TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Tykantis drakonas ir apipešiotas erelis

2010 04 24 0:00
Raudonieji mandarinai: penktas iš kairės prezidentas Hu Dzintao, ketvirtas iš dešinės premjeras Wen Dzintao.
Užsienio spaudos nuotrauka

Jau ne viena Amerika, o Amerika kartu su Kinija valdys pasaulį? Prezidento Baracko Obamos vizitas į Kinijos Liaudies Respubliką (KLR) atrodo priartina tą viziją. Pasaulis vėl taps dvipolis.

1784 metų rugpjūtį "Kinijos imperatorė" įplaukė į Perlų upės deltą. Tristiebis burlaivis prieš šešis mėnesius paliko Niujorką, įveikė Atlantą, apiplaukė Afriką ir Indiją, kad taptų pirmuoju Amerikos laivu, pasiekusiu Kiniją. Jungtinėms Valstijoms dar nebuvo nė metų, o Kinijos imperija jau buvo bebaigianti antrą tūkstantmetį ir visiškai netroško prekiauti su Vakarais. Tuometinio pasaulio didžiausia ekonomika visko turėjo apsčiai, o septyniolika kartų skurdesnė Amerika nebuvo verta net partnerės vardo, jau nekalbant apie pasikeitimą ambasadoriais. Kinijos imperatorius atmetė net Didžiosios Britanijos karaliaus pasiūlymą. Kinijos Guangdžou kantone, vieninteliame uoste, atvirame užjūrio pirkliams, amerikiečiai išmainė 2,5 tūkst. odų ir 30 tonų ženšenio iš dabartinės Kanados teritorijų į kinų porcelianą, arbatą ir šilką.

Dabar Guangdžou kasmet perkraunama 11 mln. konteinerių (po 25 tonas kiekvienas), o visuose Kinijos uostuose 12 kartų daugiau. Iš Afrikos ir Pietų Amerikos atplukdoma žaliava, į Europą ir JAV išplaukia pagaminti žaislai, drabužiai, avalynė ir elektronika. Nors ir buvo šimtmečius atsukusi nugarą pasauliui, šiandien Kinija yra priklausoma nuo užsienio prekybos ir svetimo kapitalo. Praėjusiais metais Kinijos eksporto vertė pasiekė 1,4 bilijono dolerių, o pagal bendrąjį nacionalinį produktą (BNP) kinai beveik pralenkė Japoniją, tapdami antra pasaulio ekonomine galybe po Jungtinių Valstijų. Po dviejų šimtmečių anomalijos - Europos ir Amerikos hegemonijos - pasaulis grįžta prie buvusios tvarkos ir Kinija tampa stambiausia žaidėja. Tai reiškia svarbiausią tiek ekonominių, tiek ir politinių jėgų išsidėstymo pokytį.

JAV prezidentas neketina kartoti Kinijos imperatoriaus klaidos - neįvertinti kylančios supervalstybės, jis kaip tik skatina užimti jai priklausančią vietą pasaulyje. Toks buvo B.Obamos pirmojo vizito į Pekiną tikslas: paveikti Kiniją, kad, be savo ekonominės galios, ji prisiimtų ir politinę atsakomybę už globalius iššūkius, tokius kaip kova su klimato atšilimu, Irano ir Šiaurės Korėjos atominis nuginklavimas, prekybos barjerų tarp Šiaurės ir Pietų panaikinimas. Amerikiečiai supranta, kad be Kinijos neišspręs nė vieno jiems rūpimo klausimo. O Kinija be Amerikos negalės toliau plėtotis. Praėjusių metų liepą B.Obama pareiškė, kad Amerikos santykiai su Kinija nulems XXI amžių.

Erelis žadina drakoną

Abi šalys 2009-aisiais minėjo diplomatinių santykių užmezgimo trisdešimtmetį.

Kai 1949 metais Mao Dzedongas paskelbė Kiniją Liaudies Respublika, Vašingtonas ne tik nepripažino Pekino komunistinės valdžios, bet ir stojo į kinų nacionalistų vadovo Čiang Kaišeko, kuris pasislėpė Taivane, pusę. Dar vykstant pilietiniam karui Mao rengė antiamerikietiškas kampanijas, o 1950 metais pasiuntė kariuomenę padėti Šiaurės Korėjai, kai toji užpuolė amerikiečių okupuotą Pietų Korėją. Du dešimtmečius Vašingtonas ir Pekinas grasino vienas kitam karu dėl Taivano - 1955 metais Dvaitas Eizenhaueris net svarstė galimybę numesti atominę bombą, kad atbaidytų Mao nuo ketinimo jėga prisijungti salą. Tuo pat metu JAV rėmė Čiang Kaišeko režimą, ribodami Pekino įtaką.

