Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Tunisas – turistų tebeieškanti šalis

 
2017 09 07 16:00
Vaizdas pro mūsų apartamentų langą Monastyre.
Vaizdas pro mūsų apartamentų langą Monastyre. Vaido Mikaičio nuotrauka

Besidomintys kelione į ne taip seniai dar buvusį populiarų Tunisą turbūt atsimena net du prieš porą metų vykusius teroro išpuolius ir gerai pagalvoja, ar verta ten vykti atostogų. Ir juos galima suprasti. Koks gi tingios vasaros kelionės malonumų ieškotojas norėtų rizikuoti.

Dėl to Tunisas kenčia. Anksčiau pigiu poilsiu viliojusi valstybė jau ir iki teroro aktų vis sunkiau grūmėsi konkurencinėje kovoje dėl turistų su Egiptu, Maroku, o ypač su mažų kainų atostogų karaliene Turkija. O juk šalia dar ir Graikijos bei Ispanijos salos, kurios jau nesunkiai įkandamos daugumai lietuvių. Tunisas jau seniai privalėjo pasiūlyti ką nors daugiau nei tik pigų poilsį, bet tai padaryti tunisiečiams sekasi sunkiai.

Situaciją dar labiau apsunkino 2015 metais vykę minėti teroro aktai, tiesiogiai nukreipti į užsienio turistus. Per šiuos išpuolius žuvo keliasdešimt užsieniečių. Nemažą Tuniso biudžeto dalį sudariusios pajamos iš turizmo pradėjo trauktis kaip džiūstantis obuolys ir patyrė visišką krachą.

Kai šalyje baigiasi neramumai, krinta paslaugų kainos, gerėja aptarnavimo kokybė ir nereikia stumdytis su gausybe poilsiautojų.

Sunkiai atgauna pasitikėjimą

Iki šiol užsienio šalys rekomenduoja savo piliečiams susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į Tunisą. Nors potencialūs poilsiautojai vėl nedrąsiai žiūri į Tuniso pusę, atrodo, kad šaliai dar prireiks laiko atgauti užsieniečių pasitikėjimą. Tunisiečiai viltingai dairosi į rusus, kurie yra jautresni politinei situacijai ir kainai, bet ne galimiems pavojams.

Tačiau ne viskas taip blogai. Ieškodami šiltos kelionės variantų pasirinkome būtent Tunisą. Nusprendėme, kad du didelius išpuolius prieš svečius išgyvenusi šalis turėtų dar labiau kreipti dėmesį į saugumą ir užtikrinti jį negausiems svečiams. Be to, iš patirties žinau, kad kai šalyje baigiasi neramumai, joje paprastai krinta paslaugų kainos, gerėja aptarnavimo kokybė ir nereikia stumdytis su kitais poilsiautojais, nes jų ten paprasčiausiai nebėra. Visa tai pasiteisino su kaupu.

Pigiausia – per Paryžių

Tiesiogiai į Tunisą nuskristi iš Lietuvos dar nėra galimybių, bet variantų persėdant yra daug. Kiek ieškojau, geriausia kaina buvo persėdant Paryžiuje. Tai miestas, iš kurio galima bene pigiausiai nusigauti į Šiaurės Afriką. Mes naudojomės oro linijų „Transavia“ paslaugomis. Jos iš Paryžiaus nebrangiai skraidina į sostinę Tunisą ir žymiausią šalies kurortą – Monastyrą. Taigi dvi geros valandos skrydžio – ir jūs jau Afrikoje.

Spalio mėnuo lankytis Tunise yra bene idealiausias. Oro temperatūra nebesiekia 30 laipsnių, o jūros vanduo yra labai maloniai šiltas, gal 23–25 laipsnių temperatūros. Vasarą čia labai karšta, o žiemą – nepakankamai šilta. Vienintelis minusas, kad spalį jau anksti temsta. Jeigu norite daugiau šalies pamatyti dienos šviesoje, teks anksčiau keltis, nes šeštą vakaro jau tamsu.

Apytuštis Monastyras

Monastyras yra vienas populiariausių Tuniso kurortų. Galbūt net pats populiariausias. Tai Šiaulių dydžio miestukas, daugiausia gyvenantis iš palei jūrą sustatytų viešbučių ir jūrų uosto teikiamų pajamų.

Pirmas Monastyro įspūdis buvo toks: jei šis miestas yra Tuniso kurortų veidas ir atspindys, tai šiuo metu jis gana blankus. Jeigu tai miestas, kuriame turėtų šurmuliuoti poilsiautojai ir būtų girdėti užsienietiškų kalbų mišinys, tai jis gana tylus ir tuščias. Tiesa, palyginti su praėjusiais metais, atrodo geriau, nes bent jau rusai į Monastyrą tikrai grįžta.

