, suvalkiečiai – liepžiedžių, aukštaičiai – ramunėlių, žemaičiai – mėtų arbatas. Šias arbatas drąsiai galima vadinti lietuviškomis ir be jokio sąžinės graužimo patiems jomis mėgautis bei svečius vaišinti.

Pasak žolininkės profesorės Jadvygos Balvočiūtės (www.jadvygoszoles.lt), pasaulyje yra labai daug augalų, tinkančių ir naudojamų įvairiausioms arbatoms. Kiekviena tauta anksčiau vartojo jos gyvenamose vietose augančius augalus. „Mūsų vietinių augalų įvairovė yra didelė ir, vadovaujantis liaudies patirtimi bei mokslo žiniomis, galime turėti puikiausių arbatų kasdienai. Žmonės vis dažniau ieško tinkamai iš šviežios žaliavos paruoštų arbatų, vis daugiau jų arbatą pasiruošia iš augalų, užsiaugintų ar surinktų neužterštoje gamtoje." Nors dažnas vartotojas mano, jog naudingomis savybėmis pasižymi tik arbatmedžių arbatos, tačiau, pasak Jadvygos Balvočiūtės, vaistažolių arbatos nėra skirtos vien gydyti – jos taip pat malšina troškulį, ramina, tonizuoja. Tačiau reikia nepamiršti remtis tradicija: „Žmonės nuo seno augina mėtas, vaistines ramunes, medetkas, debesylus, renka jonažoles, kraujažoles, liepžiedžius, čiobrelius ir kt. Kasdien tinkamų vartoti augalų sąrašą taip pat galima papildyti sidabražolėmis, lazdyno lapais, varpučio šakniastiebiais ir dar daugybe žolynų. Be to, arbatoms galime naudoti ne tik įprastas vaistažoles, bet ir laukinius vaisius, uogas, šaknis, sėklas, daržoves."

Neturintys laiko, parduotuvėse taip pat gali pasirinkti įvairių lietuviškų arbatų. Prekinis ženklas „ETNO" siūlo „ETNO ECO" arbatų liniją. Ši arbata užauginta, surinkta ir paruošta vartoti pagal visus ekologiškai produkcijai keliamus reikalavimus (beje, fasuojant ekologišką arbatą į filtro paketėlius nenaudojami jokie klijai ar metalo elementai). Ieškant kitų vaistinių žolelių arbatų ar arbatos mišinių reikėtų atkreipti dėmesį į ženklinimą ant pakuotės (dažniausiai ženklinama „Ekologinio žemės ūkio" sertifikatais).

Įvairiose ekologiškų prekių parduotuvėse ir vaistinėse taip pat galima įsigyti žinomų Lietuvos žolininkų žolelių arbatų, kurios taip pat auginamos ekologiniuose ūkiuose.

Keletas patarimų „arbatomanams"

1.Pirkdami arbatą, mąstykite apie sveikatą! Įsitikinkite, ar tikrai arbatos gamintojai arbatą perka iš tiekėjų, kurie nenaudoja nuodingų pesticidų ir kitų kenksmingų medžiagų. Taip pat jei arbata yra apibūdinama ar net ženklinama kaip „natūrali", „aukščiausios rūšies", „gurmanų", „iš gamtos" ir pan., turėkite omenyje, jog tai negarantuoja kokybės. Tokie užrašai skirti arbatos kainai padidinti. Tad ieškokite ekologiškumą patvirtinančių sertifikatų bei juos nurodančių logotipų, iš kurių dažniausiai Lietuvoje sutinkami yra šie:

2. Jei jau perkate atvežtinę arbatą, tuomet geriau pirkite arbatą iš kompanijų, kurios remia darnias praktikas, investuoja į vietinės bioįvairovės išsaugojimą, tenykščių gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimą. Juk arbatos gėrimas – tai beveik ritualas, kurį būtina atlikti su švaria sąžine…. Arbatos etiškumą – gamybos procese taikomus sąžiningos prekybos (angl. „fair trade") principus patvirtina šie logotipai:

Beje, šie logotipai nereiškia, jog arbata yra ekologiška.

3. Vietoje arbatos maišeliuose naudokite birią arbatą. Neišmeskite arbatžolių – jas puikiai tinka naudoti kaip trąšas kambariniams ar sodo augalams.

4. Arbatai naudokite vietines žoleles, augalus, džiovintas uogas bei vaisius. Be to, ruoškite ją patys, kas galėtų tapti puikia pažintine kasmetine šeimos tradicija, o firminės Jūsų šeimos arbatos receptas (pvz., melisų arbata, paskaninta džiovintomis žemuogėmis, ar šaltalankių arbata su medumi) gali tapti net iš kartos į kartą perduodama šeimos paslaptimi.

5. Įsigykite virdulį, kuriame galite stebėti ar iš anksto nustatyti vandens virimo temperatūrą. Užplikyti arbatą rekomenduojama ne verdančiu, bet karštu vandeniu (60-90° C), nes verdantis vanduo panaikina arbatos skonį, aromatą bei kitas teigiamas savybes. Vanduo turi būti tik pradėjęs virti, t. y. „burbuliukų" stadijos, kai į viršų nuo arbatinuko dugno lyg suvertais ant siūlo karoliais kyla smulkūs burbuliukai. Jokiu būdu neplikykite arbatos kelis kartus užvirintu vandeniu!

6. Arbatai ruošti labai svarbus vandens kietumas. Kuo vanduo minkštesnis, tuo geriau (čia idealiai tinka tirpsmo, filtruotas ar gintaro vanduo). Jei arbata užplikoma distiliuotu arba minkštu vandeniu, ji būna skaidri, o jei vanduo per kietas – užpilas būna drumstas, po kelių minučių atsiranda plėvelė, kurios galite atsikratyti paskaninę arbatą citrina.

7. ratetea.com – tai viena iš populiariausių arbatos bendruomenių internete. RateTea.com interneto svetainėje kiekvienas (ne tik žinovas) gali įvertinti ir komentuoti arbatas. Šios svetainės kūrėjai nėra susiję su jokia arbatos kompanija ir stengiasi informaciją apie arbatas pateikti objektyviai. Organizacija yra įsipareigojusi siekti darnos, skatindama vartotojus rinktis ekologiškas, remiančias sąžiningą prekybą, kompostuojamas ir pan. arbatas. Interneto svetainės paieškos sistemoje įvedus ieškomos arbatos prekinio ženklo pavadinimą, galima ne tik surasti bendrą, objektyvią informaciją apie jo arbatą, bet ir ieškoti pagal kategorijas „palaida arbata" (nesupakuota į filtro maišelius), „ekologiška" (102 prekinių ženklų) ir „sąžiningos prekybos arbata" (39 prekiniai ženklai).

Sonata Dirsytė (Ekologiškos kultūros asociacija)

Wikimedia Commons nuotr.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"