Padėtis pasikeitė 1970 metais, kai prie Kinijos sienos susitelkė 45 sovietų divizijos. Kinai pakvietė į Pekiną amerikiečių stalo teniso komandą, o po kelių pingpongo diplomatijos raundų amerikiečiai susivokė turintys nepakartojamą progą nuteikti KLR prieš SSRS. 1971 metais JAV panaikino prekybos su Kinija embargą, o Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pripažino KLR vienintele teisėta kinų valstybe, tuo pačiu metu pašalindama Taivaną ir suteikdama Pekinui Taipėjaus vietą Saugumo Taryboje.

Praėjus metams, po dviejų slaptų Henry Kissingerio kelionių, su oficialiu vizitu į Kiniją atvyko užkietėjęs antikomunistas Richardas Nixonas. Pamatęs, kaip jis spaudžia ranką Mao, Leonidas Brežnevas sutiko pasirašyti pirmą ginkluotės apribojimo sutartį.

R.Nixonas laimėjo antruosius rinkimus, o kinai - bilietą grįžti į pasaulinę politiką. Amerikiečiai taip jais pasitikėjo, kad net pasidalijo žvalgybos sukauptais duomenimis apie SSRS, o CŽV įsirengė pasiklausymo stotį Kinijos vakaruose. Mao mirė nesulaukęs diplomatinių santykių užuomazgos 1979 metais - pirmą kartą į JAV išvyko jo pavaduotojas Deng Siaopingas. Po metų šis žengė dar svarbesnį Kinijai žingsnį: susižavėjęs laisvosios rinkos diktatūra Singapūre, D.Siaopingas įsakė Šendžene įkurti pirmąją specialią ekonominę zoną, kurioje Kinijos Liaudies Respublika pradėjo eksperimentuoti su kapitalizmu. Šitaip prasidėjo ilgas žygis į rinkos ekonomiką - ne toks įspūdingas, bet kur kas reikšmingesnis pasauliui nei komunizmo žlugimas Europoje.

Praslinkus trims dešimtmečiams žvejų kaimelis Šendženas pavirto milijoniniu miestu, o Kinija - kapitalistinės sistemos svarbiausia grandimi. Nuo 1980 metų Kinijos ekonomika išaugo net 14 kartų. Šiandien šalyje veikia 286 tūkst. užsienio kapitalo įmonių, jose dirba 40 mln. darbuotojų. 1980-2008 metais Kinijos eksporto vertė išaugo šimtą (!) kartų - nuo 14 mlrd. iki 1,4 bilijono dolerių.

Viso to nebūtų pasiekta be Amerikos pagalbos - Baltųjų rūmų paramos kinams siekiant tapti tarptautinių institucijų nariais ir privataus kapitalo, plūstančio į vis naujas ekonomines zonas bei miestus. Tačiau svarbiausia, kad JAV atvėrė savo rinką Kinijos produktams. Amerika penėjo kinų drakoną, darydama prielaidą, kad kapitalizmas neišsilaikys be demokratijos. O įkandin ekonominės laisvės ateis ir politinė, kuri susprogdins režimą iš vidaus. Thomas Dengas gynė priešingą poziciją - pakelti Kinijos ekonomiką išlaikant vienos partijos valdymą. Ir laimėjo. Nenusirišdama raudonų kaklaraiščių, partinė nomenklatūra persitvarkė į kadrą, vadovaujantį didžiausiam pasaulio fabrikui.

Amerikos paramos Kinijai nesutrikdė net žudynės Tiananmenio aikštėje. George'as Bushas vyresnysis atidėjo oficialius aukščiausio lygio susitikimus, bet patyliukais pasiuntė į Pekiną aukšto rango diplomatus užtikrinti, kad Vašingtonas nenutrauks santykių.

1996 metais Kinija leido sau išbandyti raketas Taivano sąsiauryje; Billas Clintonas buvo priverstas pasiųsti du lėktuvnešius salos apsaugai. Tačiau po metų Jiang Žeminas buvo iškilmingai sutiktas Baltuosiuose rūmuose.

Nepavyko amerikiečių mėginimai sieti prekybos sandorius su žmogaus teisių apsauga - interesų bendrumas jau taip toli pažengęs, kad jo nesiryžtama paaukoti dėl moralinių vertybių. Prieš išeidamas B.Clintonas panaikino paskutinę Pekinui daromo spaudimo priemonę - po 12 derybų metų sutiko, kad Kinija įstotų į Pasaulinę prekybos organizaciją.

