TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Trys A.Millerio moterys netapo mūzomis

2009 01 29 0:00
Niekas nė neįtarė, kad po spaudos konferencijos A.Milleris ir M.Monroe išvyko tuoktis.
Corbis/Scanpix nuotraukos

Arthuro Millerio (1915-2005 m.), didžiojo realisto ir moralisto, gyvenimas prilygsta likimo parašytai pjesei pagal griežtas dramaturgijos taisykles su prologu, trimis veiksmais ir epilogu. Kiekvienoje jų karaliavo moteris, bet ne Mūza.

Elena Baliutavičiūtė, tarsi seklė detektyvė, daugelį metų iš įvairiausių knygų, spaudos leidinių rinkusi net menkiausius faktelius apie ją dominusių žymių užsienio rašytojų meilės istorijas, pernai išleidusi didžiulio populiarumo knygą "Rašytojų mūzos", šio savo pomėgio neatsisakė ir toliau rašė. Naujus aprašytus žinomų rašytojų meilės nuotykius autorė pasiūlė "Lietuvos žinių" skaitytojams. Juos spausdinsime kiekvieną savaitę. "Nežinau, ar jie kada nors vėl suguls į naują knygą. Mat dabar su didžiausiu malonumu rašau savo giminės istoriją", - sakė ji, kasdien kaip į darbą rinkti duomenų į archyvus einanti 81 metų moteris.

Daugelyje Lietuvos teatrų sėkmingai statomos reikšmingiausios amerikiečių dramaturgo A.Millerio, mirusio 2005 metų vasario 10 dieną, pjesės "Komivojažieriaus mirtis", "Visi mano sūnūs", "Salemo raganos" ("Pragaro katilas") ir "Kaina". Pelnytai laikomas režisieriaus Eimunto Nekrošiaus "teatrinės šlovės krikštatėviu", jis buvo ir vienas entuziastingiausių lietuvių teatro propaguotojų JAV praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje.

Susituokti privertė karas

A.Milleris, tikras niujorkietis iš Manhatano, po žurnalistikos studijų Mičigano universitete atsisakęs siūlomo scenaristo darbo Holivude, įsiliejo į Brodvėjuje karaliavusių dramaturgų būrį. 1940 metų rugpjūčio 5 dieną vedė mokslo draugę Mary Grace Slattery. Su ja jau buvo gyvenęs dvejus metus be jokių įsipareigojimų, nevaržomas nei jos katalikiškų, nei savo judaistiškų pažiūrų. Ir nežinia, kiek dar laiko būtų vengę prisiekti vienas kitam ištikimybę, jei ne Europoje kilęs Antrasis pasaulinis karas. Tuoktis jį privertė JAV įsakymas, įpareigojantis visus nevedusius devyniolikos-dvidešimt penkerių metų jaunuolius registruotis privalomai karo tarnybai (iki 25-erių jam trūko kelių mėnesių).

Trys santuokos

Kitus tris gyvenimo tarpsnius arba gyvenimo pjesės veiksmus A.Milleris pragyveno trijose santuokose. Trys moterys šeimininkavo jo širdyje ir namuose. Trijų moterų meilė (kiekviena savaip) brandino jo genialumą, kėlė į šlovės aukštumas. Trijų moterų artume jis ieškojo ramybės, gyvenimo prasmės ir šeimos laimės.

Susituokęs su Mary Grace, kuri psichologės profesiją iškeitė į sekretorės darbą knygų leidykloje, A.Milleris pragyveno šešiolika metų. Per tuos metus jis, parašęs dvidešimt aštuonias pjeses (daugiau nei pusė - radijui), romaną bei du kino filmų scenarijus, plačiai pagarsėjo kaip naujos minties daug žadantis, prieštaringas temas nagrinėjantis dramaturgas. Tačiau disciplinuota, darbšti, intelektuali teoretikė, plataus akiračio ir politika besidominti žmona Mary, kartais netiesiogiai pasufleruodavusi jam pjesių temas, tikra kūrybos įkvėpėja netapo.