Ir tiesa, kad sumažėjus turistų srautui smuko ir kainos. Apsigyvenome viešbučių apartamentų kvartale ant jūros kranto. Kvartalą saugojo policijos pajėgos. Jautėmės saugiai. Pro vieną kambario langą matyti už 20 metrų nuo jo banguojanti jūra, pro balkono langą – įlanka su jachtomis. Šių dviejų kambarių su virtuve apartamentų kaina buvo 40 eurų už naktį. Užsisakant šią vietą kaina buvo sunkiai tikėtina, vis maniau, kad čia kokie mokesčiai dar išlįs, bet nebuvo nieko panašaus. Ši kaina, nors ir neįtikėtina, buvo reali.

Reziumuojant galima pažymėti, kad teroro išpuoliai ir turistų išnykimas mums padėjo labai pigiai apsigyventi populiariausiame Tuniso kurorte. Kažin kiek už tokius apartamentus ant jūros kranto sumokėtume Palangoje?

Miestas poilsiui

Nusileidus Monastyro oro uoste prie jūsų prisistatys taksistai. Jei nenorite jiems permokėti, eikite link traukinio, važiuojančio į miestą. Traukinys į miestą veža labai pigiai, bet retai. Greičiausiai jo neprieisite, nes taksistai jus pasivys ir vis tiek įkalbės važiuoti su jais. Už kelionę į miestą sumokėjome 12 eurų. Kaip vėliau sužinojome, reali kaina yra apie tris eurus. Žinoma, net ir tokia kaina buvo nedidelė, bet pats apgavystės faktas buvo nesmagus. Turistų ir taip neteko, pamaniau, o dar ir likusius apiplėšia.

Monastyras garsus savo senovine, finikiečių laikus menančia tvirtove ir mylimo prezidento Habibo Bourguibos mauzoliejumi su mečete. Įdomu pasivaikščioti po arabišką mediną su turgumi. Turistų nedaug, todėl galima jaustis išskirtiniam. Medinoje labai pigios daržovės. Tačiau Monastyras nėra miestas, siūlantis pamatyti. Tai miestas, siūlantis pailsėti, todėl geriausia pramoga yra laiko leidimas pajūryje. Čia gera ryte pasitikti saulę, lendančią iš jūros.

Viešieji Monastyro paplūdimiai gal ir nėra patys švariausi, tačiau kiekvienas viešbutis turi savo paplūdimio ruožą, kurį išvalo itin kruopščiai.

Mums pasisekė patekti į neeilinį renginį. Mūsų viešnagės metu Tuniso futbolo rinktinė Monastyre žaidė atrankos į pasaulio čempionatą rungtynes. Nepraleidome šios atrakcijos. Bilietai jau buvo parduoti, todėl juos pirkome iš perpardavinėtojų, mokėdami beveik dvigubai brangiau nei reali kaina. Ir tai nebuvo skausminga, nes už 6 eurų vertės bilietus mokėjome po 10 eurų. Smagų renginį vainikavo lietus, bet jis nė kiek nesugadino atrakcijos. Juolab kad Tunisas nugalėjo, tad vietinių džiaugsmui nebuvo ribų.

Susa – Tuniso didmiestis

Dar vienas Tuniso didmiestis ir kurortų meka – Susa. Tai trečias pagal dydį Tuniso miestas, vienas seniausių šalyje. Jame yra didelės viešbučių teritorijos, skirtos europiečių poilsiui. Viename jų, beje, ir buvo įvykdytas užpernykštis teroro aktas. Mieste yra gražus senamiestis, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Susa turi savo universitetą, dėl to mieste pilna jaunų, išsilavinusių žmonių.

Monastyras – ramus kurortinis miestelis, o šiame mieste viskas buvo kitaip. Nuo pat pirmų žingsnių senamiestyje visur aidėjo rusiški kvietimai apsipirkti. Akivaizdu, kokios tautos atstovai Susą lanko dažniausiai.

Čia teko bendrauti su studentais. Jie paaiškino prancūzų kalbos vaidmenį Tunise. Ji nėra oficiali, tačiau istoriškai labai svarbi. Prancūzų kalba vartojama universitetuose, verslo, spaudos sektoriuose, viešose iškabose. Ją moka apie du trečdaliai tunisiečių, o realiai ja niekas nekalba. Anglų kalba Tunise dabar yra daug populiaresnė nei prancūzų.

Nors sakoma, kad Susoje yra nuostabi pakrantė ir skaidri jūra, mums to pamatyti nepavyko. Išvakarėse miestą nuplovė liūtis, o po jos jūra labiau priminė ne skaidrią Viduržemio, o drumstą Baltiją. Susos paplūdimyje sutikome ir pirmuosius lietuvius, atvykusius čia per Lenkiją.

Kalbant apie paplūdimius, tai Suse nemačiau jokio išskirtinio nuostabumo. Žinoma, buvome viešajame miesto paplūdimyje, kuris gal ne toks gražus kaip atskirų viešbučių, bet, kad ir kaip būtų keista, viešieji paplūdimiai dabar yra gal net saugesni nei visokio plauko teroristus labiau masinančių viešbučių su turistais teritorijos.

