TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Trumano Capote meilės sielvartai

2009 04 16 0:00
Garsaus fotografo I.Penno darytas T.Capote portretas 1948 m. buvo publikuotas žurnale "Vogue".

Tęsiame ciklą "Rašytojų mūzos" apie garsiausių pasaulio rašytojų meilės nuotykius. Pradžia nuo sausio 29 d. ketvirtadieniais.

Vyriausioji rašytojo "gulbė" buvo Gloria Guinness, populiaraus žurnalo "Harper's Bazaar" leidėja. Rašinėjusi į žurnalą apie madas ir tvirtinusi, kad "elegancija - tai kūno ir sielos grožis" ji buvo gyvas savo skelbiamų tiesų įrodymas. Juodais aksominiais plaukais, išraiškingais antakiais ir grakščiu kaklu ji priminė Nefertitę.

Glorios tėvynė - Meksika. Anksti pradėjusi šokti naktiniuose klubuose, aštuoniolikos metų palikusi tėvynę, šokėjos karjerą ji tęsė Europoje. Vokietijoje buvo ištekėjusi už grafo Franzo von Furstenbergo, tačiau laimės nerado. Ispanijoje santuoka su Egipto karaliaus Fuado I anūku Ahmedu Fakhri Bey taip pat laimės nesuteikė. Meilės nuotykis su anglų ambasadoriumi Prancūzijoje Duffu Cooperiu Gloriai nieko gero nežadėjo. Tik pažintis su Loeliu Guinnessu, parlamento nariu, stambios britų bankininkų šeimos atstovu, užtikrino ateitį. 1951 metais ištekėjusi už jo Gloria, tapusi Guinness, buvo įvesdinta į aukštuomenę. Nors Niujorke ji buvo laikoma milijoniere, iš tikrųjų savo pinigų ji neturėjo. Sklido kalbos, kad net jos brangenybės, kuriomis taip mėgo puoštis, priklausė vyro korporacijai.

Jacqueline guodėjas

Šeštojo dešimtmečio viduryje vasarojant Floridoje, Glorios ir Loelio Guinnessų rūmuose, T.Capote buvo pristatytas Masačusetso valstijos senatoriaus Johno Fitzgeraldo Kennedy žmonai Jacqueline Lee Bouvier Kennedy. Gražios ir visų malonybiniai vadinamos Jackie pasitikėjimą rašytojas pelnė bematant. Jam pakako įžvalgiai ir drąsai jai pasakyti, kad ji - "pernelyg pastabi ir protinga, o tai reikėtų slėpti nuo vyrų". Artimai susibičiuliavę jiedu įprato leisti ilgus vakarus besišnekučiuodami. O pasikalbėti buvo apie ką. Ypač Jackie, dar kaip reikiant neatsigavusiai gimus negyvai dukrelei. Tą vasarą Trumanas, tapęs senatorienės paguodos šaltiniu, liko juo ir toliau.

Penkeriais metais jaunesnė, maloni, energinga, inteligentiška, ganėtinai tvirta, bet greit įsižeidžianti Jacqueline buvo tėvo išlepinta. Po prancūzų kalbos studijų Vašingtone ir tobulinimosi Prancūzijoje Jacqueline 1951 metais įsidarbino bulvariniame Vašingtono laikraštyje "The Washington Times-Herald". Staigiai susižadėjusi su jaunu biržos makleriu Johnu Hustedu išsiskyrė taip pat staigiai - po trijų mėnesių. Dėl kito. Tas kitas - Johnas F.Kennedy, už kurio ištekėjo 1953 metų rugsėjį. Motinos pavyzdys (išsiskyrusi su dviejų dukterų tėvu ji ištekėjo už naftos kompanijos įpėdinio) ir jos pamokymai, kad būtina "susirasti turtingą vyrą", davė rezultatų. Jacqueline vyras buvo turtingas, gražus ir gabus. Pasak prancūzų rašytojos Katherinos Pancol knygos "Jackie Kennedy: vienos gražuolės paveikslas" (Paryžius, 1998), Jacqueline buvusi "arogantiška, išlepusi, isteriška ir nelaiminga", nes jos santuoka nešykštėjo jai sielvarto.