Tiesa, kai kuriose A.Millerio pjesėse, sukurtose remiantis autobiografiniais faktais, šmėkšteli Mary paveikslas. Tai didžiulio pasisekimo sulaukusios pjesės "Visi mano sūnūs" pagrindinė veikėja Kete Keler ir dramos "Sunkus išbandymas" (vadinamos dar ir "Raganų medžiokle", "Salemo burtininkėmis" ir net "Pragaro katilu") pagrindinio veikėjo fermerio Džono Proktoro žmona Elizabetė. Jai vyras, perkratęs savo širdį ir mėgindamas paaiškinti padarytą nuodėmę, taria: "Šalta žmona iššaukia neištikimybę."

Kritikai, tapatindami Džoną Proktorą su A.Milleriu, o Elizabetę - su jo žmona Mary, užsiminė, kad kita šios pjesės veikėja Abigailė turi Holivudo kino aktorės Marilyn Monroe, kuriai aistra pamažu žiebėsi, bruožų.

Bėgimas nuo jausmų

M.Monroe dramaturgas pirmą kartą sutiko 1951 metų sausio pabaigoje Los Andžele, kino studijos "Twentieth Century Fox" filmavimo paviljone. Ir iškart suliepsnojo jausmai. Tuomet dar tik pradedanti kino aktorė, atrodanti tarsi jaunutė mergaičiukė, jį sujaudino. Kai sveikinantis jų rankos susilietė, A.Millerį tarsi elektra nukratė, M.Monroe beprotiškai traukė.

Dramaturgui prireikė didelių valios pastangų, kad pirmu lėktuvu išskubėtų namo - kuo toliau nuo jos. Pabėgęs nuo moters, galėjusios sugriauti jo santuoką, nepabėgo nuo savo jausmų. Prasidėjo didžiųjų dvejonių metas. Ir nors dramaturgas vis dar savaip mylėjo Mary - labiau kaip savo vaikų motiną nei kaip žmoną, jis jautėsi vienišas. Geismas aktorei M.Monroe kovojo su jo drovumu. Tačiau A.Milleris nei girtavo, nei paleistuvavo. Nesilankė viešnamiuose. Neturėjo meilužių. Slopindamas savo jausmingumą, jis gana atvirai išpažino žmonai savo geidulingas mintis. Tačiau ir Arthuras, ir Mary gerai suprato, kad neištikimybė iš tikrųjų gresia. Šeimos ateitis nebepriklausė nuo jų valios. Tai buvo tik laiko klausimas.

Mary įtarumas ir nepatiklumas akivaizdžiai griovė šeimos darną, nors A.Milleris liko toks pat, koks buvęs. Jam reikėjo tik šiek tiek daugiau laisvės. Jį kamavo nusistovėjusi tvarka. Namie krykštavę vaikai - septynmetė dukrelė Jean Ellen ir ketverių sūnus Robertas Arthuras - trukdė susikaupti. Jis troško naujų įspūdžių, jausmų proveržio. M.Monroe, žavios blondinės, kartais gerokai apsinuoginusios, fotografijos pirmuosiuose laikraščių puslapiuose ir žurnalų viršeliuose neleido jos pamiršti, kurstė dramaturgo jausmus.

Vis ne tas vyras

M.Monroe, virtusią daugelio vyrų svajone, nuo ankstyvos jaunystės nepatyrusią artimų žmonių šilumos, meilės paieškos nublokšdavo vis ne į to vyro glėbį.

Būdama šešiolikos ji ištekėjo už dvidešimtmečio tamsiaplaukio mėlynakio aviacijos kompanijos darbuotojo Jimeso Dougherty. Tapusi jo nuosavybe, sekso partnere ir namų šeimininke ištvėrė ketverius metus. Palikusi sutuoktinį užmezgė santykius su "William Morris Agency" viceprezidentu Johny Hyde'u. Intymią draugystę su vedusiu vienu įtakingiausių Holivudo žmonių nutraukė staigi jo mirtis.

Vėliau vienišos aktorės M.Monroe guolyje svečiavosi daugelis Holivudo įžymybių: keli garsūs fotografai, masažuotojai, grimuotojai. Ilgalaikės laimės aktorei nesuteikė nė vienas meilės nuotykis, nors dar buvo trumpam ištekėjusi už Joe DiMaggio.

Pažintis su A.Milleriu įžiebė jai viltį. Jame matė tą vienintelį, kuriam tikėjo būsianti reikalinga, ne tik geidžiama. Į savo laišką sulaukusi tik šilto A.Millerio atsakymo, M.Monroe daugiau nemėgino užkariauti dramaturgo. Tačiau savo kambaryje pasikabino jo portretą ir kartą vienam bičiuliui prasitarė ištekėsianti už garsaus pjesių autoriaus.

