TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Ubagų dainos žemaičių Užgavėnėse

2012 02 21 10:02

Žemaitijos kalendorine tautosaka tapusių Užgavėnių persirengėlių ubagų dainų ir giesmių genezė turi tiesioginį ryšį su elgetavimu kaip socialiniu reiškiniu, minimu jau viduramžių rašytiniuose šaltiniuose.

Lietuvoje nuo XVI a. prie bažnyčių pradėtuose steigti prieglaudos namuose (špitolėse) varguolių gyvenimas buvo reglamentuojamas tam tikrų taisyklių bei reikalavimų. Pasak muzikologo ir etnologo Alfonso Motuzo, be kitų privalomų špitolninkų pareigų, bene svarbiausioji - giesmių giedojimas prieš šv. Mišias arba po jų, taip pat namie ir per laidotuves. 1636 metų Žemaičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus I sinodo potvarkiu nurodoma, kad leidimas prie bažnyčios prašyti išmaldos bus suteiktas tada, kai elgetos išmoks Katekizmo pagrindų ir elgetaudami prie bažnyčios giedos katalikiškas giesmes. Keliaudami po apylinkes ir užėję į sodybas, elgetos taip pat pagiedodavo kokią nors giesmę. 

Žiemos kalendorines šventes tyrinėjantis etnologas Arūnas Vaicekauskas yra nurodęs, kad XX a. pirmojoje pusėje ima kisti antropomorfinių Užgavėnių personažų išvaizda ir atliekami veiksmai, kurie tampa tikslesniu realaus gyvenimo vaizdavimu. Tačiau ubago veikla Užgavėnių papročio kontekste keitėsi mažiau ir atitiko įprastą elgetos elgesį buitinėje aplinkoje.

Persirengėlių ubagų dainų ir giesmių turinio motyvai yra bendri visai šių dainų grupei, kartais keliauja iš vieno dainos tipo į kitą. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių liaudies dainyno katalogo kartotekoje šios dainos priskirtos humoristinėms-didaktinėms, apdainuojančioms elgetos profesiją. Žemaitijoje ubagų  dainų grupės ar pavieniai variantai - "Aš užgimiau prasčiokėlis", "Ubagas ant tilto sėdėjo", "Kad aš ėjau į Šidlavą", "Ubagas senis besergąs", "Ėjo ubagas per alksnyną", "Mes, ubagėliai, jumis aplankom" - sprendžiant pagal XX a. pab. - XXI a. pr. respondentų komentarus, dainuotos per Užgavėnes. Kada, kaip ir kodėl katalikiškos giesmės parodija (taip galima vadinti Užgavėnių persirengėlių ubagų giedamas giesmes) ir kitos ubagų dainos įsitvirtino žemaitiškoje kalendorinėje folklorinėje tradicijoje, atsakyti ne taip lengva. Būta įvairių aplinkybių ir priežasčių: nuo elgetavimo kaip gyvenimo būdo nykimo/naikinimo XX a. iki Užgavėnių šventimo tradicijų savaiminės ar organizuotos kaitos ir šių reiškinių tarpusavio sąveikos. 

Vieni pirmųjų ubagų dainų ir giesmių užrašymų siekia XIX a. vidurį ir jie niekaip nėra susiję su Užgavėnėmis. 

A.Vaicekausko tyrimų duomenimis, "ubagais" per Užgavėnes dažniau eita Vakarų Lietuvoje. Žemaitijoje dainuota "Daugel buvo tokių dienų" yra Vaiguvos, Pakėvio (Kelmės r.) kunigo, vertėjo, poeto Karolio Bruno Rimavičiaus eilėraštis "Balus Klowajniu ubagu", kurį, kiek paredagavęs bei pakeitęs pavadinimą "Balus ubagu", 1858 metais "Kalendoriuje, arba Metskaitliuje ūkiškame" publikavo Laurynas Ivinskis.  

Sunku pasakyti, ar ši daina plačiai skambėjo Užgavėnių persirengėlių vaikštynėse. Labiau tikėtina, kad sutapo K.B.Rimavičiaus eilėraštyje aprašomos ubagų "balių" realijos, buvusios neatsiejama didesnių to meto žmonių susibūrimų dalimi, su Užgavėnių sudėtinėmis vaišėmis ("žydų baliais", "žydų vesele"), rengtomis vakare po vaikštynių. 

Kaip "ubagų" dainų ir giesmių tekstams būdingi autorinės kūrybos bruožai, taip ir melodijos muzikiniu požiūriu yra gana vėlyvi kūrinėliai, tačiau ji dėl sandaros ypatybių nesunkiai įsiliejo į žemaičių dainavimo tradiciją. Įvertintinas ir karnavalinės eisenos, dainavimo būriu, improvizacijos momento, siužetinių tekstų poveikis melodikai.

Lina PETROŠIENĖ

Parengta pagal "Sutaro" plokštelės lankstinuką

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"