Jackie vyras nevengė meilės nuotykių, tačiau ir jam tapus 35-uoju JAV prezidentu, o Jackie - pirmąja šalies dama, T.Capote negirdėjo jos skundų dėl vyro neištikimybės. Rašytojas pats nujausdavo jos nerimą ar susierzinimą, bet apie tai jiedu nesikalbėdavo, nors įprotis šnekėtis iki paryčių gyvavo ilgus metus. Sklido gandai, kad J.F.Kennedy rašytoją laikė savo žmonos linksmintoju ir nuolat kvietėsi jį į Baltuosius rūmus. T.Capote tai netrikdė. Nepaprastai gražią, įdomią ir savaip nelaimingą Jackie rašytojas laikė mylimiausia "savo pulko gulbe".

Jos rankose - jo širdis

Nors visas "gulbes" rašytojas garbino ir mylėjo, tik viena Barbara Paley "savo rankose laikė jo širdį". Devyneriais metais vyresnė, aukšta, tamsiaplaukė, pernokusios vyšnios spalvos akimis, karališko stoto ji dėl nuostabaus grožio buvo malonybiniai vadinama Babe. Su pirmu vyru, Stanley Mortimer jaunesniuoju, "Standard Oil" kompanijos įkūrėjo vaikaičiu, susilaukė dviejų vaikų, tačiau išsiskyrė po šešerių metų. 1947 metais ištekėjo už turtingo Williamo Samuelio Paley - emigranto, žydo, suklestėjusio cigarų pramonėje, stambiausio Amerikos radijo ir televizijos magnato, "Columbia Broadcasting System" korporacijos įkūrėjo ir vadovo sūnaus.

Babe Paley, anksčiau dirbusi Niujorke žurnalo "Vogue" redaktore, buvo laikoma XX amžiaus grožio deive. Kiekvieną kartą jai pasirodžius viešumoje jos išskirtinė elegancija sukeldavo sąmyšį - tarsi mados perversmą. Amžininkų prisiminimuose ji vaizduojama kaip nepriekaištingo grožio ir nepriekaištingo charakterio moteris. Tą Babe nepriekaištingumą T.Capote savo dienoraštyje juokais vadino "vienintele blogybe". Ir nors Babe be perstojo rūkė, vis vien jis nelaikė jos paprasta žemiška būtybe.

Ištirpus ledui

Rašytojas su sutuoktiniais Williamu ir Babe Paley susipažino 1955 metų sausį jų namuose Round Hill Jamaikoje. Kelių draugų pakviestas rašytojas nuvyko pas juos pasisvečiuoti savaitgaliui. Iš pirmo žvilgsnio jam Babe atrodė kaip "labai vieniša ledinės išvaizdos gražuolė". Bet jau pirmai dienai baigiantis ir "išorės ledui" ištirpus, jis pajuto sklindančią jos sielos šilumą ir jaunystę. Jis suvokė Babes "visišką tobulybę" ir tai, kad vyras nesugeba jos įvertinti. Apie tai rašytojas išdrįso jai pasakyti.

To savaitgalio pakako Trumanui ir Babei Paley tapti artimais draugais. Atvėrusi rašytojui savo asmeninį gyvenimą, buvusį visiems paslaptimi, Babe prisirišo jį ilgiems dešimtmečiams. Ji skendo jo dėmesingume, žavėjimesi ir bičiulystėje. Ji mėgo jo patarimus. Ypač tuomet, kai nepasitikėdavo savo nuojauta, savo įžvalgumu, kai abejodavo savo jausmais vyrui. O santykiai su vyru buvo nenusakomi. Babe mylėjo vyrą, bet drauge ir neapkentė jo. Laikydamas ją idealia moterimi, Williamas S.Paley geidė kitų ir ją apgaudinėjo. Rašytojas dėl to sielvartavo. Jis net prisipažino nesutikęs kitos tokios nelaimingos moters, kaip Babe. Turėdama viską - grožį, žavesį, pinigų kiek tik reikėjo - ji savo gyvenimą laikė tragedija. Net du kartus žudėsi. Abu kartus ją išgelbėjo rašytojas. Jis buvo jos angelas sargas, jos patarėjas, padėjėjas, patikėtinis ir kompanionas.

