TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Umberto Eco: žmonės nori iššūkių

2012 01 06 6:00

Taip teigia vienas garsiausių Europos kultūros veikėjų - rašytojas ir semiotikos ekspertas Umberto Eco, kuriam sausio 5 dieną sukako 80 metų. Jo aprašytos sąmokslo teorijos tapo tokios populiarios, kad jomis naudojosi net Silvio Berlusconi, norėdamas kuo ilgiau išsilaikyti valdžioje.

Praėjusių metų lapkritį rašytojas leidosi į 20 dienų kelionę po pasaulį, pristatydamas savo naujausią romaną "Prahos kapinės". Nors U.Eco atrodo gerai, jis neslėpė, kad keliaudamas kartais nelabai suvokdavo kuriame mieste esąs. Vis dėlto rašytojas, nors sėdėdamas ir susirango keistoka poza, sulaukęs solidaus amžiaus jis atrodo puikiai ir nuolat kramsnoja cigarą, nes rūkyti metė prieš 8 metus. Nestokojantis ironijos ir turintis subtilų humoro jausmą U.Eco šaiposi iš kritikų teiginių, kad parašęs "Prahos kapines" vėl "atgavo formą", nes šis posakis jam siejasi su sportu, o ne su literatūra.

Mėgstama tema - sąmokslai

"Formos atgavimas" šiuo atveju reiškia, kad rašytojas vėl grįžo prie savo mėgstamos temos - sąmokslų. "Prahos kapinėse" jis pasakoja apie rastus protokolus, kurie įrodo, kad žydai rengė sąmokslą, kaip užvaldyti pasaulį, o vėliau tai pasirodė klastotė. Sąmokslas buvo ir jo garsiausių knygų "Rožės vardas" bei "Fuko švytuoklė" varomoji jėga. Į klausimą, kodėl sąmokslai jį labiausiai domina, garsiausias XX amžiaus Italijos rašytojas atsakė: "Studijuodamas domėjausi kalbos filosofija, semiotika ir, galite tai vadinti kaip norite, viena pagrindinių žmogaus savybių - melavimu. Nemeluoja šunys. Jei jie loja, lauke kažkas yra. Gyvūnai nemeluoja, meluoja tik žmonės. O nuo melo iki klastotės - tik vienas žingsnis. Tad aš ir rašau apie klastočių logiką ir klastotojų įtaką istorijai. Pati baisiausia klastotė yra Protokolai."

U.Eco aiškina, kad jį traukia ne sąmokslai, o paranoja, leidžianti jiems klestėti. "Pasaulinio sąmokslo paranoja labai galinga, nes tęsiasi ilgai. Galima niekada taip ir nesužinoti, kad tai klastotė, nes tai psichologinis gundymas. Iki 10 metų mane mokykloje mane mokė fašistai, o jiems pasaulinis sąmokslas labai patiko - jie aiškino, kad visi - britai, žydai, kapitalistai - rezga sąmokslus prieš italus. Tą patį darė ir Hitleris. Per savo rinkimų kampanijas S.Berlusconi taip pat nuolat kalbėdavo apie prieš jį suregztą dvigubą sąmokslą - teisėjų ir komunistų", - pasakojo rašytojas, duodamas interviu britų dienraščiui "The Guardian".

S.Berlusconi oponentas

U.Eco visada buvo vienas garsiausių kairiųjų sparno veikėjų ir nuolatinis S.Berlusconi oponentas nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio vidurio. Šiandien jis džiaugiasi, kad S.Berlusconi pagaliau nuverstas, tačiau bijo, jog jis dar gali sugrįžti į valdžią po 2013 metų rinkimų.

"Berlusconi - komunikavimo genijus. Kitaip jis niekada nebūtų tapęs toks turtingas. Jau nuo pat pradžių jis nusitaikė į vidutinio amžiaus žmones, daug laiko praleidžiančius prie televizoriaus. Interneto karta jo nedomino. Berlusconi rėmėjai - 50-60 metų moterys ir pensininkai, kurie senstant Italijos gyventojams tampa svarbia jėga. Berlusconi mėgo sakyti: "Mokėkime mažiau mokesčių." O juk žmonėms labai malonu tokius žodžius girdėti iš premjero lūpų", - aiškino U.Eco.