Drakonas kelia galvą

JAV buvo perlietos šaltu dušu praslinkus dviem mėnesiams po G.Busho jaunesniojo priesaikos. 2001 metų balandžio 1-ąją kinų naikintuvai priverčia JAV šnipinėjimo lėktuvą nutūpti Hainano saloje ir dvylikai dienų sulaiko įgulą, reikalaudami, kad Vašingtonas atsiprašytų dėl KLR oro erdvės pažeidimo. Baltieji rūmai raštu išreiškia apgailestavimą dėl incidento, pilotai grįžta namo, lėktuvas grąžinamas keliomis savaitėmis vėliau, kinų kontržvalgyba detaliai jį ištyrinėja. Sukeldamas diplomatinių santykių su Vašingtonu krizę, Pekinas pirmą kartą taip griežtai pažymi savo teritoriją, kartu atsisako ir T.Dengo priesako "slėpti savo galimybes ir laukti savo valandos". Atsilygindamas G.Bushas jaunesnysis sutinka leisti didžiausią ginklų eksportą į Taivanį.

Kinijos pasitikėjimas savimi ir didėjančios ambicijos jau pastebimos ne tik politikoje. Pekinas išsikovoja teisę organizuoti olimpines žaidynes (2001 m.), iššauna žmogų į kosmosą (2003 m.), pastato milžinišką užtvanką ir atidaro geležinkelio liniją į Tibetą ( 2006 m.), iš Žemės paleista raketa numuša savo palydovą ( 2007 m.).

Kinai visada parduodavo amerikiečiams daugiau, negu iš jų pirkdavo, tačiau pastaraisiais metais šis skirtumas tapo milžiniškas. 2008 metais KLR eksportavo į JAV prekių už 337,8 mlrd. dolerių, o į kitą pusę nuplaukė tik 69,7 mlrd. dolerių. Per dešimtmetį Amerikos prekybos su Kinija deficitas išaugo nuo 83 iki 268 mlrd. dolerių.

Kad juanio vertė nekiltų dolerio sąskaita, nes tai kenktų saviems eksportuotojams, Kinija jau daugelį metų supirkinėja milžiniškas į šalį patenkančias valiutų sumas; šitaip ji sudarė 2,2 bilijono dolerių vertės rezervą. Du trečdalius šios sumos Kinija laiko doleriais, iš jų 800 mlrd. - JAV valstybės iždo obligacijomis. Ji tapo didžiausiu Amerikos vyriausybės kreditoriumi. Bet tai dar ne viskas: supirkdami tokią dalį Amerikos skolos, kinai sudarė sąlygas Amerikoje išlaikyti žemas procentų normas.

Šitaip susiformavo abipusė priklausomybė: Amerikai reikia Kinijos kaip pigių prekių šaltinio, o Kinijai Amerika reikalinga kaip eksporto rinka ir saugių investicijų šalis. Kinija - didžiausia JAV kreditorė, tačiau ji negali tuo pasinaudoti, nes išleidusi nors dalį savo didžiulio rezervo sužlugdytų dolerį, nuvertintų likusius aktyvus.

Erelio pešiojimas

Dar prieš B.Obamai prisiekiant Zbignevas Brzezinskis paragino Ameriką ir Kiniją kurti G 2, "Dviejų grupę, kuri gali pakeisti pasaulį", taip ši grupė apibūdinama straipsnyje "Financial Times". Pragmatiškų prielaidų tokiai sąjungai daug: abi šalys vadovauja dviem didžiausiems pasaulio ekonominiams blokams (išsivysčiusių ir besivystančių šalių), jos didžiausios naftos vartotojos ir šiltnamio dujų eminentės. Z.Brzezinskiui plojo Pasaulio banko šefas amerikietis Robertas Zoellickas ir tos institucijos vyriausiasis ekonomistas kinas Yifu Linas, jie tvirtino, kad nesant stiprios G 2 šansų neturi ir G 20.

Amerikiečių ir kinų tandemas turėtų dalyvauti sprendžiant didžiausias pasaulio problemas. Vašingtonas tikisi pagalbos derantis su režimais Irane, Šiaurės Korėjoje, Zimbabvėje ir Birmoje, su šiomis valstybėmis Pekinas palaiko draugiškus kontaktus. Mainais Amerika pripažintų ne tik ekonominę, bet ir politinę Kinijos galybę, laikydama ją partnere valdant pasaulį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"