Su Lee Radziwill

Rašytojo "gulbių" būrį 1960 metais papildė Jackie Kennedy sesuo Lee Radziwill. Jai rašytoją per vienas iškilmes pristatė pati Jackie. Pakako jiedviem pabūti kelias minutes vieniems, ir Trumanas su Lee susiburkavo nelyginant įsimylėjėliai. Kunigaikštienė, rašytojo žodžiais tariant, buvo "saulėje nutvieksto brendžio spalvos akių ir keistų įpročių gražuolė". Ji dažnai mirksėjo ir nuolat barbendavo pirštais į stalą. Legendinė pirmoji JAV šalies dama pajuto pavydą. Ji nenorėjo netekti rašytojo, ir seserų santykiai pašlijo.

Caroline Lee Bouvier Canfield Radziwill arba Lee Radziwill, kaip ir Jackie, nebuvo laiminga. Pirmoji santuoka su žymiu leidėju Michaeliu Canfieldu iširo po šešerių metų. Antrasis devyniolika metų vyresnis jos vyras lenkų kunigaikštis, Didžiosios Britanijos pilietis Stanislasas Radziwillas suteikė jai ir turtų (nemažas valdas Londone, vilas Italijoje ir Portugalijoje), ir kunigaikštienės titulą. Bet būdamas neapsakomai pavydus jis nepritarė jos savarankiškumui ir draudė bendrauti su rašytoju.

Pelnydavo simpatiją

Įžymios moterys, nors ir laikė T.Capote keistuoliu - "per anksti subrendusiu vaiku, žaviu ir juokingu, nuolat sugrąžinančiu jas į vaikystę" - mėgo jį. Jų prielankumo paslaptį rašytojas atskleidė pirmame savo romane "Kiti balsai, kiti kambariai". Pasakodamas apie veikėją Džoelį, tarsi apie save patį, T.Capote rašė, kad "keturiasdešimt penkerių ar penkiasdešimties metų moterys paprastai jausdavo jam simpatiją, kurią jis priimdavo kaip savaime suprantamą; o tais retais atvejais, kai prielankumo nesulaukdavo, mokėdavo lengvai jį pelnyti - šypsena, ilgesingu žvilgsniu, galantišku komplimentu".

Tai buvo gryna tiesa. Taip T.Capote ir elgėsi. Vos tik susipažinęs su žavinga dama, jis pamalonindavo ją pačiais reikalingiausiais žodžiais ir lengvai įgydavo pasitikėjimą, net meilę. Jis meilikavo, guodė ir net kai kuria prasme tvarkė jų likimus. Biografai linkę manyti, kad T.Capote mėgstamas vaidmuo buvo Pigmalionas, ir "bet kurią moterį, priėmusią jo patarimus, jis laikė savo globotine, savo meno kūriniu, nes jo žodis tobulino". Kai kurias jis tiesiog dievino.

Rašytojo "gulbės"

Visos rašytojo "gulbės" ir jų vyrai priklausė nedideliam rinktiniam turtingųjų pasaulėliui. Jie vieni kitus pažinojo, vieni su kitais draugavo, vieni kitus lankė. Patį rašytoją tuomet daug kas vadino "moderniu Amerikos Proustu". Tuo labiau kad plačiai bendravęs su aristokratija ir niekada jos neapkalbėjęs, T.Capote prancūzų rašytoją Marcelį Proustą laikė savo dvasios tėvu.