Mažoji Prancūzija

Sostinė Tunisas yra visai kitoks nei likusi šalies dalis. Tai didmiestis, bene trigubai didesnis už antrą šalies miestą. Didmiesčio dvasia jaučiami jau tik išlipus iš traukinio.

Pats miestas simboliškai skirstomas į dvi dalis: senąją ir naująją. Senoji – tai medina su mečetėmis, turgumi, parduotuvėlėmis, kaip ir priklauso arabiškam senamiesčiui. Tačiau šį kartą mane labiau sužavėjo naujasis miestas, kuris išsiskiria prancūziška kolonijine architektūra, gatvių sandara ir žmonėmis. Tuniso miestas yra tarsi mažoji Prancūzija. Jame net tramvajai važinėja palmėmis apaugusiomis alėjomis. O ir daugelis gatvių pavadintos skambiais prancūziškais vardais. Mūsų nakvynės vieta, pavyzdžiui, buvo Aveniu de La Liberte.

Visur daug prancūziškų iškabų, net gali pamanyti, kad esi kur nors Pietų Prancūzijoje. Kavinėse pilna lankytojų, ir džiugu, kad jose sėdi jau ne tik vyrai. Čia jau gal net dešimtąją dalį sudaro moterys klientės. Tuniso liberalumą rodo ir tai, kad moterys neprivalo slėpti nei veido, nei plaukų, gali pasirinkti pačios, kaip nori vaikščioti.

Tuniso mieste net yra mums įprastų europinių centrų, kur galima apsipirkti kaip namie ir atsiskaityti kortele.

Vienas žinomesnių Tuniso lankytinų objektų yra Bardo muziejus. Tai Tuniso istorijos muziejus. Šis muziejus ir buvo vieta, kur užpernai keli teroristai šaudė į lankytojus.

Tunisas nėra kurortinis miestas ir priėjimo prie jūros neturi. Todėl norint pasimėgauti paplūdimiais teks važiuoti į užmiestį. Užmiestis turi ką pasiūlyti ir be paplūdimių. Pirmiausia tai, žinoma, garsusis Kartaginos miestas.

Viešbučių apartamentų kvartalą ant jūros kranto saugojo policijos pajėgos. Jautėmės saugiai.

Kartaginos griuvėsiai

Kartagina yra finikiečių įkurtas miestas-valstybė. Kadaise, dar prieš Kristų, tai buvo svarbiausias Viduržemio jūros regiono prekybos miestas. Ir šiaip vienas stipriausių miestų regione. Kadangi šalia buvo Roma, šių miestų interesai ilgainiui susikirto. Per tris pūnų karus, dar iki Kristaus gimimo, romėnai sutriuškino Kartaginą ir prijungė prie savo imperijos.

Dabar Kartaginos miesto griuvėsiai yra vienas populiariausių šalies turistinių objektų. Turbūt visi viešbučiai ten organizuoja ekskursijas. Savarankiškai pasiekti Kartaginą galima priemiestiniu traukinuku iš Tuniso.

Tas traukinukas yra įdomi atrakcija. Jau nekalbant, kad jis atrodo kaip žaislinis, bet ir važiuoja kaip žaislinis. Traukinukas turbūt prancūzų buvo nurašytas ir atiduotas Tunisui dar tarpukariu. Tačiau jame yra pirmos ir antros klasės vagonėlių. Skirtumas tarp jų yra kietos ir minkštos sėdynės, bet abiejų klasių vagonėliai nuolat būna prikimšti stovinčių keleivių, tad realybėje šis skirtumas beveik neaktualus. Išradingai šias problemas sprendžia paaugliai: jie keliauja tiesiog vagono išorėje įsikabinę į duris. Ir už bilietą mokėti nereikia, ir vėjas maloniai gaivina.

Jei esate antikos mėgėjas, Kartaginoje turėsite ką veikti. Griuvėsiai išsidėstę keliose miesto vietose, todėl vaikščiojimo ir grožėjimosi bus daug. Turėkite vandens, nes karšta. Patogu, kad kaip ir visame Tunise, taip ir Kartaginoje dabar yra mažai turistų. Anksčiau čia voromis traukdavę turistų pilni autobusai dabar ilsisi garažuose, tad galima ramiai patyrinėti Kartaginą ir labiau pajusti antikos dvasią.

Labai populiarus šalia Kartaginos esantis Sidi Bu Saido miestelis su mėlynos ir baltos spavų namais, kavinėmis, restoranais ir parduotuvėmis, skirtomis turistams. Žinoma, ir paplūdimiais.

Į Sidi Bu Saidą taip pat veža visi turistiniai autobusai. Neskubant jį apvaikščioti įmanoma per valandą. Tada galima nusifotografuoti atodangoje su jūros vaizdais, vingiuotu keliuku nusileisti žemyn į paplūdimį ir atsigaivinti dar šiltoje jūroje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"