Rašytojas negali atsistebėti, kaip italai galėjo išsirinkti tokį "klouną". "Berlusconi visada buvo stipriai nusistatęs prieš intelektualus. Jis mėgdavo girtis, kad per 20 metų neperskaitė nė vieno romano. Jis bijojo intelektualų ir kritikų, todėl nuolat tarp jų vykdavo susidūrimai. Italija jau nėra intelektuali šalis. Tokijo metro visi skaito knygas. Italijoje taip niekas nedaro. Ir jau niekam nesvarbu, kad Italijoje gimė Raphaelis ir Michelangelo."

Įsimintinas debiutas

Pasaulinę šlovę U.Eco atnešė jo literatūrinis debiutas - 1980 metais išleistas romanas "Rožės vardas". Tai filosofinė detektyvinė istorija, kurios veiksmas vyksta Viduramžių vienuolyne. 1983 metais rašytojas savo esė "Pastabos "Rožės vardo" paraštėse" atskleidė kai kurias paslaptis, kaip buvo kuriamas šis romanas. Joje jis svarstė apie Autoriaus, Skaitytojo ir Kūrinio tarpusavio santykius literatūroje. Romaną "Rožės vardas" 1986 metais ekranizavo prancūzų kino režisierius Jeanas Jacquesas Annaud, o pagrindinį vaidmenį jame sukūrė Seanas Connery.

Po "Rožės vardo" U.Eco parašė dar pusę tuzino knygų ir visada stebėdavosi, kokia skirtinga kritikų nuomonė apie jo kūrybą. "Manau, kad knygos yra skaitomos, kartais ir ne vieną kartą, kokius 10 metų. Aš visuomet buvau priskiriamas eruditams ir filosofams, o mano knygos buvo laikomos sunkiomis. Tuomet parašiau labai paprastą knygą labai paprasta kalba - "Paslaptinga karalienės Loanos liepsna". Ir pasirodė, kad ją žmonės norėjo skaityti mažiausiai. Nemanau, kad rašau mazochistams, nors leidėjai ir kai kurie žurnalistai man vis aiškina, kad žmonės nori paprastų dalykų. Žmonės nuo jų jau pavargo. Jie nori iššūkių", - įsitikinęs rašytojas.

Per 30 metų U.Eco padarė išskirtinę akademinę karjerą ir šiuo metu laikomas vienu garsiausių pasaulio akademinių mąstytojų. Prieš tapdamas rašytoju U.Eco yra dirbęs ir televizijoje, buvo populiaraus Italijos savaitraščio "Espresso" apžvalgininku. Jis dėstė estetiką ir kultūros teoriją Milano bei Florencijos universitetuose, skaitė paskaitas Turino universitete, kuriame 1954 metais baigė Viduramžių filosofijos ir literatūros studijas, be to, ten parašė esė apie Tomą Akvinietį. U.Eco buvo pakviestas ir į Jungtines Valstijas - 1991-1993 metais jis skaitė paskaitas Harvardo universitete.

Literatūrinės karjeros pradžia

Kartą draugas paprašė U.Eco parašyti maždaug 500 puslapių detektyvinį romaną apie Viduramžius, kuris tiktų knygų serijai, būtent tokią jis ketino leisti. U.Eco visuomet mėgo pasakoti. Šį savo norą jis patenkindavo sekdamas savo vaikams, kurių susilaukė su žmona vokiete Renate Range, įvairias istorijas. Kai vaikai užaugo, jis pajuto, kad turi parašyti romaną. Taip gimė "Rožės vardas". Šio, populiariausio savo romano rašytojas kartais nekenčia, nes mano, kad vėliau parašė geresnių knygų. Vis dėlto visame pasaulyje jo vardas pirmiausia siejamas su "Rožės vardu".