Jausmai atgimė

Dramaturgas taip pat nesistengė susitikti su M.Monroe, nors nerado ramybės. Didžiulės jausmų sumaišties, visiškai pašlijusių santykių su žmona krečiamas jis krimtosi, kad laikas eina veltui, gyvenime jaučiasi vienišas, žmona tapo nebemiela, o M.Monroe - nepasiekiama. Ramybės nesuteikė ir nauja eiliuota tragedija "Vaizdas nuo tilto". Joje dramaturgas sprendė išdavystės ir atsakomybės klausimus, daug aiškiau nei kurioje kitoje pjesėje išryškino savo vidinį nerimą. Parodydamas, kad veikėjui Edžiui Karbonei kur kas labiau rūpi giminaitė Katrin nei žmona Beatrice, jis šaukte šaukė apie savo dvasios kančias. Nenorėjęs šeimos griūties, jis nepajėgė užmiršti M.Monroe.

Praėjus ketveriems metams, visai atsitiktinai mokyklos draugo namuose A.Milleris vėl susitiko su M.Monroe. Laiko prislopinta aistra atgijo. Šį kartą jis nepajėgė atsispirti paslaptingam M.Monroe žavesiui. Išgelbėti santuokos ir pamiršti aktorės nepadėjo nei psichoanalitikas, nei sąžinės priekaištai, nei sveikas protas. Ir nors kurį laiką jo mėginimas išlaikyti "stabilios šeimos įvaizdį" klaidino artimuosius, viskas išsisprendė 1955 metų spalio 17 dieną.

Dovanojo laisvę

Dramaturgo žmona M.Grace, sveikindama vyrą gimtadienio proga, įteikė jam įsimintiną ir netikėtą "dovaną" - suteikė vyrui laisvę, prašydama palikti šeimą. Pernelyg pavargusi nuo dėmesio ir apkalbų M.Grace Miller nebenorėjo jo daugiau matyti. Poros išsiskyrimas buvo aiškinamas keturiasdešimtmečio vyro krize. Ryno miesto teisme pora buvo ištuokta 1956 metų birželio 11 dieną. M.Grace Miller, grasinusi sužlugdyti vyrą pateikdama didelį finansinį ieškinį, pasitenkino Bruklino aukštumose esančiu namu, gana dideliais procentais nuo dramaturgo pajamų ir nemažais alimentais vaikams. A.Milleriui liko žemės valdos Roksberyje, netoli Niujorko.

Pagaliau su M.Monroe

Praėjus aštuoniolikai dienų po skyrybų A.Milleris pasikvietė žurnalistus į Roksberį. Tikėdamiesi sensacijos, būriai korespondentų vienas per kitą skubėjo į dramaturgo fermą. Netoli jos kelio posūkyje nesuvaldžiusi automobilio ir atsitrenkusi į šalikelės topolį žuvo prancūzų žurnalo "Paris Match" Niujorko filialui vadovavusi rusų kunigaikštytė Mara Ščerbatova. Per spaudos konferenciją susirinkusieji įsitikino, kad dramaturgas ir aktorė, kaip ir skelbė sklandę gandai, yra pora, bet nieko išskirtinio jiems nepavyko iškvosti. Jie net nenujautė, kad paskutiniam konferencijos dalyviui palikus fermą dramaturgas ir aktorė, kasdieniškai apsirengę, kartu su mažu būreliu draugų išskubės į Niujorko valstijos Vestčesterio grafystę. Vait-Pleinso miesto teisėjas sutuokė keturiasdešimt vienerių A.Millerį ir trisdešimtmetę M.Monroe. Vedybų ceremonija truko keturias minutes.

Po poros dienų įvyko kuklios tuoktuvės pagal tradicines žydų vestuvių apeigas. M.Monroe priėmė judaizmo tikėjimą. A.Milleris tikėjosi, kad ši moteris taps jo Mūza.

