TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Urvinių žmonių mados

2009 12 05 0:00
Apranga visada informuodavo apie visuomeninę padėtį, turtą, seksualinę orientaciją. Senovės Kinijoje vienintelis imperatorius galėjo dėvėti geltonus drabužius, o Romoje tik senatoriai apsisiausdavo raudonomis togomis.

Žmonės naudojo linų pluoštą audiniams austi jau mažiausiai prieš 35 tūkst. metų. Tai liudija Ofero Bar-Yosefo iš Harvardo universiteto ir Tengizo Meshvelianio iš Gruzijos valstybinio muziejaus radiniai Dzudzuanos urve, esančiame Gruzijoje. Iki tol manyta, kad žmogus pradėjo naudoti augalų pluoštus prieš 28 tūkst. metų.

Linai, aptikti Dzudzuanos urve, augo laukiniai - pirmųjų kultūrinių šių augalų dar teko laukti keliasdešimt tūkstančių metų. Tačiau urvo gyventojai sugebėjo naudotis jų pluoštais - pasigamindavo virvių, pintinių, apavo ir apdarų. Nežinoma, kada mūsų protėviai pradėjo dengti kūnus, bet tikrai anksčiau, negu ėmė auginti linus.

2004 metais genetikai Ralfas Kittleris, Manfredas Kayseris ir Markas Stonekingas paskelbė apie žmonių drabužiuose vegetuojančios utėlės (pediculus humanus) genetinius tyrimus, jie spėjo, kad ta rūšis atsirado maždaug prieš 107 tūkst. metų. Iš tų senovės laikų neišliko jokių aprangos fragmentų, tačiau anuomet gyvenusių žmonių akmeniniai įrankiai, pavyzdžiui, gramdyklės (jomis buvo galima gramdyti odas) leidžia daryti prielaidą, kad tos žvėrių odos tada dengdavo kūną. Archeologai mano, kad pirmieji drabužiai nebuvo taikomi prie kūno formų - paprasčiausiai išpjaudavo skylę galvai ir galbūt rankoms, o plačias drabužių dalis suverždavo diržais.

Seniausios kaulinės adatos, naudotos prieš 19-15 tūkst. metų, rastos nūdienės Prancūzijos teritorijoje. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad tie įnagiai sukurti tada, kai atsirado apatiniai drabužiai, saugantys nuo šalčio jautriausias kūno vietas. Prieš 35 tūkst. metų naudotas augalų pluoštas rodo, kad mūsų protėviai jau tada įmantriau rengėsi.

Paleolito venerų mados

Dar neseniai manyta, kad austi žmonės pradėjo prieš 10-5 tūkst. metų, kaip ir dirbti žemę. Olga Soffer iš Ilinojaus universiteto ir Jamesas Adovasio bei Davidas Hylandas iš Mersihersto koledžo įrodė, kad austi mokėjo jau paleolito medžiotojai. Dolni Vestonicėje, Čekijoje, tyrinėtojai aptiko audinių fragmentų atspaudų molyje, datuojamų 28 tūkst. metų.

Kai kurių audinių pynimas labai sudėtingas, akivaizdi technologinė pažanga.

Audimo staklės buvo vienas pirmųjų žmogaus išradimų. Jamesas Adovasio teigia, kad paleolitinių venerų statulėlės aprengtos siūtais drabužiais. Tai, ką ankstesnieji tyrėjai laikė tatuiruotėmis, greičiausiai yra juostos per taliją ir klubus, taip pat raišteliai, rišami po ir virš krūtų. O garsiosios "Veneros iš Vilendorfo" galvą veikiausiai dengia austa kepuraitė - taip tyrinėtojai šiandien interpretuoja neįprastą statulėlės galvos puošmeną, anksčiau laikytą sudėtinga šukuosena.

Gebėjimas naudoti augalų pluoštą audiniams austi buvo vienas svarbiausių išradimų. Didžiausią reikšmę tam turėjo noras apsisaugoti nuo šalčio. Iš pluoštinių audinių siūti apdarai glaudžiau nei odos priglusdavo prie kūno. Tokie audiniai buvo praktiškesni ir pereinamaisiais klimato atšilimo laikotarpiais. Austas apdaras, naudojamas pakaitomis arba kartu su odomis, padėdavo prisitaikyti prie sunkių klimato sąlygų.

Apsauginę funkciją atliko ir batai, atsiradę prieš 40 tūkst. metų. Seniausias išlikęs apavas, kuriam daugiau kaip 10 tūkst. metų, rastas JAV vakarinėje pakrantėje. Erikas Trinkausas iš Vašingtono universiteto tyrė homo sapiens pėdos kaulus iš įvairių laikotarpių. Paaiškėjo, kad prieš 40 tūkst. metų nusilpo pėdos pirštų kaulai, nors kitų pėdos ir kojos kaulų sandara nepakito. E.Trinkausas taip pat atliko palyginamuosius Šiaurės Amerikos indėnų, nuolatos vaikščiojančių basų, ir eskimų, kurie visada apsiavę, pėdos kaulų tyrimus. Mokslininkas nustatė, kad apavas susilpnina pėdų pirštus, nes avint batus šie tam tikra prasme tampa nebereikalingi, o basiems vaikščiojantiems asmenims pėdų pirštai padeda stabilizuoti žingsnį.

