Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
ĮDOMYBĖS

Upynos lietuje

 
Liaudies meno skyriuje.

Dvi tris dienas trunkantis vasaros lietus labiau nei Himalajai ar Atlanto vandenynas atskiria Lietuvos kaimą nuo likusio pasaulio. Krapnojanti, srūvanti, lašanti lietaus nėrinių skraistė tankiomis ir retesnėmis klostėmis suvysto kiekvieną medį, krūmą, miškelį, kalvą, apvelka miestelį, dulksnoje paslepia sodybas. Tuomet tik iš televizorių ekranų pasiekiantis šiuolaikinis margas, bildantis pasaulis pasirodo toks netikras, išgalvotas, kad nusprendi verčiau stebėti nuo stogo varvančius lašus. Jau antrą merkiančio lietaus dieną patraukia senovės atminimai - norisi užkurti krosnį, įsispirti į klumpes, atsiversti pageltusią knygą, išgerti balintos gilių kavos ar nusigauti į kamarą, pastogę paieškoti ko nors tarp apdulkėjusių, nuo neatmenamų laikų užsilikusių daiktų.

Praėjusią vasarą, tokią palankią senovės pajautai dieną, be perstojo žliaugiančio lietaus persekiojami mes, "Versmės" leidyklos kraštotyros ekspedicijos nariai, užklydome į Upyną, Šilalės rajono kelių ir miškų kebeknėje pasislėpusį miestelį. Už vandens marškos beveik nieko nematėme - gatvė, sodai, stogai, kryžkelė... Sustojome šalia kuklios bažnytėlės. Apžiūrėję jos interjerą ir skrynioje suslėptus siuvinėtų vėliavų lobius, buvome pakviesti aplankyti greta esantį Klemenso Lovčiko liaudies amatų muziejų. Jo įkūrėjas - malonus, šviesių akių, ramiu ir tyliu balsu senovės darbų išmintį mums klojantis, vis surandantis priežastį pagardinti pasakojimą linksma istorija ar trumpu nuotykiu, kraštotyrininkas. Klausėmės tikro, legendinio pasakotojo. Keliavome iš vieno muziejaus pastato į kitą. Juose - šimtai eksponatų: senų, kadaise naudotų žemės ūkio padargų, įrankių, dar ir rogių, vežėčių, didelių ir mažų gyvulininkystės ūkio rakandų. Viso to gero gal pora daržinių saugoma. Apie kiekvieną daiktą sužinojome, jei klausėme, viską nuo pradžios iki pabaigos: iš ko pagamintas, kada ir kur naudotas, kaip pateko čia, gal buvo dovanotas, o gal iš metalo laužo krūvos ištrauktas. Į svarbiausius muziejaus rūmus patekome tik apėję juos bent du kartus. Apžiūrėjome prie galinės sienos sustatytus iš viso krašto sutemptus koplytstulpių drožinėtus stuobrius, koplytėles, gerąją pastato dalį puošiančius, po pastoge paslėptus metalinius kryžius. Pagaliau lyg paslapčių skrynios dangtį pravėrę duris radome tikrą šventę rankoms. Ekspozicijose - senovinai staliaus, kubiliaus, krosnininko, kailiadirbio, kalvio, kurpiaus darbo įnagiai, gaminiai, gyvulininkystės, svėrimo, tabako gaminimo, virvių vijimo prietaisai, priemonės, medžiagos. O kur dar daugybė namų ūkio rakandų, šaukštų, samčių, puodų, puodelių, puodynėlių, pačių žmonių pasigamintų daiktų, prietaisų, įrankių. Lentynose, pastogėse viskas sudėliota taip, kad galima būtų pademonstruoti, kaip daiktas buvo naudojamas. Prie kiekvieno eksponato užrašyta, iš kur čia pateko, iš kokio kaimo, kas juo kadaise naudojosi - šimtai artimų ir tolimų kaimynų pavardžių, vardų. Stebint pasakojantį K.Lovčiką susidarė įspūdis, kad jis moka visais tais įrankiais darbuotis, ir čia pat, mums žiūrint, gali virvę nuvyti ar kubiliuką suręsti. Viename kampe aptikome skardininko gaminių - talpių indų. Pasirodo, jie buvo skirti spirito ir anodijos kontrabandai. Čia K.Lovčikas lyg iš kišenės ištraukė linksmų ir paikų istorijų apie garsių krašto kontrabandininkų nuotykius. Sužinojome, jog vienas jų tiek caro rublių turėjo sukaupęs, kad dar kolūkiečiai rasdavo tūkstančius šnarančių banknotų, kurie kadaise buvo aukso vertės, o rastieji jau ir turgui netiko...

Po šios pabiro ir kitos istorijos - medžioklės nuotykių, pasakojimai apie kerėjimus, burtininkavimą, kraštotyrinių iškylų prisiminimai - tikra paguoda lyjant...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"