Be vargo rašytojas užkariaudavo ir vyrų dėmesį, net pagarbą. Pasak paties rašytojo, jis naudodavo "taktinį apsaugos manevrą" - atverdavo jiems savo sielą. Su kiekvienos bičiulės vyru išgėręs kelis stiklus brendžio, melancholiškai dūsaudamas ir taisydamasis nuolat krentančius akinius T.Capote pasakodavo liūdną savo gyvenimo istoriją. Verkšlendavo, kad jį dar kūdikį motina užrakindavusi svetimų miestų viešbučių kambariuose ištisai dienai, prigrasinusi kambarių tvarkytoją nekreipti dėmesio į jo verksmus ir neatrakinti durų. Graudindavo prisipažinimais, kad baimė būti pamirštam ir nereikalingam nesiliauja jo persekioti. Tvirtindavo neturįs vilties, kad kas nors pamils jį - išsigimėlį, kurio gėdijosi tikra motina. Tokių prisipažinimų paveikti vyrai nekreipdavo dėmesio į tai, kad jų žmonos ištisas dienas leido su T.Capote. Jis nekėlė jiems jokio pavydo. Nė vienas nesipiktino, kad jo akivaizdoje rašytojas laiko jo žmoną už rankos, bučiuoja, glosto jos pečius ir vadina malonybiniais vardais. Jie nepyko, kad su juo restorane joms linksma ir malonu. O sėdėti prie pietų stalo - didelis džiaugsmas. Jie T.Capote laikė gan keista asmenybe, bet gerbė kaip draugą. Kai kuriems jis buvo tik nepavojingas mėlynakis juokdarys. W.S.Paley ar J.F.Kennedy palikdami žmonas rašytojo draugėje namuose, restorane ar teatre, jautėsi ramūs, o kartais ir laisvi...

Neišskiriama trijulė

Ilgiausiai rašytojas gyvendavo W. ir B.Paley šeimos dvare. Ypač Williamui išvykus. T.Capote jį visur pavaduodavo. Pasitikdavo vaikus iš mokyklos (jų buvo net keturi, nes su Babe gyveno ir jos sūnus bei duktė iš pirmos santuokos), padėdavo jiems ruošti namų užduotis, žaisdavo su jais, lankstydavo jiems iš popieriaus aitvarus ir laidydavo juos. Jis net, vietoj motinos, paguldydavo vaikus miegoti.

Bet labiausiai T.Capote rūpinosi Babe. Jis neleisdavo jai liūdėti nė minutėlės. Prigalvodavo įvairiausių linksmybių, dovanodavo dovanas, pasakodavo savo sugalvotas gražias istorijas. Rašytojas išviliodavo ją ir į keliones. Savo ruožtu Babe mokė ji grožio subtilybių: aprangos bei nepriekaištingo kambarių dekoravimo. Jiedu buvo taip vienas kitam atsidavę, jog kartą ji prasitarė savo šeimos kapinėse parinkusi jam vietą, kad "nesiskirtų ir po mirties".

Artima rašytojo ir Babe bičiulė Jennifer Jones sakė, kad "Babe ir Trumanas vienas į kitą žiūrėdavo įsimylėjėlių žvilgsniais", o ji dėl to patyrusi "pavydo kančių", nes anksčiau su rašytoju draugavo ir "tikrai dievino vienas kitą". Ji negalėjo sau atleisti už tai, kad supažindino rašytoją su Babe ir jos vyru. Ji pavydėjo, nes sutuoktiniai susižavėjo rašytoju ir visi trys tapo neatskiriami.

Tai buvo tikra tiesa. Visą draugystės su Babe laiką rašytojas buvo ir Williamo artimas draugas. Abu jie atskirai rašytojui pasakodavo apie save ir atvirai dėstydavo savo intymiausias paslaptis. Rašytojas gerbė ir žavėjosi turtingu bei įtakingu Babe vyru, bet meilė jo žmonai vertė rašytoją būti pavydžiu, įsižeidusiu ir jausmingu. Juolab kad jis negalėjo atleisti žmogui, apgaudinėjančiam "pačią gražiausią moterį pasaulyje".

Tačiau ir pats T.Capote buvo neištikimas Babe. Sulaukęs skambučio iš JAV prezidento sekretoriato jis švelniai pabučiuodavo savo svajonių moterį ir išskubėdavo. Nė vienas priėmimas Baltuosiuose rūmuose nepraeidavo be jo. T.Capote, kurio pavardė puikuodavosi garbingųjų svečių sąraše, vakarais, maždaug apie vienuoliktą valandą, nepastebėtas nusigaudavo į asmeninius prezidento žmonos apartamentus. Į juos atskubėdavo ir pirmoji šalies ponia. Pokalbiai per tokius tradicinius susitikimus užsitęsdavo iki paryčių.

Tęsinys kitą ketvirtadienį

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"