TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Už ką Facebooke galima užsitarnauti nemalonę

2015 11 10 13:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Yra daug būdų, kaip paskatinti žmones nuo jūsų atsiriboti. Pasirodo, tam netgi nereikia daug pastangų. Pirmą įspūdį ir bendrą nuomonę apie jus galima susidaryti atsidarius jūsų socialinės paskyros puslapį.

Shana Lebowitz, „Business Insider“ žurnalistė, teigia, jog labai lengva socialiuose tinkluose nusigręžti nuo nepatinkančio žmogaus – tiesiog jį užblokuoji ir ramybė. Kad taip nenutiktų, reikėtų atkreipti dėmesį į kai kuriuos svarbius dalykus.

Per didelis kiekis nuotraukų ar įrašų, kuriais dalinamasi

Kai kuriems gali pasirodyti, kad vaizdai iš romantiško medaus mėnesio, pusbrolio mokyklos baigimo šventės, aprengto šuns Helovyno kostiumu yra tikrai labai įdomūs ir verti pasidalinimo. Ir visa tai įvyksta per vieną dieną.

Jau tyrimais įrodyta, kad dalinimasis per dideliu kiekiu savo asmeninių nuotraukų ar įrašų „Facebooke“, gali neigiamai įtakoti jūsų realius santykius su žmonėmis.

„Kitiems žmonėms, t.y. ne patiems artimiausiems giminaičiams ir draugams, gali pasirodyti, jog egocentriškai trokštate pasirodyti, pakelti savivertę. Iš kitos pusės, kai nuotraukose yra kitų žmonių, kad ir geriausių bičiulių, reikėtų gauti jų sutikimą publikuoti viešai. Ypatingai tada, kai nuotraukų srautas eina nenutrūkstamai“, – įžvalgomis dalinasi tyrimo autorius, mokslų daktaras Davidas Houghtonas.

„Reikėtų būti sąmoningais, pagalvoti ne tik apie savo poreikį pasirodyti, bet ir kitų norą ar nenorą matyti tai, ką rodote. Taip pat, ar visiems reikėtų matyti tai, ką rodote? Dalinimasis yra puikus kelias santykių tobulinimui, bet persistengus gali būti ir atvirkštinis variantas.“ – antrina tyrimo kolega, mokslų daktaras Benas Marderis.

Per daug ar per mažai draugų „Facebooke“

Vieno tyrimo metu mokslininkai paprašė kolegijų studentų peržvelgti pramanytus Facebook profilius ir nuspręsti, kiek jiems patiko profilių savininkai. Tyrimas vyko 2008 m., tuo metu studentai savo Facebook profiliuose turėjo vidutiniškai po 300 draugų.

Rezultatai parodė, kad aukso viduriukas ir buvo apie 300 draugų profilyje. Žmogaus profilio patikimo reitingai buvo mažiausi, kai profilio savininkas turėjo tik apie 100 draugų, o dar mažesni, jei turėjo daugiau nei 300 draugų.

Žinoma, dabar skaičiai po truputį kinta, bet tikrai nedaug – 2014 m. Facebook draugų vidurkis buvo 338. Tačiau tam, kuris turi 1 000 draugų savo Facebook paskyroje, bus normalu, kad ir pas kitą yra panašus skaičius. Visgi, populiari nuomonė, kad pas tuos, kurie profiliuose draugų turi tūkstančiais ar dešimtimis tūkstančių, susidraugavimas vyksta arba iš nevilties, arba iš didelio noro pasirodyti, bet ne dėl populiarumo.

Įdomu tai, jog atliktas tyrimas parodė, kad dalyviams nesąmoningai mažiau patiko žmonės, kurie turėjo per daug ar per mažai Facebook draugų.

Labai asmeniškų detalių atskleidimas

Dažniausiai žmonės gerai jaučiasi, kai jais pasitikima. Iš tiesų savęs atskleidimas kitam yra draugystės pagrindas.

Psichologai sako, kad atskleisti kažką pernelyg intymaus kitam yra pasitikėjimas kitu žmogumi. Visgi pasakoti apie tai, kad tavo sesuo turi tarnybinį romaną, – ne pats geriausias draugystės išbandymas, didinantis nesaugumą.

Kartais taip atsitinka, kad tokio ar panašaus pobūdžio žinutės atsiranda socialinėje erdvėje. Ir jas paskleidžia teisiu norintis būti trečiasis asmuo, kuriam netyčia nutekėjo informacija.

Prieš viešinant tokio turinio įrašus, reikėtų atsiklausti su tuo susijusių asmenų. Visgi tokia informacija yra net labai asmeniška.

Susana Sprecher, Ilinojaus universiteto dėstytoja, rekomenduoja daugiau pasakoti apie savo pomėgius, šiltus vaikystės prisiminimus. Žmonėms tokia informacija priimtinesnė ir artimesnė.

Klausimų uždavimas be pokalbio apie save

Tas pats Susanos Sprecher atliktas tyrimas parodo, koks svarbus yra atvirumas. Papasakoję kažką apie save, tokį patį atsaką gausite ir iš pašnekovo. Jei tik uždavinėsite klausimus ir nepateiksite informacijos apie save ar savo patirties, tuomet oponentas jausis nejaukiai, lyg tardomas.

Tyrimo metu nepažįstami dalyviai turėjo savarankiškai apsikeisti informacija apie save. Pokalbis truko 12 minučių. Rezultatas atskleidė, kad abipusiai dalinęsi patirtimi, žmonės vienas kitam jautėsi artimesni.

„Drovus ar nerimo kankinamas žmogus, užduodamas klausimus, nesąmoningai permeta visą dėmesį pašnekovui. Bet tai nereiškia, kad pokalbis nuo to bus gyvesnis. Tokiu atveju bendravimas nėra lygiavertis. Norint, kad santykiai būtų šilti, malonūs, žmonės turi būti abipusiai atviri.“ – teigia tyrimo autoriai.

Emocijų slėpimas

Tyrimai rodo, kad parodyti savo tikruosius jausmus yra geresnė strategija, nei jų išvis nerodyti ar likti abejingam. Čia kaip ir atvirumas – skatina bendravimą, atvirumą, davimą ir gavimą.

Vieno tyrimo metu mokslininkai filmavo žmonių reakcijas. Tyrimo dalyviai žiūrėjo suvaidinto orgazmo sceną iš filmo „Kai Haris sutiko Selę“ ir liūdną sceną iš filmo „Čempionas“. Vienais atvejais aktoriams buvo pasakyti vaidinti natūraliai, kitais – slopinti savo emocijas.

Studentai stebėjo keturias video versijas. Mokslininkai vertino, kaip studentai reaguos į vaidinančius žmones. Rezultatai parodė, kad slopinant emocijas žmonės buvo vertinami mažiau simpatiškais, ekstravertiškais ir maloniais nei tie, kurie emocijas reiškė laisvai.

Žmonės aktyviau sureaguoja į natūraliai išreikštus jausmus. Jausmų slopinimas gali atrodyti ir kaip nesidomėjimas, ignoravimas, o emocionalumas suartina, išreiškia socialinę paramą.

Parengta pagal businessinsider.com.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"