TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Tokios jau tos Bukonių moterys

Bukonių krašto žmonės gerai pažįsta keturias garbaus amžiaus dainininkes, susibūrusias į folkloro ansamblį. Vilė Jasiūnienė, Anastazija Venckienė, Stefanija Fabricišienė ir Dalija Kajėnienė kviečiamos ir pagiedoti, ir vakarėlius užpildyti savo dainomis. Šiam ketvertui nereikia jokių vadovų ar dirigentų - pačios pasirenka dainas, vienos repetuoja ir kyla į sceną apžiūrų metu.

Ansamblio veiklos pradžia - giesmės

Kada visos drauge pradėjo dainuoti, bukoniškės tiksliai net nebeprisimena - gal prieš kelis dešimtmečius. Ansamblio veiklos pradžia - giesmės. „Kažkaip savaime viena kitą susiradome ir pradėjome giedoti bažnyčioje. Kai artimo žmogaus netekties metu paprašydavo pagiedoti so-diečiai, niekada neatsisakydavome. Kitaip tariant, kur reikia, ten buvom, esam ir būsim“, - kukliai taria per aštuoniasdešimtį perkopusi A.Venckienė, vadovaujanti vietos “Carito” organizacijai.

Vėliau, pajutusios, kad balsai dera, jų vinguriuojamos giesmės skamba gražiai, sumanė pamėginti užtraukti ir dainų. Supratusios, jog gali savarankiškai pasiruošti, pradėjo ieškoti Bukonių krašto melodijų, rinktis į repeticijas ir aktyviai dalyvauti kultūrinėje veikloje.

Kelis dešimtmečius lydimos dainų, jos nesigiria, nesididžiuoja, tik kukliai atvirauja, kad be dainos gyvenimo įsivaizduoti negali. Anot moterų, melodija, plaukianti iš širdies, ir joms pačioms, ir klausytojams turi suvirpinti sielą. Kitaip - nepajusi grožio pilnatvės: ir tekstą, ir melodiją būtina išgyventi be jokios prievartos, tiesiog giedant, dainuojant ar klausantis. Joms, keturioms Bukonių krašto meno mylėtojoms, daina - tarsi savotiškas ritualas.

Prasmingi tekstai

Bukonių kaimo bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Dalija Kajėnienė, į Jonavos rajoną atvykusi iš Šakių prieš trisdešimt metų, prisipažįsta buvo sužavėta močiučių veiklumu, energija ir, žinoma, jų meile dainai.

„Sužinojusi apie šias nuostabias moteris, neatsispyriau pagundai ir pati tapau ansamblio dalyve. Juk nuo seniai žinoma tiesa: atvykėlis iš kito krašto turi gerbti ir vietos žmones, ir čia įsitvirtinusius papročius, ir dainas. Todėl, dainininkes laikydama pavyzdžiu,  stengiuosi mokytis iš jų visokių gerų dalykų - dainuoti, dalyvauti kultūriniame gyvenime, padėti kitiems. Nuostabu, kad jos išsaugojo savo vietos tarmę, nepamiršo senų tekstų, žino daugybę įvairių pasakojimų, gali pasidalyti praeities prisiminimais. Svarbiausia, jog jų dainuojamos dainos nėra lėkštos, atspindi tremties laikus, sunkius žmonių išgyvenimus, daugelyje skamba meilės tema. Man tai labai gražu“, - dalijosi įspūdžiais D.Kajėnienė.

Daina padeda gyventi

Prakalbus apie šiai grupei vadovaujantį asmenį, visų žvilgsniai nukrypo į V.Jasiūnienę, dviračiu važinėjančią iš Biržulių kaimo. „Tai ji mus suvienijo, ji yra centrinė figūra ansamblyje“, - vienu balsu sako dainininkės.

„Kokia aš vadovė, - mosteli rankomis moteris. - Mano mama ir tėtis yra kilę iš Ukmergės rajono, Dainavos pusės, netoli Deltuvos. O kadangi mama labai mėgo dainuoti, tai ir mane išmokė Deltuvos krašto liaudies dainų. Todėl dabar dainuojame ne tik Bukonių apylinkės dainas, bet ir  skambėjusias Dainavos bei Deltuvos parapijose.  O susikurti mūsų ansambliui nė pastangų nereikėjo - tiesiog giedojome, dainavome, visas ketvertas tapome tarsi viena šeima. Štai Dalija yra už mus kur kas jaunesnė, tačiau aktyviai dalyvauja, mokosi mūsų dainelių.“

Anot 77-erių metų S.Fabricišienės, visą gyvenimą atidavusios darbui kolūkio fermose, daugiau laiko repeticijoms ir koncertams atsirado tik išėjus į pensiją. „Anuomet tikrai nebuvo kada rinktis į pulkelį. Po darbo veršelių ar kiaulių fermoje dar ir namuose savą ūkelį tekdavo apeiti - laikėme karvutę, paršą. Gyvenimas nebuvo džiugus, anksti likau našlė. Dabar, kai nebedirbu, ir laiko repeticijoms turiu. O daina, manau, gyventi tik padeda, juk susirinkusios ir pabendraujame - pasidžiaugiame, pasiaimanuojame. Vilė sakė, kad jau turi parinkusi naują dainą, tai po Naujųjų rinksimės į vietos kultūros centrą ir pradėsime mokytis. Taip ir gyvename“, - sako p. Stefanija.