Šio romano ekranizaciją U.Eco pavadino parodija, nes, jo nuomone, filmas niekada negali atskleisti to, ką atskleidžia knyga. "Tokio tipo knyga - tai tarsi sumuštinis su kalakutiena, saliamiu, pomidorais, sūriu, salotomis. O kine tenka rinktis - tik salotas ir sūrį, t. y. arba teologinę, arba politinę pusę, viską kitą atmetant. Tai geras filmas. Man pasakojo, kaip mergina, įėjusi į knygyną ir pamačiusi "Rožės vardą", pasakė: "O, jie jau sukūrė knygą pagal filmą", - šaipėsi intelektualas, kurio viena didžiausių dorybių tai, kad jis niekada nežiūri į save labai rimtai. "Gyvenimas, kaip ir romanas, yra nuostabus", - mėgsta sakyti rašytojas.

Knyga "Rožės vardas", kuri dar ir šiandien noriai perkama, padarė U.Eco garsų ir turtingą. Tačiau jis tebedėsto Bolonijos universitete ir mėgaujasi akademiniu darbu, toliau rašydamas straipsnius bei solidžius veikalus. Už U.Eco romanisto dar slepiasi rimtas filosofas ir literatūros kritikas.

Meilė knygoms

U.Eco visada dievino knygas. Nuo tada, kai dar būdamas vaikas gyveno Šiaurės Italijoje esančiame Alesandrijos miestelyje su nelabai skaitančiais tėvais, bet dievinančia knygas močiute. Jis aistringai skaito ir šiandien. Savo namuose Milane ir Rimini U.Eco turi dvi bibliotekas, kuriose sukaupta per 50 tūkst. knygų, iš kurių 1200 yra tikros retenybės. Tačiau kartą jis pasakė: "Mane ši biblioteka jaudina tiek pat, kiek "Pirelli" kalendoriai."

U.Eco mėgsta vadinti knygas "minties koridoriais". Jis visiškai nesižavi kompiuteriais. Išvykdamas į kelionę rašytojas prisikrauna portfelį knygų, o ne jų elektroninių versijų "iPad'e".

Ir sulaukęs 80 metų U.Eco tebėra optimistas, jis viskuo domisi ir yra labai jaunatviškas. Paklaustas, ką pats labiau vertina - parašytus romanus ar akademinę karjerą, atsako: "Paprastai romanistai prisimenami ilgiau nei akademikai, nebent tokie kaip Immanuelis Kantas ar Johnas Locke'as. Mąstytojai paprastai pamirštami po 50 metų."

Bet U.Eco nenorėtų būti prisimenamas tik kaip "Rožės vardo" autorius. "Iš pradžių man atrodė, kad mano knygos niekaip nesisieja su mano akademiniais darbais. Tačiau kritikai įžiūrėjo daug sąsajų, o leidėjai, bibliotekininkai ir gyvi filosofai nustatė, kad mano romanų negalima atsieti nuo mano filosofinio įnašo. Taigi, pasidaviau. Manau, abi profesijos dera tarpusavyje. Juk nesu šizofrenikas."

Jubiliejų mini visa Italija

Apeninų pusiasalyje U.Eco jubiliejui skirta daugybė seminarų, konferencijų, leidyklos varžėsi tarpusavyje, kurios įsimintiniau paminės garsiojo italo 80-metį. Įtakingas Milano dienraštis "Corriere della Sera" net nutarė išleisti daugiatomę iliustruotą U.Eco knygą "Didžioji istorija", o šią savaitę spaudos kioskuose pasirodė 13-tas šios serijos tomas, skirtas Senosios Romos istorijai.

Vakar Italijos literatūrologas Michele'is Cogo, padedamas leidyklos "Baskerville", išleido ir nemokamą elektroninę versiją savo naujo darbo "Umberto Eco fenomenologija". Tai dokumentinis esė apie rašytojo, virtusio šiuolaikinio intelektualo mitu, kuris vis auga ir stiprėja mūsų akyse, gyvenimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"