Geltonas imperatorius ir raudonas senatorius

Kūno apsauga jau paleolito epochoje buvo ne vienintelė priežastis nuolat dėvėti drabužius. Jeigu būtų norima tik apsisaugoti nuo šalčio, karštų ir vidutinių klimato zonų gyventojai kaitriaisiais vasaros mėnesiais ir šiandien vaikščiotų nuogi. Dar XIX amžiaus pabaigoje buvo propaguojama vadinamoji Adomo ir Ievos teorija, anot jos, žmonės išradę apdarus iš kuklumo. XIX amžiuje kolonizuodami Afriką, europiečiai stebėjosi žemyno gyventojų nuogybe. Afrikos vyriausybės ir šiandien spaudžia klajoklius, kad tų genčių nariai prisidengtų nors genitalijas, o moterys - krūtines. Dinkos genties vyrai Pietų Sudane, kurie dar neseniai nešiojo tik tradicinius karoliukų papuošalus, nuo XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio įstatymu verčiami apsirengti, kai eina į miestą.

Drabužiai gali išryškinti seksualumą. Olga Soffer ir Jamesas Adovasio mano, kad kai kurioms paleolito venerų figūrėlėms išraižyti suvarstomi sijonėliai. Kai kuriose visuomenėse ta apranga iki šiol simbolizuoja vaisingumą ir seksualinį prieinamumą.

Gali būti, kad drabužiai nuo pat pradžių atliko visuomeninę funkciją. Pridengtas kūnas suteikia galimybę siųsti tam tikrus signalus, drabužiai suteikia informacijos apie visuomeninę padėtį, pajamas, profesiją, religiją, pasaulėžiūrą, šeimos padėtį ir net seksualinę orientaciją. Tačiau jų perduodama informacija gali būti paini ir klaidinanti. Garsių modeliuotojų drabužiai gali liudyti turtą, bet gali reikšti ir tai, kad asmuo brangių drabužių gali įsigyti pigiau (pavyzdžiui, yra pardavėjas).

Nenuostabu, kad anksčiau daugelyje bendruomenių tik tam tikros klasės galėjo dėvėti tam tikrus drabužius. Senovės Romoje tik senatoriai turėjo teisę rengtis purpuru puoštomis togomis. Kinijoje tik imperatorius galėjo dėvėti geltonus apdarus. Ant 35 tūkst. metų senumo pluoštų, aptiktų Dzudzuanos urve, tyrinėtojai aptiko pigmentų pėdsakų. Tai gali reikšti, kad net tokioje tolimoje praeityje egzistavo spalvų simbolika.

Žmogus atsiskiria nuo gamtos

Įvairios apdarų rūšys gali būti skirtingai suvokiamos atskirų visuomenių. Ne taip seniai Europoje ir Amerikoje kelnės buvo skirtos tik vyrams. Ketvirtajame dešimtmetyje Greta Garbo ir Coco Chanel sąmoningai keldavo skandalus dėvėdamos tą garderobo dalį. Pasak antikos graikų, persai, kurie nešiojo kelnes, buvo subobėję.

Daugelyje visuomenių griežtos rengimosi taisyklės taikomos ir svetimiems. Anglas Johnas R.Jewittas XIX amžiuje aprašė savo trejų metų, praleistų tarp nuu-chah-nulth, Šiaurės Amerikos indėnų, gyvenusių Vankuverio saloje, įspūdžius. Po kiek laiko kaimelio gyventojai pripažino jį saviškiu ir privertė dėvėti tradicinius apdarus. J.R.Jewittas taip kentėjo nuo šalčio, kad net sunkiai pasiligojo. Tyrinėtojas taip pat privalėjo dažytis veidą, jam nebuvo leidžiama kirptis nagų.

Drabužių priešistorės tyrinėtojas australas Janas Gilliganas pavadino apdarus didžiausiu žmonijos išradimu. Žmogus vienintelis iš visų gyvų padarų visą laiką ką nors dėvi, tai tiesiogine prasme simboliškai skiria jį nuo gamtos. Daugumoje žmonių bendruomenių viešas nuogumas yra smerkiamas ir net baudžiamas. Būtent drabužiai mums padeda suvokti pačius save ir savo aplinką. Nuo pat gimimo nuolat dėvint drabužius formuojasi tam tikri pojūčiai. Taip pat apdarai padeda žmogui suvokti, kad jis gali būti tam tikra prasme nepriklausomas nuo gamtos.

J.Gilligano nuomone, drabužių dėvėjimas ir jų kūrimas turėjo įtakos atsirasti kitiems būdams, kuriais žmogus galėjo kontroliuoti natūralią aplinką: žemdirbystei, gyvulininkystei ir pramonei. Šiai nuomonei pritaria daugelis tyrinėtojų. Prieš 40-35 tūkst. metų mūsų protėviai įvykdė savotišką kultūrinį sprogimą. Atsirado apranga, sukurta iš perdirbtų augalinių pluoštų, ir pirmieji batai. Taip pat ir kitos kūno bei aplinkos dekoravimo formos: pirmieji papuošalai ir urvinis menas. Taigi būtent tada žmogus ir atsiskyrė nuo gamtos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"