Pagarba esančiam šalia

D. Kajėnienė savo koleges laiko išskirtinėmis ir vadina jas „Bukonių žemčiūgais“. Mat joms ne tas pats, kas vyksta čia ir dabar, ne tas pats, kas bus ateityje. Bendruomenės pirmininkės pavaduotoja atkreipia dėmesį, kad šių moterų viduje išsaugotas patriotizmas, meilė gimtinei, pagarba žmogui.

„Mane ir stebina, ir džiugina šių moterų požiūris į žmogų. Jos neskirsto sodiečių į geruosius ir bloguosius, bet gerbia kiekvieną, nepai-sydamos  amžiaus ar socialinės grupės. Jos visada ateis į pagalbą mažam ir senam, mėgstančiam stiklelį ar tikram abstinentui. Jos kiekvieną priima kaip asmenybę, kuriai reikia padėti ar patarti, - tęsia pokalbį D.Kajėnienė. - Sakykime, mokytoją Anastaziją Venckienę vietos gyventojai vadina Bukonių Motina, nes ji rūpinasi viskuo. Ji paglostys ir mažą, ir nelabai vertą glostyti, ras reikiamą paguodos žodį.“

S.Fabricišienė atskuba į pagalbą pas vienišą gyventoją, šiam susirgus, atneša maisto, iškepa blynų, pasikalba. Ją čia visi pažįsta ir žino šios moters gerumą. V.Jasiūnienės lysvėse išaugintos daržovės taip pat patenka prie kitų aukojamų labdarai gėrybių. Moterys žino, kad vien daina žmogus sotus nebus. „Bet mes juk esame caritietės, tokia mūsų pareiga - padėti kiekvienam. Ir pačioms smagiau, ir tam, kuriam padėjome, maloniau“, - priduria A.Venckienė.

Jaunimas turi iš ko mokytis

Bukonių krašto moterų folkloro ansamblis atvyksta ir į Jonavos kultūros centre organizuojamas varžytuves „Trenk polkutę“, kur prisistato ne tik folklorininkai, bet ir liaudiškos kapelos bei pavieniai muzikantai.

Šios įstaigos vyr. meno vadovė Elena Živaitienė apie bukoniškes atsiliepia labai šiltai. „Bukonių moterys yra be galo didelis turtas jau vien dėl to, kad jos - tarsi šaltinis, perteikiantis senelių ir prosenelių dainas. Ir džiaugiuosi, ir noriu tikėti, kad jaunimas susidomės liaudies kūryba, ją užrašys ir dainuos. Laikydami rankose tokį perlą, kaip Bukonių ansamblis, turime visas galimybes išsaugoti šio krašto dainas. Teisybė, kvarteto repertuare yra ir Deltuvos ar Dainavos apylinkių dainų. Tačiau Ukmergės, Kėdainių, Jonavos, kitų aplinkinių rajonų dainos nei tarme, nei savo struktūra nedaug skiriasi. Todėl didžiuojuosi dainininkėmis, neleidžiančiomis užmiršti mūsų tautos folkloro. Ir jos, ir jų dainuojamos dainos yra neįkainojamos vertės turtas, kurį būtina saugoti, nes nė vienas nesame amžinas. Jeigu jaunimui rūpės tik popsai, tai po kelių dešimtmečių apskritai pamiršime folklorą. Mane visada jaudina ir žavi senolių meninė veikla - šokis ar daina. Tai yra lobiai, kurių neįmanoma nei paslėpti, nei prarasti, nei užmiršti. Privalome raginti jauną žmogų imti pavyzdį iš tų pačių nuostabių Bukonių moterų, mokytis jų dainuojamų dainų. Esu dėkinga šioms dainininkėms už jų triūsą, puoselėjant gimtojo krašto melodijas. Ilgiausių joms metų“, - džiaugiasi E.Živaitienė.

“Bumčikus“ įveikti nelengva

Ar pavyks sudominti jaunimą savam regionui būdingomis daino¬mis, sunku pasakyti. Bukonietės tuo taip pat nelabai tiki. Pasak jų, šiandienis jaunimas gyvena kitaip, negu jų kartos merginos ir vaikinai, gegužinėse trypdavę polkas, valsus, vinguriuodavę lietuvių liaudies dainas. Ir ne tik nesigėdydavę, priešingai - greičiau didžiuodavęsi tautos kūriniais. Nūdienos jauni žmonės užsiėmę kitais reikalais - kompiuteriais, pasimatymais, šiuolaikiniais šokiais ir „bumčikais“. Anot dainininkių, sunku tikėti, jog folkloras „įveiks” trankią muziką ar užsienio kalba skambančią dainą.

Netrukus 300 egzempliorių tiražu pasirodys Jonavos kultūros centro parengtas diskas „Jonavos rajono muzikantai“, kuris bus išleistas kartu su Lietuvos liaudies kultūros centru. „Tad mūsų krašto melodijos liks neužmirštos ne tik mūsų rajone, bet ir visoje šalyje“, - sako E.Živaitienė, išsakydama viltį, kad ir bukoniškių dainos taip pat bus įrašytos į kompaktinę plokštelę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"