Tragiškoji mūza

Sumainę vestuvinius žiedus, kurių viename buvo išgraviruota "A. to M.", o kitame - "M. to A.", o abejuose - "1956 birželis. Dabar yra amžinai", Arthuras ir Marilyn pradėjo santuokinį gyvenimą. Tačiau tai tikrai nebuvo laimingų žmonių sąjunga. Po trijų savaičių dramaturgas dienoraštyje prisipažino jaučiąs Marilyn užuojautą. O apie tai, kad "įpuolė į sūkurį, kuriame nebuvo atramos ir kuris neleido atsikvėpti", kad jis "tiesiog nesuvokęs, kas su juo tuomet darėsi", A.Milleris prasitarė ir savo autobiografinėje knygoje išpažintyje "Laiko tėkmė. Gyvenimas" (Niujorkas, 1987 m.).

Kino žvaigždei nesisekė būti gera žymaus dramaturgo žydo sutuoktine. Nemokėjimas šeimininkauti, dažna nuotaikų kaita (dramaturgas nesuspėdavo tinkamai į jas reaguoti), kankinanti nemiga ir nėštumai, kurie buvo negimdyminiai (juos tekdavo nutraukti operuojant), arba persileidimai virto dideliu išbandymu abiem. Dėl organizmo sutrikimų, skausmingų priepuolių ir negalėjimo išnešioti kūdikio aktorė puolė į neviltį.

Nors abu stengėsi, darnios šeimos sukurti nepavyko. Dvasiniai dramaturgo ir aktorės poreikiai vis labiau skyrėsi. Ne itin gerai jautėsi ir A.Milleris. Specialiai žmonai skirto filmo "Nepritapėliai" ("The Misfits") scenarijaus rašymas strigo. Marilyn jo neįkvėpdavo. Jos buvimas šalia neskatino rašyti nei geriau, nei greičiau. Marilyn norėjo jo dėmesio ir įkyriai to reikalavo. Kildavo barnių, kartais net tikrų rietenų. Vis dažniau aktorė griebdavosi alkoholio.

Sakoma, kad dramaturgas, norėdamas M.Monroe silpnybėmis pateisinti savo tuometę kūrybinę negalią, žmonoje įžvelgė "tragiškąją mūzą". Aktorė taip pat jautėsi nusivylusi A.Milleriu. Juokais vadinamas Daddy (tėveliu), jis M.Monroe buvo daugiau literatūros mokytojas, užtarėjas ir meilužis nei jos idealas. Gyventi drauge tik dėl garsios poros įvaizdžio, kuris labiau reikšmingas buvo jai nei jam, tapo nepakeliama našta. Dramaturgui meilės priepuoliai virsdavo beribe neapykanta.

Be vilties būti kartu

Likimas žiauriai šaipėsi iš garsiosios poros. Aistros įkarštyje pradėtą kino filmo "Nepritapėliai" scenarijų dramaturgas baigė kurti meilei vos rusenant. 1960 metų liepą A.Milleris ir M.Monroe, atvykę filmuoti į Nevados dykumą, nebeturėjo jokių bendro gyvenimo vilčių. Jiedu stovėjo ties gilia jausmų praraja, vienas kitam nebejautė nei meilės, nei geismo. Net gyvendami viename namelyje vienas su kitu kalbėjosi per tarpininkę. Po filmavimo grįžę į Niujorką apsigyveno atskirai. Poros skyrybos įvyko 1961 metų sausio 20 dieną Meksikoje.

Antroji A.Millerio ir trečioji A.Monroe santuoka, spaudoje įvardyta kaip "intelekto ir grožio", "sielos ir erotikos sąjunga", gyvavo vos penkerius metus. Per juos aktorės šlovė pasiekė zenitą.

Po skyrybų

Prie vienatvės M.Monroe pratinosi itin sunkiai. Jai reikėjo atjautos ir meilės, o labiausiai - rimtos pagalbos įveikti nemigą, dvasinį išsekimą ir nepasitikėjimą savimi. Fey Miller pavarde ji kreipėsi į Kornelio universiteto ligoninę Niujorke, tačiau papuolė į tikrą pragarą. Iš jo aktorę išgelbėjo buvęs antrasis vyras beisbolo žvaigždė J. DiMaggio. Jis taip rūpestingai globojo Marilyn, kad ši vėl jį įsimylėjo. Ir ne tik įsimylėjo, net sutiko antrąkart už jo ištekėti.

Ne ką geriau iširus santuokai, kuri paliko jam "Holivudo kino aktorės, sekso simbolio M.Monroe buvusio vyro" titulą, jautėsi ir A.Milleris. Sutrikęs, sunerimęs, kankinamas minčių apie buvusias žmonas, jis nenorėjo net pagalvoti apie jokius artimus santykius. Tačiau atsitiktinai sutikta į Niujorką su žurnalų "Paris Match" ir "Life" užduotimi atvykusi austrų fotokorespondentė Ingeborg Morath žadino norą nugalėti savo uždarumą ir susieti gyvenimą su moterimi, su kuria galėtų gyventi vienas kitu pasitikėdami.

Bijojęs net pagalvoti apie trečią santuoką, dramaturgas vis dėlto staiga pasiryžo. 1962 metų vasario 17 dieną A.Milleris vedė.

Neatsisveikino

Kai dramaturgas baiginėjo trisdešimt šeštąją pjesę "Po nuopolio" (kritikai joje atpažins "pozityvaus amerikietiškojo sekso ideologijos simbolį" - M.Monroe), JAV ir viso pasaulio žiniasklaida pranešė apie aktorės mirtį. 1962 metų rugpjūčio 5 dieną nuostabioji blondinė buvo rasta savo miegamajame negyva. Kaip mirties priežastis įvardytas migdomųjų vaistų perdozavimas. Apstulbęs pasaulis negalėjo patikėti. Tai atrodė neįtikima ir dėl to, kad aktorė vėl jautėsi laiminga, ruošėsi tekėti.

A.Milleris atsisakė vykti į jos laidotuves. Pažvelgti į ją negyvą stebint pašaliniams žmonėms, kino kameroms, spragsint fotoaparatams buvo ne jo jėgoms. Nežinoma, ar A.Milleris kada nors aplankė M.Monroe kapą. Skelbiama tik tai, kad jos buvęs vyras, antrą kartą tapęs sužadėtiniu, JAV sporto didvyris, beisbolo žvaigždė J. DiMaggio iki pat savo mirties, 1999-ųjų kovo, kas savaitę atnešdavo mylimajai raudonų rožių puokštę.

Iki mirties

Trečią santuoką, trukusią ištisus keturiasdešimt metų, arba trečiąjį savo gyvenimo pjesės veiksmą, M.Milleris praleido didelėje meilėje ir santarvėje. Kai ne itin ilgai sirgusi limfų vėžiu ir po didelių kančių 2002 metų sausio 20 dieną mirė Inge, dramaturgas įžengė į savo gyvenimo pjesės epilogą, kuriame taip pat šalia buvo moteris.

Vos pusmetį našlavęs garbaus amžiaus A.Milleris per kviestinius pietus buvo supažindintas su penkiasdešimt penkeriais metais jaunesne dailininke Agnes Martin Barley. Kadangi jautėsi esąs labai vienišas, dramaturgas apsidžiaugė nauja pažįstama ir, pasak pačios Agnes, pasiilgęs moteriško švelnumo, šilumos ir atjautos, tiesiog kibirkščiavo. Su Agnes jis galėjo valandų valandas paprasčiausiai kalbėtis apie meilę, laiką, gyvenimą. Dramaturgas sutiko labai artimą ir giminingą sielą.

Kiek vėliau, kai Agnes įsimylėjo A.Millerį, iš Niujorko persikraustė į jo fermą. Norėjo praleisti metus, dvejus ar trejus šalia žymiausio to meto dramaturgo, pasižyminčio retu intelektu, sąmojingumu ir turinčio gyvenimo išminties bei trokštančio moters artumo. Jai nerūpėjo nei jo garbė, nei pinigai. A.Barley pati gerai uždirbdavo iš savo piešinių.

Baigiantis 2004-iesiems, užkluptas ligų (vėžio, plaučių uždegimo ir širdies nepakankamumo), dramaturgas viešai prisipažino ketinąs vesti savo draugę A.Barley. Amerikiečių intelektualumo didvyris, pasaulinės dramaturgijos patriarchas, daugybės prestižinių premijų laureatas, Mičigano universiteto garbės daktaras A.Milleris paskutinio viešo pažado nesuspėjo įvykdyti. Dramaturgo, vadinto viena praėjusio šimtmečio pasaulinės sąžinės kolona, gyvenimo pjesės prologas baigėsi 2005 metų vasario 10 dieną. Gyvenimo uždangai nusileidus, A.Barley, paskutinė A.Millerio gyvenimo pjesės veikėja, paliko jo namus. To jos paprašė Arthuro ir Ingeborg Millerių dukra Rebecca.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"